Už maždaug pusantro tūkstančio kilometrų, Kolorado valstijoje (JAV), jo brolis Kimbalas Muskas pirko kavą „Starbucks“ kavinėje. Kišenėje pajutęs vibruojantį telefoną, vyriškis išėjo į lauką, kad galėtų kalbėtis ne tokioje triukšmingoje aplinkoje.
Brolių pokalbis buvo neilgas, bet įtemptas. Prieš kelerius metus jie kartu investavo nemažai pinigų į elektra varomų automobilių gamintoją „Tesla Motors“. 2008 metų rudenį paaiškėjo, kad be papildomų investicijų įmonė bankrutuos.
„Ar tu įsitikinęs, kad skirti tam dar pinigų – protingas žingsnis?“ - paklausė K. Muskas. Iš telefono ragelio sklido nekantrus brolio atsakas.
„Mes esame taip arti tikslo. „Daimler“ su mumis pasirašys sutartį. Aš tai žinau“, - kalbėjo Elonas.
Jaunas verslininkas visus likusius savo ir brolio pinigus (kiek per 20 mln. JAV dolerių) investavo į naujų elektra varomiems automobiliams skirtų baterijų gamybą, tikėdamasis, kad „Smart“ gamintoja „Daimler AG“ nuspręs šias baterijas naudoti savo nedidukuose automobiliuose.
Tai buvo vienintelis šansas išgelbėti ant bankroto ribos atsidūrusią „Tesla Motors“. Ir jis buvo išnaudotas teisingai.
2009 metų pradžioje, po ilgų derybų, „Daimler AG“ įsigijo tūkstantį „Smart“ automobiliams skirtų baterijomis maitinamų variklių ir sumokėjo „Tesla Motors“ 40 mln. JAV dolerių. Kiek vėliau ta pati įmonė nusprendė įsigyti 10 proc. „Tesla Motors“ akcijų, už kurias sumokėjo 50 mln. JAV dolerių.
Gauti pinigai padėjo „Tesla Motors“ pagaliau skirti lėšų seniai planuotam „Model S“ - elektra varomam sedanui - kurti.
Galingas, patrauklus ir ekonomiškas automobilis galėjo pakeisti JAV gyventojų požiūrį į automobilius, kurių baką pripildo elektros laidas.
Tą pripažinusi JAV vyriausybė skyrė „Tesla Motors“ lengvatinę 465 mln. JAV dolerių paskolą pradėti masinei „Model S“ automobilių gamybai. Su viena sąlyga – E. Muskas turėjo įsigyti tam tinkamą gamyklą.
Slaptas milijardo vertės pirkinys Iki tol „Tesla Motors“ buvo pagaminusi apie 1,3 tūkst. sportinių elektra varomų automobilių „Roadster“ ir baterijas „Daimler AG“ įmonei. Didžioji dalis darbų būdavo atliekama kitose įmonėse, pusiau užbaigti automobiliai būdavo surenkami keliolikos profesionalių darbuotojų nedidelėse dirbtuvėse.
Tačiau masinei produkcijai pradėti „Tesla Motors“ reikėjo žymiai didesnės erdvės.
Elonui Muskui reikėjo didelės gamyklos – tokios, kaip NUMMI („New United Motor Manufacturing, Inc.“) gamykla Kalifornijos valstijoje. Tačiau milžiniška „Toyota“ įmonei priklausiusi gamykla, kurioje buvo surenkami japoniški ir amerikietiški automobiliai, tuo metu buvo vertinama maždaug 1 mlrd. JAV dolerių.
E. Muskas negalėjo nė pasvajoti apie tokią sumą, tačiau kai „Toyota“ vadovas Akio Toyoda pasiūlė Elonui apsidairyti gamykloje ir pateikti savo pasiūlymą, nutrūktgalvis verslininkas kaip mat sutiko.
Apsirengęs nutrintais džinsais, užsimaukšlinęs beisbolo kepurėlę ir tamsiais akiniais pridengęs įdėmų žvilgsnį E. Muskas atrodė kaip naujas gamyklos darbuotojas, smalsiai apžiūrinėjantis milžiniškus gamyklos įrenginius ir konvejerius, ant kurių riedėjo tūkstančiai automobilių.
Slaptumas buvo viena iš A. Toyodos iškeltų sąlygų. 2009 metais NUMMI gamykla išgyveno prastus metus, iš jos vienas po kito traukėsi gamintojai, ir „Toyota“ norėjo atsikratyti nuostolingos gamyklos. Tačiau sandoris turėjo būti atliktas kuo tyliau, neatkreipiant žiniasklaidos dėmesio.
Nors E. Muskui gamykla padarė milžinišką įspūdį, jis galėjo už ją pasiūlyti tik 42 mln. JAV dolerių. Jo nuostabai, po mėnesio „Toyota“ sutiko parduoti gamyklą už šią palyginti juokingą sumą. 2010 metais NUMMI gamykla buvo uždaryta ir tais pačiais metais atidaryta kaip „Tesla Motors“ pagrindinė gamykla.
Nors jo laukė dar gausybė darbo – pertvarkyti automobilių gamyklą, pasamdyti darbuotojus, susitarti su dalių tiekėjais ir įveikti į elektroautomobilių rinką žengiančias dideles konkurentų įmones – E. Muskas teigė, kad tie metai tapo lūžio metais. Pagaliau jis turėjo kapitalo ir priemonių savo tikslui pasiekti. Taip pat jis turėjo automobilį, kuriam neprilygo joks ankstesnis elektroautomobilis.
„Model S“ sėkmė
„Palyginti su tylos jausmu važiuojant, įprastas automobilis atrodo kurtinantis“, - savo apžvalgoje apie „Model S“ rašė auto123.com redaktorius Naumanas Farooqas.
Iki šimto kilometrų per valandą per 4,5-5 sekundes (priklausomai nuo pasirinkto modelio) įsibėgėjantis elektroautomobilis ekspertui paliko neišdildomą įspūdį.
Erdvų, kokybiškai įrengtą ir stilingą „Model S“ N. Farooqo pavadino „žvilgsniu į tai, kaip keliausime ateityje“.
Šiuo metu pigiausias „Model S“ kainuoja apie 130 tūkst. litų, tačiau reiktų nepamiršti, jog jo bateriją pilnai įkrauti kainuoja kelis litus, o nuvažiuoti su pilna baterija galima beveik 500 kilometrų.
Automobiliui suteikiama 4, o jo baterijai – 8 metų garantija.
Dėl šių priežasčių „Model S“ automobiliai staiga išpopuliarėjo JAV, o automobilių žinovai ir investuotojai vienu balsu prakalbo apie „iš niekur“ atsiradusią „Tesla Motor“ įmonę.
Pirmą kartą apie grynąjį pelną „Tesla Motors“ pranešė tik šių metų pradžioje – tačiau vien 2013 metais įmonės akcijų vertė išaugo 150 proc., o jos savininko E. Musko bendras turtas šiuo metu vertinamas maždaug 4,3 mlrd. JAV dolerių (šiuo metu E. Muskas valdo arba turi akcijų trijuose versluose: „Space X“, „Tesla Motors“ ir „SolarCity“) - šimtą kartų didesne suma, nei prieš lemtingąjį skambutį broliui.
Siekis – pakeisti pasaulį
Elonas Muskas gimė Pietų Afrikos respublikoje 1971 metais. Jo tėvas buvo inžinierius, o motina – dietologė. Nuo mažumos žavėjęsis kompiuteriais, E. Muskas sukūrė ir pardavė savo pirmą kompiuterinį žaidimą „Blastar“ kai jam buvo 12 metų. Įgytos programavimo žinios išliko ir gerokai pravertė vėlesniuose projektuose.
E. Muskas studijavo Kanadoje ir JAV ir įgijo du diplomus – ekonomikos ir fizikos mokslų bakalaurus. Jis ketino toliau gilintis į fizikos studijas, tačiau būdamas 24 metų jis paliko universiteto suolą prabuvęs paskaitose tik dvi dienas. Nuo tada visą savo laiką E. Muskas skyrė „Zip2“ įmonei auginti.
„Zip2“ buvo internetinė turinio teikėja, bendradarbiavusi su „New York Times“ ir „Chicago Tribune“ laikraščių interneto svetainėmis. E. Muskui sunkiai sekėsi išlaikyti šį verslą – po ketverių metų jis pardavė „Zip2“ už 307 milijonus įmonei „Compaq“. Kadangi E. Muskui nebepriklausė visos bendrovės akcijos, iš sandorio jis gavo 22 mln. JAV dolerių ir tapo milijonieriumi būdamas 28 metų amžiaus.
Nieko nelaukdamas E. Muskas už 10 mln. dolerių pradėjo naują įmonę x.com, kuri ilgainiui tapo „PayPal“ sistema. 2002 metais internetinių aukcionų tinklapis „eBay“ įsigijo „PayPal“ sistemą už pusantro milijardo dolerių – dalį akcijų turėjusiam E. Muskui teko 165 mln. JAV dolerių.
Turėdamas tiek pinigų vyriškis galėjo atsidėti naujiems verslams.
Vieną po kito jis įkūrė tris verslus: „Space X“ (privačių kosmoso kelionių įmonę) 2002 metais, „Tesla Motors“ (elektrinių automobilių gamyklą) 2004 metais ir „SolarCity“ (saulės baterijų gamyklą) 2006 metais.
Vyriškis neslepia, kad su šiais trim verslais jis ketina pakeisti pasaulį į įdomesnę, ekologiškesnę ir technologiškai geriau išsivysčiusią vietą žmonėms gyventi.
Dėl savo siekių, drąsos investuojant ir gerų technologinių žinių E. Muskas JAV žiniasklaidos dažnai lyginamas su filmų herojumi Geležiniu žmogumi („Iron Man“) - ekscentrišku milijardieriumi verslininku ir išradėju.
* * *
Parengta pagal forbes.com, wired.com, teslamotors.com, auto123.com, businessinsider.com bei oficialią E. Musko biografiją.
