Šilutės seniūnijos Žalgirių, Rupkalvių, Šležų kaimų gyventojai vos pajutę protvynio grėsmę savo automobilius išvairuoja į saugesnę vietą, paprastai – ant plento Šilutė–Rusnė. Šią vietą retai kada apsemia, o jei taip ir nutinka, vanduo tesiekia automobilio kėbulo apačią.
Mašinos – toli nuo namų
Todėl kai šių kaimų gyventojams reikia kur nors važiuoti, iš namų jie brenda iki savo mašinų. Tada išsineria iš žvejybinių kombinezonų, persiauna batus ir sėda prie vairo.
Potvynio bangos ne kartą apvertė automobilius perkėloje į Rusnę, net traktoriai ne visada atlaiko vandens srovę ant platformų gabendami lengvuosius automobilius. Nušluotus į apsemtą šalikelę juos gelbėja Šilutės ugniagesių gelbėtojų komandos.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, šiais metais ugniagesiams jau teko vaduoti 4 lengvuosius automobilius, patekusius į potvynio žabangus.
Šyškrantės kaime apsemtame kelyje buvo įklimpęs automobilis „Mercedes-Benz”, Pagėgių savivaldybėje į kanalą įvažiavo „VW Golf”, vairuotojas negalėjo išlipti iš automobilio.
Būtina saugoti savo turtą
Draudimo kompanijos „Ergo Lietuva” ir „Lietuvos draudimas” nėra gavusios nė vieno kliento pranešimo apie potvynio sugadintą automobilį (vandens smūgį).
„Tačiau jei toks atvejis įvyktų, jis būtų nedraudžiamasis, nes apie potvynį informacija nuolat skleidžiama, potvynio zonoje yra pastatyti įspėjamieji ženklai, o žmonės patys turi imtis priemonių apsaugoti ir save, ir savo turtą, nerizikuoti ir nebandyti įveikti apsemtų ruožų”, – sakė „Lietuvos draudimo” Žalų ekspertizių skyriaus vadovas Mantas Norkus.
Važiavimas ten, kur eismas yra draudžiamas, važiavimas nepaisant pastatytų įspėjamųjų ženklų arba važiavimas žinant, kad automobilis bus apsemtas, nėra staiga ir netikėtai nutikęs įvykis. Važiuodamas per apsemtus ruožus vairuotojas pats prisiima riziką, todėl žala taip apgadinto automobilio savininkui nebūtų atlyginama.
Jei potvynis apsemtų stovintį automobilį (kieme, gatvėje, aikštelėje), draudimas atlygintų nuostolius kasko draudimu apdrausto automobilio savininkui.
„Draudimas atlygina atsiradusią žalą tik tais atvejais, jei ji padaryta staiga ir netikėtai. Vadinamieji vandens smūgiai dažnesni vasarą, kai prapliumpa staigios liūtys, patvinsta gatvės ir per vandenį priversti važiuoti tuo metu gatvėje esantys automobiliai”, – pabrėžė M.Norkus.
Uragano aukos – aukcione
Tik dabar nuostolius baigia skaičiuoti ir praėjusių metų rudenį nuo uragano „Sandy” JAV nukentėję automobilių pardavėjai ir savininkai. Rytų pakrantėje buvo sugadinta daugiau nei 200 tūkstančių automobilių, o žala siekia per 63 milijardus JAV dolerių.
Draudikai su nukentėjusiaisiais ketina atsiskaityti, kai aukcionuose parduos jiems perduotus automobilius, o kol kas apie 15 tūkst. mašinų yra saugoma Long Ailando (Niujorko valstija) oro uoste „Calverton”. Ir tai yra tik nedidelė dalis iš 230 tūkstančių automobilių, kuriuos uraganas „Sandy” apgadino arba suniokojo nepataisomai. Tačiau specialistai labiausiai nerimauja dėl šiuose automobiliuose pažeistų saugos sistemų, mat jų keitimas brangiai kainuoja.
Tiesa, pagal Niujorko valstijos įstatymus, automobilio registracijos dokumentuose privalo būti žyma, liudijanti, kad mašina sugadinta potvynio.
Bet vargu ar tai padės, kai automobilis atsidurs perpardavinėtojų rankose.
Plaukia ir į Lietuvą
Naudotų automobilių iš JAV prekyba užsiimantis šiaulietis verslininkas Gintas Rimkus pavirtino, kad paprastai „skenduolių” kaina būna gerokai mažesnė, kartais net iki 70 proc.
Tiesa, šių mašinų kėbulo detalės paprastai yra nepažeistos, tad kam reikia jų – apsimoka pirkti.
Tačiau G.Rimkus įspėjo, kad yra pardavėjų, kurie nenuleidžia skendusio automobilio kainos, kad nesukeltų įtarimų. „Skelbimuose parašo: „runs, drive” (važiuojantis) ir įdeda gražios mašinos nuotrauką.
Taigi čia jau loterija”, – sakė verslininkas, „čiupinėjęs” ne vieną skendusį automobilį. (LR, „Autoblog”)
Kai automobilis atsiduria vandenyje
Automobilis iškart patiria vandens smūgį. Į variklį įsiurbiamas ne oras, o vanduo, todėl jis užgęsta.
Vėliau įvyksta trumpasis jungimas variklio valdymo bloke ir visoje elektros instaliacijoje.
Greičiausiai vanduo į saloną sunkiasi pro durelių ir kėbulo jungtis. Tarp variklio ir salono įrengta pertvara, tačiau ji nėra sandari, todėl netrukdo vandeniui skverbtis į vidų.
Automobiliai universalo ir hečbeko kėbulu skęsta greičiau nei sedanai, mat pastarųjų galinė dalis mažiau pralaidi vandeniui.
Skendusio automobilio neįmanoma visiškai išdžiovinti. Oksiduojasi laidai, sugenda visa elektronikos sistema. Remontui tenka paaukoti solidžią pinigų sumą.
Jei mašinos variklis neįsijungia arba jį įjungus automobilis važiuoja trūkčiodamas, gali būti, kad jis yra buvęs vandenyje.
