Dakaro dienoraštis. Kai atsiranda lygesnių už lygius (XIV) Specialiai lrytas.lt, Neomas (Saudo Arabija)

Kuo toliau, tuo labiau Dakaras tampa komercinis renginys. Toks, kuriame daugiau lemia pinigai ir garsios pavardės.

 Dakaro dienoraštis. Kai atsiranda lygesnių už lygius (XIV).<br>V.Dranginio nuotr.
 Dakaro dienoraštis. Kai atsiranda lygesnių už lygius (XIV).<br>V.Dranginio nuotr.
 Dakaro dienoraštis. Kai atsiranda lygesnių už lygius (XIV).<br>V.Pilkausko nuotr.
 Dakaro dienoraštis. Kai atsiranda lygesnių už lygius (XIV).<br>V.Pilkausko nuotr.
 Dakaro dienoraštis. Kai atsiranda lygesnių už lygius (XIV).<br>Komandos nuotr.
 Dakaro dienoraštis. Kai atsiranda lygesnių už lygius (XIV).<br>Komandos nuotr.
 Dakaro dienoraštis. Kai atsiranda lygesnių už lygius (XIV).<br>Komandos nuotr.
 Dakaro dienoraštis. Kai atsiranda lygesnių už lygius (XIV).<br>Komandos nuotr.
 Dakaro dienoraštis. Kai atsiranda lygesnių už lygius (XIV).<br>Komandos nuotr.
 Dakaro dienoraštis. Kai atsiranda lygesnių už lygius (XIV).<br>Komandos nuotr.
 Dakaro dienoraštis. Kai atsiranda lygesnių už lygius (XIV).<br>Komandos nuotr.
 Dakaro dienoraštis. Kai atsiranda lygesnių už lygius (XIV).<br>Komandos nuotr.
 Dakaro dienoraštis. Kai atsiranda lygesnių už lygius (XIV).<br>Komandos nuotr.
 Dakaro dienoraštis. Kai atsiranda lygesnių už lygius (XIV).<br>Komandos nuotr.
 Dakaro dienoraštis. Kai atsiranda lygesnių už lygius (XIV).<br>Komandos nuotr.
 Dakaro dienoraštis. Kai atsiranda lygesnių už lygius (XIV).<br>Komandos nuotr.
 Dakaro dienoraštis. Kai atsiranda lygesnių už lygius (XIV).<br>V.Dranginio nuotr.
 Dakaro dienoraštis. Kai atsiranda lygesnių už lygius (XIV).<br>V.Dranginio nuotr.
 Dakaro dienoraštis. Kai atsiranda lygesnių už lygius (XIV).<br>V.Dranginio nuotr.
 Dakaro dienoraštis. Kai atsiranda lygesnių už lygius (XIV).<br>V.Dranginio nuotr.
 Dakaro dienoraštis. Kai atsiranda lygesnių už lygius (XIV).<br>V.Pilkausko nuotr.
 Dakaro dienoraštis. Kai atsiranda lygesnių už lygius (XIV).<br>V.Pilkausko nuotr.
 Dakaro dienoraštis. Kai atsiranda lygesnių už lygius (XIV).
 Dakaro dienoraštis. Kai atsiranda lygesnių už lygius (XIV).
 Dakaro dienoraštis. Kai atsiranda lygesnių už lygius (XIV).<br>V.Pilkausko nuotr.
 Dakaro dienoraštis. Kai atsiranda lygesnių už lygius (XIV).<br>V.Pilkausko nuotr.
 Dakaro dienoraštis. Kai atsiranda lygesnių už lygius (XIV).<br>V.Pilkausko nuotr.
 Dakaro dienoraštis. Kai atsiranda lygesnių už lygius (XIV).<br>V.Pilkausko nuotr.
 Dakaro dienoraštis. Kai atsiranda lygesnių už lygius (XIV).<br>V.Pilkausko nuotr.
 Dakaro dienoraštis. Kai atsiranda lygesnių už lygius (XIV).<br>V.Pilkausko nuotr.
 Dakaro dienoraštis. Kai atsiranda lygesnių už lygius (XIV).<br>V.Pilkausko nuotr.
 Dakaro dienoraštis. Kai atsiranda lygesnių už lygius (XIV).<br>V.Pilkausko nuotr.
 Dakaro dienoraštis. Kai atsiranda lygesnių už lygius (XIV).<br>V.Pilkausko nuotr.
 Dakaro dienoraštis. Kai atsiranda lygesnių už lygius (XIV).<br>V.Pilkausko nuotr.
Daugiau nuotraukų (17)

Specialiai lrytas.lt, Neomas (Saudo Arabija)

Jan 11, 2021, 8:34 PM, atnaujinta Jan 11, 2021, 8:46 PM

Maratono etapas visiems Dakaro dalyviams turėjo būti pragaras, bet buvo tik tiems, kurie turėjo mažiau pinigų.

Po pirmosios maratono dienos bivake Sakakoje kai kurie lenktynininkai iš tiesų patys tvarkė savo techniką – sprendė problemas, kurių prisidarė septintajame greičio ruože.

O gamyklinės ir kai kurios turtingesnės privačios komandos turėjo savo mechanikus, kurie buvo oficialiai registruoti kaip pagalbos sunkvežimiai. Bivako uždaroje zonoje, kurioje visi maratono dalyviai tvarkė savo techniką, buvo sunkvežimių. Jie nevažiuoja trasomis, bet teikia pagalbą, jei tik kas įvyksta jų globojamiems lenktynininkams. Tokių sunkvežimių, pagal reglamentą, ten neturėjo būti.

Reglamentas teigia ir tai, kad po pirmosios maratono dienos niekam – net prioritetiniams lenktynininkams – negalioja vadinamoji „joker“ teisė. Tai reiškia, kad finišavęs prastoje vietoje negali prašyti, kad antrojoje maratono dalyje startuotum aukščiau.

„Bahrain Raid Xtreme“ žvaigždė Sebastienas Loebas septintajame greičio ruože finišavo vos 42-as – žemiau už automobilio problemų turėjusį ir 39-ojoje vietoje finišavusį Antano Juknevičiaus ir Dariaus Vaičiulio ekipažą. Tačiau antrosios maratono dalies – aštuntojo greičio ruožo – starto liniją kirto anksčiau nei lietuviai.

Daugelis Dakaro dalyvių – tų, kurie investuoja visas savo santaupas, kad įgyvendintų svajonę važiuoti legendiniame ralyje, tų, kurie, net ir turėdami mažai pinigų, siekia rezultato – taip ir liko atvėpusiais žandikauliais, nesupratę, kodėl ralio organizatoriai laužo savo pačių sukurtas taisykles.

Tų sulaužytų taisyklių maratono etape buvo aibė. Tačiau tikroji tiesa rūpi tik tiems, kurie neturi pakankamai pinigų.

Bijojo, bet nebuvo taip baisu

Keturratininkas Laisvydas Kancius po pirmosios maratono dienos pastatė savo motociklą, pasikeitė kuro filtrą, patikrino alyvą ir nuėjo miegoti – ta pirmoji diena išsekino iki begalybės.

Ne tiek dėl sudėtingos trasos, kiek dėl psichologinio krūvio, kurį keturratininkas jautė per visą septintąjį greičio ruožą – dar pervažiavime iki starto nulėkė jo keturračio vienas ratas, tad teko nuimti po veržlę nuo kitų ir baugščiai stebėti, ar ratai nelaksto. Patikrinti stojo kas 50 kilometrų.

Tačiau viskas buvo gerai ir antrojoje maratono dalyje L.Kancius jautėsi kur kas drąsiau.

„Maratono dar nesu važiavęs, tad jo labiausiai ir bijojau. Maniau, kad bus sudėtingiausias, bet nepasakyčiau, kad buvo labai baisu – vakar gal buvo labai sunki diena, o šiandien viskas gerai, be didelių problemų“, – pasakojo keturratininkas.

Automobilių problemas maratono trasose sprendė A.Juknevičius ir Edvinas Juškauskas. Tačiau abu ekipažai pasiekė finišą ir tai – didžiausias džiaugsmas.

Viskas – pagal planą

Benediktas Vanagas užtikrintai kyla dešimtuko link ir dabar jau nei pats tauposi, nei skuba padėti kitiems.

„Dabar jau gyvybių nebeatidavinėjame. Šiandieną vienas bagis buvo apsivertęs prieš mus ir nestojome. Žinau, kad būtume sugaišę apie minutę norėdami jį atversti, bet nestojome, nes nebeturime laiko. Aš suprantu, kad jie laukė pagalbos, bet jie sulauks lėtesnių varžovų ir jiems tikrai padės. Dabar jau visų neišgydysi. Būtų „Toyota“, turbūt, būčiau sustojęs“, – neslėpė B.Vanagas.

Anot lenktynininko, dabar jis jau pradės dėliotis taktiką, kaip važiuoti likusias dienas.

„Nuo 11-ojoje vietoje esančio Cyrilo Despres atsiliekame 51 sekunde – skirtumas yra vaikiškas, tad esame fazėje, kurioje gali pradėti veikti įvairios taktikos, bet kasdien žiūrėsim, kokia ta diena ir dėliosimės.

Bėda yra ta, kad prieš mus yra du bagiai, o bagiams akmenuotose trasose yra paprasčiau – jie mažiau pramušinėja ratus ir gali greičiau važiuoti, o pas mus atsarginiai ratai baigiasi. Bet manau, kad esame tikrai geroje darbinėje pozicijoje ir viskas vyksta pagal planą“, – neslėpė B.Vanagas.

Skraidė viskas, kas nepririšta

Kai į bivaką sugužėjo maratono etape išvargę ralio dalyviai, stovykla šalia Neomo atgijo. Nurimo vėjas ir įsišvietė saulė.

O sekmadienio vakarą bivake pūtė iš širdies – prabudo brizas nuo Raudonosios jūros. Pūtė taip, kad, atrodė, į orą pakils net sunkvežimiai.

Net palapinėje vėjas nešiojo smėlį. Smėlio buvo pilna visur – akyse, ausyse ir nosyje.

Iki pirmadienio popietės skraidė visi lengvesni daiktai. Net stoginės, pririštos prie sunkių ratų, tad Dakaro komandos ėmė skubiai jas surinkinėti.

Popiet vėjas nurimo, o kaitri pajūrio saulė ėmė klastingai kaitinti. Tačiau į jūrą negali net įbristi, mat bivakas aptvertas ir eiti į pajūrį griežtai draudžiama.

Atsivežė ir lietuviškų skanėstų

Dakaro bivake didžiauslios eilės nutįsta prie dušų ir valgyklos, kurioje ralio dalyviai gauna pusryčius, pietus ir vakarienę. Lenktynininkai ir pusryčius, ir pietus dažniausiai vežasi su savimi.

Šiame Dakare maitina itin sočiai. Ypač išskirtinės būna vakarienės, kurioms patiekiama mėsos – ėrienos, jautienos, vištienos, garnyrui – ryžių ar bulvių, daržovių salotų. Visada pasiūloma vaisių, sūrio, desertas, gaiviųjų gėrimų, vakare – ir nealkoholinio alaus, mat alkoholis Saudo Arabijoje yra uždraustas.

Tačiau Dakaro stovyklose siūlomas maistas įgrįsta, tad lenktynininkai deda ant stalo iš namų atsivežtas gėrybes.

Pavyzdžiui, Antano Juknevičiaus ir Dariaus Vaičiulio komanda atsivežė lietuviškų dešros ir skilandžio, juodos duonos. D.Vaičiulis kelias dienas zirzė, kad nori raugintų ar marinuotų agurkų, tad lydinčioji komanda galiausiai jų parūpino.

„Vakar pakėliau šiokį tokį triukšmą: nejaugi tokioje šalyje, kuri pasaulyje dvylikta pagal BVP, nėra agurkėlių?! Ir atsirado šiandien“, – juokėsi D.Vaičiulis.

A.Juknevičiaus stovykloje uždrausta tik atnešti grybų, kurių lenktynininkas negali pakęsti. Beje, per vienus pietus Dakaro organizatoriai siūlė makaronų su pievagrybiais ir alyvuogėmis, tad šį patiekalą A.Juknevičius aplenkė iš tolo.

„Anksčiau Dakare maitindavo itin gerai: maistą ruošdavo prancūzų virėjai. Dabar – jau vietiniai. Tas maistas jau ne toks geras, koks būdavo anksčiau. Bet mes nesiskundžiam, nes turim lietuviškų konservų ir kitų dalykų“, – juokėsi A.Juknevičius.

O štai Benediktui Vanagui maistas Dakaro bivake atrodo neprastas.

„Pirmąkart Dakare dalyvaujantis žmogus, ypač, jei lenktynės nelengvos, gali numesti nemažai svorio. Bet Dakaro senbuvis gali nesunkiai svorio priaugti, juolab kad šiais metais maistas stebėtinai neprastas. Įprastai atsibosdavo tas maistas, būdavo gal ne pats skaniausias, bet šiais metais kol kas organizacija stebina. Su greičio ruožais jie stebina, kad tikrai surado ten, kur grieždavome dantimis, kad greičio ruožai tokie neapmąstyti, o dabar kol kas viskas gerai. Su maistu irgi – kol kas viskas super“, – teigė B.Vanagas.

Kas – ant stogo, kas – ant žemės

Vakarop bivake pradeda dygti palapinės. Būtent jose gyvena daugiausia Dakaro dalyvių. Tačiau gamyklinės komandos turi gerokai daugiau komforto – paskui jas važiuoja kone viešbučiai ant ratų.

Nors šiemet dėl pasaulinės COVID-19 pandemijos Dakaro organizatoriai nurodė visiems nakvoti bivake – vadinamąjame burbule, Benediktas Vanagas stovykloje lieka nakvoti jau ne vienerius metus.

„Mes jau kokius penkerius metus nevažiuojame į viešbučius. Bent jau ekipažas ir mechanikai. Likdami bivake mes taupome laiką. Miegame sunkvežimį, įsigijome ir keletą palapinių, kuriose šaltomis naktimis turėsime net šildytuvus“, – pasakojo B.Vanagas.

Kai kurie lenktynininkai miegamuosius įsirengė ant stogo. Tokią palaipinę su rėmu ant komandą lydinčio automobilio „Toyota Tundra“ rėmo įsirengė A.Juknevičius.

Ant stogo miega ir keturratininkas Laisvydas Kancius.

„Ant automobilio stogo įrengta patalpa, kurioje su kolega čeku ir miegame“, – sakė keturratininkas. Ar kolega neknarkia? Šis klausimas prajuokino L.Kancių: „Gal ir knarkia, gal ir aš knarkiu, bet nuvargę nieko nebegirdime.“

Ant metalinio garažo stogo miega ir Gintas Petrus. „Kaip Karlsonai ant stogo gyvename. Smagu turėti savo erdvę, kurioje gali pailsėti“, – juokėsi G.Petrus, su šturmanu portugalu Jose Marquesu miegantis atskirose ant stogo įrengtose palapinėse.

Paprastoje pastatomoje palapinėje miega motociklininkas Arūnas Gelažninkas. Jis važiuoja vienišių klasėje, todėl nakvoti tokioje palapinėje jam yra privaloma.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.