Daug pasako vien jau tas faktas, kad miesto ciklo degalų sąnaudos nustatomos remiantis 1970 metais, užmiesčio - 1990 metais patvirtinta metodika. NEDC pradėtas taikyti 2000 metais visoje Europos Sąjungoje (ES).
Specialistų teigimu, dar prieš keletą metų skirtumas tarp realių ir NEDC nustatytų degalų sąnaudų buvo maždaug 8 procentai, dabar skirtumas gerokai didesnis ir kasmet vis auga.
Visi prietaisai - išjungti
Visų pirma, abejoti skaičiais verčia faktas, kad matuojant automobilio degalų sąnaudas žibintai, oro kondicionavimo, navigacijos, garso ir visos kitos elektros sistemos turi būti išjungtos.
Žinia, bet kuris įjungtas elektros prietaisas didina degalų sąnaudas.
Bet tai - tik smulkmena, palyginti su tuo, kaip atliekamas pats testas.
Bandomasis automobilis net nevažiuoja gatve ar keliu - turbūt būtent taip degalų sąnaudų nustatymą įsivaizduoja dauguma pirkėjų.
Tiriamas automobilis tiesiog užvaromas ant traukos stendo ir jame įtvirtinamas. Į duomenų bazę įvedami automobilio parametrai, jo svoris.
Prie automobilio OBD jungties prijungiamas diagnostikos įrenginys, fiksuojantis automobilio judėjimo greitį.
Laboratorijoje – šiltnamio sąlygos
Nustatant automobilio degalų sąnaudas šio proceso sąlygos yra griežtai apibrėžtos. Perskaičius jas, matyti, kad realiame gyvenime tokių praktiškai niekada nebūna.
Bandymas turi būti atliekamas su šaltu automobiliu, kai aplinkos temperatūra yra maždaug 25 laipsniai šilumos.
Teoriškai, bandymai gali būti atliekami lauke, lygiame kelyje, bet realiai, norėdami sutaupyti laiko ir atlikti pakartotinus bandymus, gamintojai paprastai tai daro uždarose laboratorijose.
Be to, užprogramavus skirtingą automobilio svorį ir vėjo pasipriešinimą, tiriant vieną automobilį matuojama įvairių kėbulo formų rezultatai - sedano, hečbeko, universalo, vienatūrio.
Verdiktas – po 11 kilometrų
Apibrėžta, kad miesto važiavimo ciklas trunka 780 sekundžių (13 minučių) ir kartojamas 4 kartus.
Užmiesčio važiavimo ciklas trunka nuo 780 iki 1180 sekundžių.
Miesto vairavimo ciklas (ECE R15) pirmą kartą buvo pritaikytas 1970 metais.
Ciklas buvo sukurtas tam, kad atkurtų tipines vairavimo sąlygas Europos didmiesčiuose: mažas greitis, mažas variklio apkrovimas, žema išmetamųjų dujų temperatūra ir maksimalus 50 km/val. greitis. Vėliau jis buvo tik nežymiai patobulintas.
Visa proceso eiga reglamentuojama sekundžių tikslumu.
Tad per bendrą eksperimento laiką (13 minučių), automobilis ant stendo nuvažiuoja 4 kilometrus vidutiniu 18,77 km/val. greičiu.
Panaši sekundėmis padalinta procedūra taikoma ir matuojant degalų sąnaudas užmiestyje.
Šio ciklo metu teoriškai nuvažiuojama 6,6 kilometro vidutiniu 62,6 km/val. greičiu.
Vidutinės degalų sąnaudos susumuojamos skaičiuojant, kiek prireikė degalų automobiliui abiejų ciklų atstumui (teoriniams 11 kilometrų) įveikti.
Reikėtų atkreipti dėmesį, kad skaičiuojant konkretaus automobilio vidutines degalų snaudas, jo vidutinis greitis eksperimento metu tesiekia 33,6 km/val.
Kritika - iš visų pusių
Net ir pernelyg automobiliais nesidominčiam žmogui aišku, kad taip, kaip važiuojama atliekant NEDC testoą, realiai niekas nevažinėja. Tai yra praktiškai beveik neįmanoma.
Todėl jau iš pat pradžių tokia automobilio ekonomiškumo nustatymo metodika yra užprogramuota visiškai nieko vertam rezultatui. Kam jos reikia - juk ji neturi nieko bendra su realiu vairavimu?
Žibalo į ugnį įpila ne tik faktas, kad automobilio ekonomiškumas nustatomas ant stendo, šiltoje patalpoje, nepučiant vėjui, nelyjant ir nesningant, išjungus visus elektros prietaisus, labai pamažu greitėjant ir važiuojant mažu greičiu.
Nepasitenkinimą kelia ir labai sena metodika - ji pritaikyta dviejų dešimtmečių senumo automobiliams, kurie buvo gerokai lengvesni ir ne tokie galingi kaip dabar.
„Neįsivaizduoju, kam reikia skirti 2 sekundes pavarai perjungti - juk tai šiuolaikiniais masteliai visa amžinybė, be to, dabar automobiliai greitėja žymiai sparčiau nei bandymo metu“, - tokia metodika stebėjosi Rita Forst, „General Motors Europe“ technikos direktorė.
Galingesni varikliai ir geresnė dinamika lėmė, kad dabar vertinant automobilio dinamiką, skaičiuojamas pagreitėjimo laikas nuo 0 iki 100 km/val. per 10 sekundžių, o ne per 14, kaip buvo devintajame dešimtmetyje.
Gamintojai prisitaikė
Todėl net patys didžiausi NEDC gynėjai pripažįsta, kad naujų automobilių vairuotojams realiomis eismo sąlygomis pasiekti gamintojų deklaruojamas degalų sąnaudas yra labai sunku.
Tam reikia specialiai stengtis ir turėti nemažai ekonominio važiavimo praktikos.
Tuo tarpu automobilių gamintojai teisinasi, kad jie nieko nepažeidžia ir neapgaudinėja - tiesiog prisitaiko prie galiojančių reikalavimų ir metodikos.
Tačiau fiksuoti greičiai, sekundžių tikslumu nustatytas pavarų perjungimo laikas ir pagreitėjimas NEDC bandymu metu leidžia gamintojams taip sureguliuoti automobilio valdymo algoritmus, kad ekonomija ir teršalų išmetimas būtų tiesiog pavyzdinio – bet realiai nepasiekiamo – lygio.
Tai įrodo ir dviejų Vokietijos technologijos institutų paskelbta išvada, kad realus į aplinką išmetamo azoto junginių (NOx) kiekis dyzelinių automobilių išmetamosiose dujose per 13 metų nuo NEDC įsigaliojimo nė kiek nesumažėjo.
Be to, matuojant automobilių ekonomiškumą, yra ir kitų spragų, kaip pagerinti rodiklius.
Kiek oro padangose?
Pavyzdžiui, nėra tiksliai nurodyta, kokio tipo padangos turi būti ant bandomo automobilio ir koks slėgis turi būti jose.
Juk kiekvienam aišku, kad vietoje įprastų 2,2 atmosferos padangas pripūtus 3,2 ar daugiau atmosferų oro, pasipriešinimas riedėjimui bus gerokai mažesnis, automobilis riedės kur kas lengviau ir ekonomiškiau.
Be to, ant bandomojo automobilio niekas nedraudžia sumontuoti specialių mažo pasipriešinimo riedėjimui padangų, galinčių sutaupyti kelis procentus degalų.
Vokietijoje pernai publikuotoje apžvalgoje apie NEDC testus be užuolankų rašoma: „Nėra įrodymų, kad automobilių gamintojai nusižengtų kokiems nors bandymų reikalavimams. Bet jiems to ir nereikia - dabartinėse NEDC testo procedūrose yra begalė galimybių manipuliuoti rezultatais.“
Praranda tūkstančius litų
Šioje apžvalgoje rašoma, kad dėl skirtingų teorinių ir realių degalų sąnaudų automobilio savininkas Vokietijoje per jo eksploatavimo laiką išleidžia degalams vidutiniškai 2 tūkstančiais eurų (7 tūkstančiais litų) daugiau, nei buvo planavęs.
Tad jeigu kažkam atrodo, kad automobilis naudoja daugiau degalu, nei nurodo gamintojas, neverta dėl to kaltinti pardavėjų ar bandyti išmušti akmeniu atstovybės langą. Pardavėjai čia dažniausiai niekuo dėti.
Kaltinti reikėtų beviltiškai pasenusią, su realybe nieko bendra nebeturinčią NEDC degalų matavimo procedūrą, kuri ir pateikia gerokai pagražintus skaičius.
Be to, nereikėtų pamiršti, kad kiekvienas naujos kartos automobilis iki šiol buvo sunkesnis už prieš tai buvusį ir didesnio skersmens, platesniais ratais.
Pavyzdžiui, vien keturi 19 colių ratai su padangomis sveria apie 100 kilogramų. Norite sutaupyti - rinkitės mažesnio skersmens ir siauresnes padangas.
O jeigu naujasis automobilis dideliais ratais dar ir sunkesnis už buvusį kokiu 100 kilogramų - tai tas pats, kaip nuolat važinėti su Žydrūnu Savicku (150 kg) keleivio sėdynėje.
Dideli, platūs ratai ir toks svorių skirtumas tikrai nepadarys automobilio ekonomiškesnio, kad ir ką deklaruotų gamintojas.
Prieš keletą metų prasidėjo diskusijos dėl naujos degalų sąnaudų metodikos taikymo. Ji turėtų vadintis Pasauliniu lengvųjų automobilių bandymų ciklu „Worldwide Light-duty vehicle Test Cycle“ (WLTC).
Šių testų suderinimu užsiima Europos Komisija ir Jungtinių Tautų organizacija.
Iš pradžių buvo manyta, kad jie įsigalios jau 2014 metais, tačiau dėl biurokratinių kliūčių ir kitokio vilkinimo jų įsigaliojimas atidėtas bent keleriems metams.
Tad iki tol tikėti gamintojų pateikiamais skaičiais yra tas pats, kaip mūsų politikų pažadais prieš rinkimus.
----------
Ekonomiškumo bandymams mieste atliekamas per 195 sekundes
Kai variklis paleidžiamas, jis 11 sekundžių veikia laisvąja eiga, po to iš lėto (per 4 sekundes) greitėja iki 15 km/val. greičio.
Tada 8 sekundes važiuoja stabiliu greičiu, per 5 sekundes visiškai sustoja ir stovi 21 sekundę.
Vėliau automobilis pasiekia 32 km/val. greitį - tam skirta 12 sekundžių.
Negana to, nurodyta, kiek sekundžių kuria pavara važiuoti: 5 sekundes - pirma pavara, 2 sekundės skiriamos pavarai perjungti ir dar 5 sekundes greitėti antra pavara.
Pasiekus šį 32 km/val. greitį, automobilis juo važiuoja 24 sekundes, tuomet iš lėto (per 11 sekundžių) visiškai sustoja ir vėl stovi 21 sekundę.
Tuomet nuo 117 sekundės automobilis iš lėto (per 26 sekundes) įsibėgėja iki 50 km/val. greičio.
Tokiu greičiu važiuoja 12 sekundžių, paskui per 8 sekundes sumažina greitį iki 35 km/val. dar važiuoja 13 sekundžių ir vėliau visiškai sustoja.
Taigi, automobilio ekonomiškumo mieste bandymas baigiasi po 195 sekundžių, kai teoriškai mašina būna nuvažiavusi 1017 metrų, ir kartojamas keturis kartus.
