Daugiau nei perpus pigesni ekologiški degalai jau nebegąsdina vairuotojų taip, kaip prieš kelerius metus. Mat išnyko dauguma populiarių mitų, skelbusių apie suskystintų dujų keliamą grėsmę automobiliams.
Dujinę įrangą montuojantiems meistrams dabar pats darbymetis, todėl norint važinėti pigiau eilėje reikia laukti ir didmiesčių, ir mažesnių miestų dirbtuvėse. Gerą vardą turinčiuose sostinės servisuose tenka laukti 1–2 savaites, mažesniuose miestuose vairuotojų prašoma atvažiuoti po 3–4 dienų.
„Klientų plūsteli prieš kiekvieną rugsėjį, kai tėvai į aukštąsias mokyklas įstojusiems vaikams nuperka automobilį. Kelias dienas pavažinėjus paaiškėja, jog studentui benzinu varoma mašina – pernelyg brangi”, – „Lietuvos rytui” sakė jau 13 metų automobilių dujinės įrangos montavimo ir remonto versle dirbantis šiaulietis Žydrūnas Mikalauskas.
Tačiau įmonės „Bingas” savininkas yra pastebėjęs, jog visada didžiausią įtaką turi šoktelėjusi degalų kaina. Norinčių susimontuoti automobilyje dujinę įrangą staiga padaugėjo ir šiomis dienomis, kai degalinėse benzino litro kaina peršoko gąsdinančią 5 litų ribą.
„Atvažiavę žmonės taip ir kalba – kantrybė trūko, nes įprastinės kelionės kaina peršoko 100 litų ribą”, – pasakojo Ž.Mikalauskas.
Gąsdinę mitai – jau praeitis
Vos prieš penkmetį į automobilius su dujine įranga dažnas vairuotojas žiūrėjo nepasitikinčiomis akimis.
Tačiau naujausi skaičiai rodo, kad Lietuvos keliuose dujomis varomų automobilių sparčiai daugėja.
Įmonės „Regitra” duomenimis, šalyje važinėja 1,115 milijono techninę apžiūrą perėjusių lengvųjų automobilių.
Šiek tiek daugiau kaip pusė jų – per 574 tūkstančius – naudoja dyzeliną.
„Dujinė įranga sumontuota daugiau kaip 113 tūkstančių mašinų – maždaug kas dešimtame lengvajame automobilyje”, – sakė „Regitros” atstovė Laimutė Užupė.
Anksčiau vairuotojai tikėjo mitais, kad automobilinės dujos gadina variklį, kad šie degalai yra kone mirtinai pavojingi. Žmonėms prireikė laiko, kol įsitikino, jog dujos ne tik nekenkia automobilio varikliui, bet ir padeda sutaupyti daug pinigų.
Įranga gerokai patobulėjo
Ž.Mikalauskas prisiminė savo darbo pradžią 1999-aisiais, kai benzinas degalinėse kainavo 2,1–2,2 lito, o litras suskystintų dujų – 0,7 lito. Nors skirtumas ir tada buvo daugiau nei akivaizdus, vairuotojai dėl žinių stokos baiminosi pereiti prie pigesnių ir ekologiškesnių degalų.
Ypač gąsdino vadinamieji „dujų šūviai”.
Tiesa, juos sukelia ne pati dujinė įranga, o prastai veikiančios uždegimo žvakės arba aukštosios įtampos elektros laidai.
„Bet dėl sprogimo bangos sulankstytos oro srauto matuoklės, apgadintos oro filtro dėžės ar kolektoriaus visada buvo kaltinama dujų įranga”, – pažymėjo didelę patirtį sukaupęs meistras.
Padėtis pasikeitė, kai rinkoje pasirodė vairuotojams nė menkiausio nepatogumo nekelianti ketvirtosios kartos dujų įranga. Ji įmontuojama su kompiuteriu, kuris valdo prie kiekvieno cilindro prijungtus dujų purkštukus.
Pašilus varikliui iki reikiamos temperatūros, sistema pati įjungia dujų tiekimą. Lygiai taip pat įsijungia benzino tiekimas, kai balione nebelieka dujų.
Skirtumas lieka vienas – degalinėje reikia piltis nebe benzino, o daugiau kaip du kartus pigesnių dujų.
Įranga atpigo kelis kartus
Prieš 6–7 metus vairuotojus dar gąsdino šiuolaikiškiausios įrangos kaina, kuri priklausė nuo variklio cilindrų skaičiaus. 4 cilindrų varikliui sumontuoti įrangą kainuodavo apie 4000, 6 cilindrų varikliui – 6000 litų, todėl dažnam nuo tokios investicijos šiaušdavosi plaukai.
Dabar vairuotojams nebereikia taip plačiai praverti piniginės, nes įranga atpigo daugiau nei du kartus. Tiek įmonėje „Bingas”, tiek kitose Šiaulių dirbtuvėse dujų įranga 4 cilindrų varikliui dabar kainuoja nuo 1800, 6 cilindrų – nuo 2200 litų.
Vilniaus, Kauno, Klaipėdos meistrai už tą patį darbą prašo maždaug 400 litų brangiau nei įrangos montuotojai iš mažesnių miestų.
„Pas mus kainą numušė garažuose dirbantys pogrindininkai”, – apie šiaulietišką konkurenciją pasakojo Ž.Mikalauskas.
Antrosios kartos dujų įrangą, kurią sumontuoti kainuoja nuo 1100 litų, dabar renkasi retas vairuotojas. Šiaulių įmonės vadovas apskaičiavo, kad senesnio modelio įrangos pageidauja kas dešimtas vairuotojas. Ji montuojama į senesnius automobilius, kurių varikliai paprastesni, be tiesioginio įpurškimo sistemos.
Nauda pajuntama žaibiškai
Vis dėlto labiausiai vairuotojus pereiti prie dar nebandytos degalų rūšies vilioja kaina. Dauguma apsisprendžia apskaičiavę, per kiek laiko atsipirks investicija į dujų įrangą.
Nemaža dalis šiuo verslu užsiimančių dirbtuvių internete yra įdiegusios skaičiuokles, kuriomis per porą minučių galima apskaičiuoti ekonominę naudą. Pavyzdžiui, šiomis dienomis litras populiariausio benzino kainavo 5,11, o litras suskystintų dujų – 2,29 lito.
Į 100 km kelio vidutiniškai 8 litrus benzino sunaudojantį ir per metus 15 000 km nuvažiuojantį automobilį sumontavus dujinę įrangą ekonominė nauda siekia 2709,5 lito. Tad įranga atsiperka greičiau nei per metus.
Dujomis varomi automobiliai ne tik tausoja gamtą. Nemenką naudą pajunta ir valstybės biudžetas, nes niekam ne paslaptis, kad nemažą dalį šalies rinkoje parduodamo dyzelino ir benzino sudaro ne apmokestintas, o įvežtas kontrabanda.
Vairuotojai jau nebesislapsto
Prieš kelerius metus prabangesnių automobilių šeimininkai prašydavo meistrų dujinę įrangą sumontuoti taip, kad nebūtų jokios žymės iš išorės.
Taupių, bet aplinkinių pašaipų, esą „nusipirko „Mercedes-Benz”, o neturi pinigų benzinui”, besibaiminančių vairuotojų automobiliuose dujų įpylimo vožtuvas dažniausiai buvo slepiamas bagažinėje ar tvirtinamas prie apatinės galinio buferio dalies taip, kad nebūtų pastebimas.
„Dažnai įpylimo vožtuvą montuojame greta benzino bako kamščio, bet ne dėl to, kad šeimininkas gėdytųsi.
Požiūris į dujomis varomais automobiliais važiuojančius žmones pasikeitė – dabar jie laikomi šiuolaikiškais ir taupiais”, – visuomenės nuomonės pokytį pastebėjo Ž.Mikalauskas.
Dujinės įrangos kaip trūkumo nebelaiko ir automobilių pardavėjai, anksčiau netgi prašydavę išmontuoti ją iš parduodamos mašinos. Dabar skelbimuose dujinė įranga nurodoma kaip privalumas, todėl už tokį automobilį prašoma daugiau.
Įmonės „Bingas” įkūrėjas pripažino kai kurių automobilių su nedidelio darbo tūrio varikliu savininkus bandantis atkalbėti nuo dujų įrangos montavimo. „Dažniausiai į perspėjimus dėl galimo variklio gedimo numoja ranka, nes automobilių laužyne variklį galima nusipirkti už kelis šimtus litų”, – sakė meistras.
Sujudo ir gamintojai
Pirmieji dujinę įrangą masiškai montuoti pradėjo olandai, jų pavyzdžiu pasekė belgai, lenkai, vokiečiai.
Todėl Europoje nebekyla problemų rasti degalinę, kurioje galima įsipilti šių pigių ir ekologiškų degalų. Apskaičiuota, kad Lenkijoje važinėja per 2 milijonus, Vokietijoje – per 450 tūkstančių, Olandijoje – per 340 tūkstančių dujomis varomų automobilių.
Tai netruko pastebėti ir automobilių gamintojai – pažėrė siūlymų pirkti naujus automobilius su jau gamykloje įmontuota įranga. Ypač daug tokių siūlymų plūstelėjo šiemet – užsisakyti naują tokį automobilį siūlo „Opel”, „Dacia”, „Kia”, „Subaru”, „Ford” atstovai.
Ko gero, labiausiai intriguojantis buvo „Dacia” pasiūlymas. Šis nebrangių automobilių gamintojas už gamykloje įmontuotą dujų įrangą prašė vos 1671 lito.
„Ford” atstovė bendrovė „Inchcape Lietuva” naujuose modeliuose siūlo įrangą už 4100 litų.
„Fiesta”, „Focus” ir „Mondeo” modeliams suteikiama ta pati 5 metų arba 100 tūkstančių kilometrų garantija.
Atsižvelgus į naujo automobilio su benzininiu ir dyzeliniu varikliu kainos ir eksploatavimo išlaidų skirtumą, apskaičiuota, jog garantinį atstumą nuvažiavusio dujomis varomo „Mondeo” su 2 litrų darbo tūrio varikliu šeimininkas sutaupys per 12,2 tūkstančio litų.
Nafta pabrango dvigubai
Mažiau nei tris litus kainuojantis dyzelino litras ir kiek daugiau nei eurą kainuojantis benzino litras. Tiek Lietuvos vairuotojai už degalus mokėjo prieš trejus metus. Nuo to laiko populiariausio benzino litras pabrango beveik pusantro lito, o dyzelino kaina šoktelėjo kone dviem litais.
Tik automobilinės dujos brango ne taip drastiškai. Prieš trejus metus litras dujų kainavo 1,80 lito, o šiandien vairuotojai už jas moka tik 50 centų daugiau. Tačiau automobilių dujų mokesčiai Lietuvoje yra vieni aukščiausių Europoje.
Per šį laiką kelis kartus keitėsi degalų mokesčiai. 2009 m. akcizas dyzelinui buvo ir sumažintas (sausį), ir vėl padidintas (rugpjūtį).
Praėjusių metų pradžioje dyzelino akcizas buvo dar labiau padidintas. Tąkart 96 litais už toną, o tai pabrangino šiuos degalus 12 centų už litrą.
Benzino akcizas nesikeičia nuo 2009 metų, tačiau jo kaina į viršų šovė 1,5 lito. Per šį laiką nafta pabrango daugiau nei dvigubai – nuo 55 JAV dolerių už barelį 2009-ųjų gegužę iki 114 JAV dolerių praėjusią savaitę.
Degalų kainas šokdino ir įvairūs tarptautiniai neramumai, sankcijos Iranui, euro zonos krizė. Lietuvoje degalai pabrango ir dėl 2009 metais dviem procentais padidinto pridėtinės vertės mokesčio.
Be to, degalų kainas skirtingai veikė konkurencija. Benzino rinkoje tebėra „Orlen Lietuva” monopolija, todėl šie degalai pinga lėčiausiai. Dyzeliną tanklaiviais anksčiau pirko „Lukoil Baltija”.
Automobilinių dujų importuotojų yra daug, todėl ir jų kainos kinta ne taip sparčiai.
Autoriaus komentaras
Dujinė įranga buvo sumontuota į visus tris mano turėtus automobilius – 1989 m. „Mazda 626 2.0”, 1988 m. BMW 525 ir dabartinį 1997 m. laidos „Citroën XM 3.0”. Jais nuo 1999 m. nuvažiuota per 340 tūkstančių kilometrų.
Visuose automobiliuose buvo įrengta antrosios kartos dujų įranga, todėl teko ne kartą patirti, kas yra dujų šūvis. Negelbėjo ir kiekvieną sezoną keičiamos gamintojo rekomenduojamos uždegimo žvakės, nuolat prižiūrima elektros instaliacija.
Atspariausia buvo dvejus metus turėta „Mazda”, kuriai nuo dujų šūvių apsaugoti pakako įrengto vieno apsauginio vožtuvo oro tiekimo žarnoje. Problemų neliko, kai naujais buvo pakeisti žvakių laidai.
Daugiausia vargo buvo su 5 metus važinėtu BMW, nes po stipresnio šūvio tekdavo remontuoti apgadintą oro srauto matuoklę. Vien apsauginis vožtuvas neapsaugodavo. Tad ne veltui automobilių laužynuose oro matuoklė buvo viena perkamiausių detalių.
Prieš pusseptintų metų įsigytas „Citroën XM” yra gana atsparus – nuo nemalonumų gelbėja oro filtro dėžėje išgręžtos trys apsauginės angos smūgio bangai sušvelninti.
Per 13 metų neiškilo problemų nė su vieno automobilio varikliu, nes buvo pilami tik sintetiniai tepalai.
Naudotą mašiną su dyzeliniu varikliu nusipirkti ypač sunku, todėl ir į ateityje įsigytą automobilį tikriausiai teks montuoti dujinę įrangą. Neabejotinai – ketvirtosios kartos, nes kaina nebesikandžioja.
