Po 111 kilometrų greičio ruožo į šalia Pisco miesto esantį bivaką grįžęs ekipažas šypsojosi – sau tyliai keltus tikslus jie pasiekė, o minimalus skirtumas iki TOP–10 esmės nekeičia – lietuviai įrodė, jog gali varžytis su stipriausiais pasaulio sportininkais.
Išlaikyta drausmė ir tempas tapo raktu sėkmingam finišui – spurtą ir didesnę riziką ekipažas prisiėmė tik paskutinių dviejų dienų metu, bet nuo aklo lėkimo susilaikyta: „Mes buvom susitarę, kad jeigu nematom, tai nelekiam. Dulkių tikrai netrūko, o mes jau ne kartą esam pasimokę, kad bandydami lėkti liekame stovėti“, – pasakojo B. Vanagas.
Po gana trumpų šiandienos lenktynių ir sėkmingai pasiekto finišo, B. Vanagas labai gailėjo Balį Bardauską ištikusios lemties.
„Labai gaila dėl Balio. Dar starte išgirdom kas nutiko, labai gaila, – pasakojo pilotas. – Toks yra tas Dakaras ir belieka palinkėti Baliui sveikatos ir laikyti, dabar jau matyt, gipsą.“
Greičio ruože, preliminariais duomenimis į nežymėtą duobę įkritęs sportininkas patyrė abiejų riešų lūžius ir buvo išgabentas į ligoninę. Toks nutikimas iki finišo likus 90 kilometrų yra baisiausia ką gali įsivaizduoti sportininkas, ypač dalyvaujant Dakare be mechanikų pagalbos.
Kiek nurimus emocijoms, ekipažas akcentavo savo į rekordinį rezultatą atvedusias taktikas: „Rezultatą visada lemia pasiruošimas, – analizavo pilotas. – Aš žinojau, kad mes bandom tą rezultatą iš nieko pagaminti, bet kuriuo atveju pamatai padėti prieš daugybę laiko dabar davė rezultatą.“
Komanda negailėjo pagyrų savo technikams, kurie viso Dakaro metu sėkmingai prižiūrėjo „Toyota Gazoo Racing Hilux“, o ir ištikusios bėdos rinkosi sėkmingą metą – būtent aštuntojo greičio ruožo metu iš lenktynių pasitraukė Bernardas ten Brinke, kurio „Toyota“ sustabdė būtent pavarų dėžės problema.
Šis gedimas komandą aplankė dar maratono pradžioje. Nemaža dalis pilotų taip pat kentėjo dėl vairo stiprintuvo bėdų – itin nedėkingas reljefas vairo mechanizmą kankina negailestingais tempais, tačiau neatlaikius technika, savo darbą iki galo atlikdavo pilotai, hidraulikos problemas kompensuodami savo sveikatos sąskaita.
Bendrai apžvelgiant, Dakaras šiemet komandai buvo geras: ištikusios bėdos neperlipo ekipažo noro pasiekti finišą, drausmė žengė koja kojon su geru tempu, o kasdien išlaikoma aukšta moralė ir ramybė leido būti be penkių sekundžių dešimtuke.
Dabar komandos laukia kelionė iki Limoje esančio podiumo, tada uosto procedūros ir beveik parą truksianti kelionė namo.
