Lrytas.lt žurnalistės griauna stereotipus apie gyvūnus iš prieglaudų: radome auksinius šunis

Spalio 4-ąją minint Pasaulinę gyvūnų dieną, garsiau prabyla gyvūnų globos įstaigos, primindamos ne tik pasirūpinti savo augintiniais, bet ir atsigręžti į šeimininkų neturinčius gyvūnus. Šią dieną žmonės skatinami aukoti beglobiams maistą, priežiūros priemones, o esant galimybei, pasiryžimui bei dideliam norui ir suteikti keturkojams namus.

Lrytas.lt žurnalistės Evelina Katinaitė ir Agnė Liubertaitė.<br>Asmeninio albumo nuotr.
Lrytas.lt žurnalistės Evelina Katinaitė ir Agnė Liubertaitė.<br>Asmeninio albumo nuotr.
Evelinos augintinė Beila.<br>Asmeninio albumo nuotr.
Evelinos augintinė Beila.<br>Asmeninio albumo nuotr.
Evelinos augintinė Beila.<br>Asmeninio albumo nuotr.
Evelinos augintinė Beila.<br>Asmeninio albumo nuotr.
Agnės augintinė Čija.<br>Asmeninio albumo nuotr.
Agnės augintinė Čija.<br>Asmeninio albumo nuotr.
Agnės augintinė Čija.<br>Asmeninio albumo nuotr.
Agnės augintinė Čija.<br>Asmeninio albumo nuotr.
Agnės augintinė Čija.<br>Asmeninio albumo nuotr.
Agnės augintinė Čija.<br>Asmeninio albumo nuotr.
Lrytas.lt žurnalistė Evelina Katinaitė.<br>Asmeninio albumo nuotr.
Lrytas.lt žurnalistė Evelina Katinaitė.<br>Asmeninio albumo nuotr.
Lrytas.lt žurnalistė Agnė Liubertaitė.<br>Asmeninio albumo nuotr.
Lrytas.lt žurnalistė Agnė Liubertaitė.<br>Asmeninio albumo nuotr.
Daugiau nuotraukų (8)

Justina Kurmauskaitė

Oct 4, 2022, 11:21 AM

Apie tai, ką reiškia auginti gyvūną iš prieglaudos, pasakojo namus beglobiams suteikusios portalo lrytas.lt žurnalistės Evelina Katinaitė ir Agnė Liubertaitė.

Ragino netikėti stereotipais

Visuomenėje vis dar vyrauja stereotipai, kad gyvūnai atsidūrę prieglaudose būna asocialūs arba sutrikusia psichika, tačiau žurnalistės E.Katinaitė ir A.Liubertaitė ragino netikėti tokiais stereotipais, nes prieglaudose jos atrado nuostabius augintinius.

Evelina kelių mėnesių kalytę Beilą iš prieglaudos pasiėmė prieš metus, šiandien jos – neatskiriamos. Pasak merginos, Beila – auksinis šuo.

„Su Beila neturėjau jokių sunkumų – ji labai draugiška kitiems žmonėms, sutaria gerai su vaikais, kitais gyvūnais. Kartais net per daug draugiška, nes jei kitas žmogus prie jos prieina, tai ji būtinai jį apšokinės, aplaižys ir džiaugsis, kad ją kažkas „pakibino“. Jau nuo mažų dienų pastebėjau, kad ji yra labai protinga – komandas mokėsi labai greitai. Ilgiausiai, 30 min., užtruko su komanda „apsiversti“.

Šeimoje auga ir dar vienas, jau ne iš prieglaudos paimtas, šeimos narys – stafordšyro terjeras. Po jo supratau, kad Beila buvo auksinė. Beila per metus laiko sugraužė nebent tik kojines, o nuo stafuko kentėjo ir sofa, ir sienos, ir batai. Nepasitvirtino tas faktas, kad jei šuo iš prieglaudos – turėsite daug rūpesčių“, – pasakojo Evelina.

Agnė savo kalytę Čiją turi dar tik kelis mėnesius, tačiau ji įsitikinusi, kad jos „viena kitai skirtos“. Nors mergina iš prieglaudos Čiją pasiėmė jau suaugusią, tačiau susidraugavimo problemų nekilo.

„Mano kalytė Čija prie manęs ir mano artimos aplinkos prisitaikė stebėtinai greitai. Ji yra labai meili ir geros širdies, todėl pamačiusi, kaip visi aplink gražiai su ja elgėsi, ir pati labai greitai visus pamilo.

Jau nuo pat pirmų dienų ją supažindinau su savo draugais, ėjome į kavines, į parkus, ir šiandien ji yra labai socialus ir mandagus šunelis. Specialistai sako, kad tikrąjį savo veidą iš prieglaudos paimtas gyvūnas pademonstruoja po trijų mėnesių, bet po trijų mėnesių asmeniškai nieko naujo nepajaučiau, tik pats šuo dabar yra dar drąsesnis. Tiesa, iš pradžių ji bijojo vyrų, bet dabar net ir ši baimė praktiškai išnyko. Nieko papildomo dėl integracijos nedariau, nes to nelabai ir reikėjo“ – dalinosi Agnė.

Kalbėdama apie visuomenėje vyraujančius stereotipus, Agnė teigė, kad „gyvūnai, lygiai taip pat, kaip ir žmonės, gali būti ligoti, sutrikusios psichikos ar asocialūs – tai visiškai natūralu.“ Agnės teigimu, imant gyvūną iš prieglaudos nėra, ko bijoti.

„Kadangi turiu patirties ne su viena prieglauda, galiu teigti, kad jos yra labai sąžiningos ir potencialius šeimininkus informuoja apie tai, ko iš to konkretaus gyvūno galima tikėtis. Dar noriu akcentuoti labai svarbų dalyką – prieglaudos leidžia ir netgi prašo su gyvūnu susitikti ne vieną ir net ne du kartus – žmogus gali leisti su gyvūnu laiką, ir tik tada nuspręsti, ar nori jį pasiimti namo. Susitikite su gyvūnu kelis kartus, pabūkite kartu, stebėkite vienas kito ryšį ir išsiklausinėkite visko prieglaudos darbuotojų. Svarbiausia – neskubėkite“, – patarė pašnekovė.

Gyvūnas – ne tik džiaugsmas

Pašnekovės pabrėžė, kad svarbu prieš imant augintinį iš prieglaudos įsivertinti, ar galėsite juo pasirūpinti, nes tai – didelė atsakomybė. Pasak Agnės, atsakomybės stoka yra priežastis, kodėl gyvūnai atsiduria prieglaudose.

„Žmonės savo gyvūnus į prieglaudą atiduoda per daug lengvai. Kažkada mačiau vieno šunelio skelbimą – jis buvo veislinis, ir, beje, labai brangus – žmonės jį atidavė tik dėl to, kad jis nesutarė su kitais šunimis. Aš tiesiog negaliu to suvokti, žinodama, kad daugybė dresavimo mokyklų šią problemą galėtų išspręsti be didesnių pastangų. Dar kiti nusiperka gyvūnus, ir pamatę, kad jie neva „neatitinka jų lūkesčių“, veža į prieglaudas, o dar blogiau, kai iš prieglaudų paimtus gyvūnus grąžina atgal. Tai yra elementari atsakomybės stoka, kuri neturi amžiaus cenzo, nes taip elgiasi įvairaus amžiaus žmonės“, – dėstė Agnė.

Pasak merginų, augintinis yra atsakomybė, nes reikia prie jo derinti gyvenimo būdą, investuoti pinigus ir laiką.

„Dabar viską turiu planuoti taip, kad spėčiau šunį išvesti į lauką, todėl nebegaliu ilgiau užtrukti mieste, o ryte turiu anksčiau keltis. Taip pat kokybiška gyvūno priežiūra reikalauja ir finansinių resursų“, – sakė Agnė.

„Tiems, kurie renkasi šuniuką ar kačiuką, pirmiausia patarčiau paprašyti draugų savaitei prižiūrėti jų augintinį ar nuvykti į prieglaudą ir kažkiek laiko joje savanoriauti. Labai svarbu suprasti, kad tai didelė atsakomybė ir augintintį teks pasiimti į keliones arba reikės ieškoti žmogaus, kuris prižiūrės, kol jūsų nebus šalia. Pati atsisakydavau labai daug susitikimų ar vakarėlių, kad tik šuniukui nereikėtų būti vienam namie“, – patirtimi dalijosi Evelina.

Taip pat mergina pabrėžė, kad svarbu užsiimti su augintiniu, vesti jį į dresūros mokyklas, kad kiltų kuo mažiau rūpesčių.

„Pasiėmusi iš prieglaudos Beilą vedžiau į dresūros mokyklą, kur mokėmės įvairių komandų ir kūrėme artimesnį ryšį kartu. Jos vaikystės istorija tikrai nebuvo džiuginanti, todėl pamaniau, kad turės tam tikrų baimių ateityje. Pas trenerę sužinojau, kaip reikia viską spręsti ir kaip padaryti, kad šuo būtų ramesnis ir nieko nebijotų“, – pasakojo Evelina.

Testas, prieš pasiimt augintinį

Prieglaudos „Penkta koja“ direktorės Agnės Volockytės teigimu, į prieglaudą per mėnesį patenka apie šimtas šunų, iš kurių pasiimama tik apie pusė. Tiesa, padovanoti būtų galima ir daugiau, tačiau prieglaudų tikslas – išleisti gyvūnus į gerus namus.

„Mes visada šnekamės su žmonėmis, kartais tenka ir atkalbėti, nes ne visiems to gyvūno reikia. Bendraudami su žmonėmis mes matome, kada gyvūnas yra reikalingas, o kada yra užgaida. Iš prieglaudos pasiimti gyvūną nekainuoja, todėl toks gyvūnas tampa gimtadienio dovana vaikui ar giminaičiui, ko mes neskatiname, nes gyvūnas yra atsakomybė, jis turi poreikius. Taip pat nedovanojame šuns kaip sargo – į lauką, prie būdos. Šuo nėra kažkoks skambutis, šuo yra žmogaus draugas ir jam reikia bendravimo. Mūsų dovanojimo kriterijai tokie ir yra, kad gyvūnas taptų kaip šeimos narys. Mes už tai, kad gyvūnai pažintų pasaulį, vaikščiotų, o ne sėdėtų uždaryti voljere ar pririšti prie grandinės“, – dėstė A.Volockytė.

Atkalbėti nuo augintinio paėmimo tenka ir kai į prieglaudą atkeliauja veisliniai arba į juos panašūs šunys.

„Tokiu atveju, kai gyvūnas gražus, panašus į veislinį, žmonės iš karto skambina, bet mes neatiduodame gyvūnų taip paprastai, nes negalima rinktis gyvūno tik pagal išvaizdą. Galbūt jis turi didelių charakterio spragų dėl auklėjimo. Tokiais būdais mes stengiamės truputį žmones paauklėti, kad šuo, vertinamas pagal išvaizdą, gali jiems visai netikti“, – sakė prieglaudos direktorė.

„Penktos kojos“ vadovė pabrėžė, kad įsitikinti, ar nori augintinio ir ar jis jiems tinka, žmonės visada gali atvažiavę į prieglaudą.

„Mes skatiname, kad žmonės pas mus važiuotų praleisti laiko vedžiojant šunis, ir tuo pačiu, jei nori pasiimti gyvūną, kad patikrintų save ir vaikus. Jei mes matome, kad kyla dvejonių dėl žmogaus apsisprendimo, skatiname, kad jie važiuotų keletą kartų, kad apsispręstų ir kad atsirastų ryšys“, – teigė A.Volockytė.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Nauja diena“: Lietuvos narystės NATO metinės – ar iššūkių daugiau?