Marijampolės naudotų automobilių pardavėjai niršta, kad pirkėjų po žiemos ne tik nepadaugėjo, bet net sumažėjo. Ne ką geresnės nuotaikos ir Vilniuje ar Kaune.
Štai 18 hektarų plotą užimančiame Kauno turguje dabar stovi apie 4–5 tūkstančius automobilių. Anksčiau, kai į turgų masiškai plūdo prekeiviai iš Vidurinės Azijos, vienu metu pirkėjų laukdavo dvigubai daugiau – iki 9 tūkstančių automobilių.
Dvidešimt metų veikiantis Kauno automobilių turgus šiuo metu tapo vienintele Lietuvos automobilių prekyviete, kurioje galima ne tik apžiūrėti patikusį automobilį, bet ir su jo pardavėju vietoje derėtis dėl kainos.
Priežasčių – daug
Kodėl staiga sumažėjo automobilių pirkėjų, niekas negali įvardinti.
„Susidarė keista situacija: rusai, baltarusiai ir kazachai dėl mažesnių muitų ieško 3–5 metų automobilių, kurių pas mus po 2008 metų beveik nebeliko, kirgizai, tadžikai, turkmėnai – gerokai senesnių ir pigių mašinų. O vietos pirkėjai nepatenkinti, nes neturi iš ko rinktis”, – svarsto automobiliais prekiaujantis verslininkas Vismantas Baršys.
Ir nors į Marijampolės, Kauno turgus ir pardavimo aikšteles daugiausia gabenami tokių markių ir modelių automobiliai, kokius paprastai perka azijiečiai, net tai nepadeda.
Vienas marijampolietis prisipažino, kad per mėnesį pardavė tik vieną automobilį.
Marijampolėje sutiktas automobilių pirkėjas iš Kirgizijos Nurmuhamedas aiškina: „Pas mus pačius stovi labai daug neparduotų automobilių. Rinka perpildyta, todėl mūsų čia tiek mažai.”
Gąsdina muitai
Kirgizijoje, iš kurios atvažiuodavo daug klientų, artimiausiais mėnesiais ketinama didinti automobilių muito mokesčius. Tokių gandų prisiklausę kirgizai iš anksto užvertė šalį naudotais automobiliais.
Tiesa, marijampoliečiai viliasi, kad klientai iš Vidurinės Azijos sugrįš vėliau, kai nuims ir parduos medvilnės derlių.
Tačiau patys kirgizai ir kazachai gerų laikų neprognozuoja. Gali būti, kad po mėnesio kito pagrindiniai naudotų automobilių pirkėjai Lietuvoje bus Tadžikijos gyventojai.
Kaltina net banką
Gali būti, kad sumenkusiai prekybai įtakos turėjo ir Ūkio banko žlugimas – esą per bankrutavusį banką pinigus pervesdavo ir dalį lėšų jame laikė nemažai pirkėjų iš Rytų.
Daug metų į Marijampolę pirkti naudotų automobilių važinėjantis kirgizas sako, kad Lietuvoje sunku rasti jį dominančių modelių.
„O lietuviai nepatenkinti, kad aikštelėse ir turguose mažas juos dominančių automobilių pasirinkimas, jiems atrodo, jog viskas skirta pirkėjams iš Rytų”, – stebisi V. Baršys.
Kada laukti pagyvėjimo?
Pastaruosius porą metų vietos pirkėjai daugiausia dairosi kompaktinio dydžio, dažniausiai dyzeliniais varikliais varomų automobilių.
Prieš porą metų naudotas svajonių automobilis lietuviui buvo „Škoda Octavia”, šiandien tai – dyzeliniai miesto tipo visureigiai „Toyota RAV-4”, „Honda CR-V”, „Nissan X-Trail”.
„Normalios būklės tokie automobiliai nuperkami akimirksniu. Tačiau jų trūksta. Apskritai trūksta bet kokių padorios būklės automobilių”, – neslepia pašnekovas. Jis nesiryžo prognozuoti, kad padėtis galėtų pagerėti ir prekyba atsigautų.
„Kai nežinai tikslios ligos diagnozės, negali spėti, nei kada ji baigsis, nei kaip ją gydyti”, – paaiškino jis.
Bėdos dėl banko
Visus automobilių prekeivių vargus šiais metais dar labiau padidino netikėtai sustabdyta Ūkio banko veikla.
Mat bankas veikė kai kuriose Rytų valstybėse, todėl jis nuolat viliojo kirgizus, tadžikus ir kazachus automobilių prekeivius. Užsienio klientams Ūkio banke sąskaitos būdavo atidaromos nemokamai, interneto bankininkystės paslauga galėjo naudotis ir ne Lietuvos piliečiai.
Vasario pabaigoje šie klientai liko it musę kandę.
28 metų kirgizas Edilbekas, automobilių prekyba besiverčiantis trejus metus, aiškino, kad banko paslaugomis naudojosi dauguma jo pažįstamų prekeivių, nes buvo sudarytos palankios sąlygos.
Sustabdžius banko veiklą, jame liko įšaldyta keliolika tūkstančių kirgizo JAV dolerių.
„Už į vagonus pakrautus automobilius reikia mokėti nuo 10 iki 50 tūkstančių JAV dolerių, tačiau jų niekas mums iš Ūkio banko neatiduoda. Nėra į ką kreiptis, niekas nepaaiškina, kada atgausime pinigus”, – „Lietuvos ryto” korespondentei guodėsi jis.
Keli prekeiviai iš Tadžikijos taip pat skundėsi dėl tos pačios bėdos. „Stovi vagonas su dešimčia automobilių. Išgabenti jų nėra už ką. Automobilių nesulaukiantys klientai skambina, reikalauja”, – pasakojo tadžikai.
Edilbekui nepatiko ir Lietuvos įstatymai: anot kirgizo, jo tėvynėje bankrutavus bankui fiziniai asmenys pinigus atgauna iškart, nukenčia tiktai juridiniai.
Prekeiviams iš tolimų šalių teko išleisti du tūkstančius dolerių kelionei namo.
Ten suradus pinigų jiems vėl teko grįžti į Lietuvą, kur vagonuose palikta šimtai automobilių.
Tiesa, tokios bėdos ištiko toli gražu ne visus mašinų pirkėjus iš tolimesnių valstybių.
Dalis pirkėjų dėl banko griūties nenukentėjo, nes visus pinigus, kaip ir senais laikais, vežiojosi su savimi.
