Spaudžiant šalčiams, prieš paleidžiant variklį automobiliams su mechanine pavarų dėže būtina atlikti savotišką mankštą - tam tikrų judesių seką.
Rytinė mankšta mašinai
Pirmiausia - trumpam įjungti žibintus. Taip sujudinamas elektrolitų judėjimas akumuliatoriuje. Tuomet jis būna labiau sužadintas ir pasiruošęs gauti gerokai didesnį krūvį paleidžiant variklį.
Paskui reikia keletą kartų pajunginėti pavarų svirtį, kad sujudėtų pavarų dėžėje esantis tepalas.
Ir svarbiausia - paleidžiant šaltą variklį reikia iki galo nuspausti sankabos pedalą. Jį nuspaudus, išjungiamas pavarų dėžės pirminis velenas, kuriam lengvai suktis neleidžia pavarų dėžėje per naktį sustingęs tepalas. Neatlikus šių veiksmų ir paleidus variklį nenuspaustu sankabos pedalu, šaltą rytą efektas būna beveik toks pat kaip bandant paleisti variklį neišjungus pavaros.
Koks skystis radiatoriuje?
Jeigu radiatoriuje vasarą buvo įpilta ne aušinimo skysčio, o vandens - žiemą variklio perkaitimas beveik garantuotas.
Dėl radiatoriuje ir aušinimo sistemoje užšalusio vandens automobilio variklis ima labai greitai kaisti. Jei variklio temperatūra viršija leistiną ribą, jis gali perkaisti - trūksta jo blokas ir radiatorius. Tuomet mašinos savininko laukia didelės remonto išlaidos.
Todėl paleidus variklį ir pamačius, jog temperatūra staigiai kyla, reikia nedelsiant išjungti motorą. Po to patartina atšildyti mašiną šiltame garaže ir pakeisti vandenį aušinimo skysčiu.
Svarbu žinoti ir tai, kad į bakelį negalima pilti vien tik koncentruotą aušinimo skystį. Jis turi būti skiedžiamas distiliuotu vandeniu, būtent tokia proporcija, kaip nurodyta instrukcijoje. Daugiau koncentrato skystyje anaiptol nereiškia žemesnės užšalimo temperatūros.
Dyzelinių mašinų savininkus žiemą kamuoja kelios pagrindinės problemos.
Dyzeliams - daugiau problemų
Bene dažniausia jų - maža variklio kompresija. Jeigu variklio cilindre nėra pakankamo suspaudimo, dyzelinių degalų ir oro mišinys nesprogsta - variklis nerodo jokių gyvybės ženklų. Tokį variklį žiemą paleisti bus ypač sunku, nepadės net galingas akumuliatorius.
Sudilę žiedai arba stūmokliai yra viena pagrindinių priežasčių, dėl kurių sumažėja kompresija.
Kita dažna bėda - netvarkingas starteris. Būtent nuo starterio priklauso, kaip intensyviai variklio įjungimo metu bus sukamas alkūninis velenas. Jei starteris dirba blogai, jis nesuteikia velenui pakankamai sūkių.
Trečia dyzelinių variklių problema - prastos arba netvarkingos kaitinimo žvakės. Šių žvakių paskirtis - prieš įjungiant variklį pakaitinti cilindro vidų. Jeigu šios žvakės neveikia, taip pat kyla daug problemų.
Ketvirta problema - prastos kokybės ar kontrabandinis rusiškas, baltarusiškas dyzelinas. Nuo didelio šalčio prastos kokybės dyzeliniai degalai ima kristalizuotis, juose išsiskiria parafinas ir degalai pasidaro tarsi drebučiai.
Toks klampus dyzelinas nebeteka per degalų filtrus, aukšto slėgio purkštukai nesugeba jo įpurkšti į cilindrus ir variklį paleisti tampa labai sunku.
Važiuoti bent 20 minučių
Variklio paleidimo metu sunaudotos energijos kiekiui atkurti reikia bent 20 minučių važiuoti. Mat akumuliatorius pats elektros negamina, tik ją kaupia, elektrą gamina variklio generatorius. Todėl važinėjant mažais atstumais akumuliatorius greičiau išsikrauna.
Jeigu nepavyko paleisti variklio, nereikia palikti nusilpusio akumuliatoriaus šaltame ore. Nusilpusio akumuliatoriaus elektrolito tankis sumažėja, jis tampa panašus į vandenį ir tiesiog užšąla.
Perkant akumuliatorių, svarbu žinoti, kad jų yra per pusšimtį rūšių, todėl konkrečiam automobiliui labiausiai tinkantį turėtų parinkti specialistas.
Naudoji gnybtus - išjunk variklį
Nakčiai automobilį geriau palikti su pilnu baku degalų. Mat degalų bake, kuriame mažai degalų, kaupiasi vandens kondensatas. Kadangi vanduo yra sunkesnis už dyzeliną, jis pirmas patenka į degalų siurblį bei degalų tiekimo sistemą ir joje užšąla.
Kai vieną mašiną bandoma „atgaivinti“ nuo kitos akumuliatoriaus prijungus laidus, negalima to daryti įjungtu varikliu. Taip bandant paleisti variklį veikiančio automobilio generatorius gauna milžinišką perkrovą.
Po kelių tokių bandymų jis gali net sudegti. Be to, šita procedūra gali sugadinti variklio darbą valdančią elektroniką.
Tempiant mašinas su dyzeliniais varikliais, reikia įjungti ne žemesnę kaip trečią pavarą. Jei bus jungiama žemesnė pavara, gali per kelis krumplius peršokti variklio dirželio dantys.
Negalima traukti virve mašinos su automatine pavarų dėže.
Paleidus variklį ir pradėjus važiuoti patartina švelniai jungti pavaras. Kol variklis visai neįšilo, reikia vengti staigių lenkimo manevrų, greito važiavimo.
