Mieste, kuriame sprendžiami rimti europiniai ir žmogaus teisių klausimai, tramvajus tapo neatskiriama gyvenimo dalimi.
Tačiau kelias iki pirmosios linijos irgi buvo ilgas ir nusėtas abejonių akmenų, rašo „Lietuvos rytas“.
Centre – jokių automobilių
Daugiau nei prieš 20 metų netoli sienos su Vokietija esantis Strasbūras duso nuo spūsčių, o vietos politikai laužė galvą, kaip spręsti šią problemą.
Šiandien šis miestas laikomas pavyzdžiu nei tik visai Prancūzijai, bet ir kitoms valstybėms, pavyzdžiui, Vilniui. Vos mažesnis už mūsų sostinę Strasbūras centrą nusprendė atverti tik pėstiesiems ir tramvajui.
Automobiliu pervažiuoti per centrą neįmanoma. Miestiečiai palieka automobilius šalia centro ir pėdina arba renkasi tramvajų. Pagrindinėje gatvėje tai vienintelis transportas.
Centrinėje aikštėje anksčiau per dieną ratus apsukdavo apie 40 tūkstančių automobilių. Šiandien jų čia nė kvapo.
Tiesa, anksti rytais čia į parduotuves šviežių bandelių ar kitų produktų gali atvežti komercinis transportas. Bet tam skirtos tik kelios valandos.
Laimėjo tramvajaus partija
Panašiai kaip ir Vilniuje, Strasbūro politikai ilgai nesutarė, ką daryti. Pavyzdžiui, prieš 1989 metų rinkimus socialistai siūlė tiesti tramvajaus liniją, o konservatoriai – metro. Gyventojų nuomonė irgi buvo labai įvairi.
„Rinkimuose nugalėjo socialistai. Tad viskas buvo aišku, ką renkasi miestas“, – „Lietuvos rytui“ sakė Strasbūro mero patarėjas transporto klausimais Jonathanas Naasas.
Pasak J.Naaso, iš pradžių žmonės nebuvo laimingi matydami išraustą miestą, o centro gyventojai mašinas turėjo palikti toli.
Galiausiai 1994 metais buvo nutiesta pirmoji tramvajaus linija. Kaip pasikeitė žmonių nuomonė?
„Socialistų lyderė kitais metais rinkimus laimėjo jau pirmajame ture. Tokios pergalės iki šiol niekas nepakartojo“, – sakė mero patarėjas.
Jau darbuojasi Vilniuje
Strasbūras dabar savo patirtį siūlo ir Vilniui. Lietuvos sostinę ir Prancūzijos miestą vienija pasirašyta asociacijos sutartis. Prancūzai Vilniui siūlo ne tik savo patirtį, bet ir tramvajus.
Netoli Strasbūro įsikūrusi tramvajų gamybos kompanija LOHR nusiteikusi rimtai.
„Žygį į Lietuvą pradėjome dar 1997 metais.
Tad esame labai gerai įsigilinę į tai, kokio tramvajaus reikia Vilniui, nes esame parengę visus projektus“, – pasakojo LOHR komercijos direktorius Jeanas Franois Argence’as.
Prancūzai yra detaliai išnagrinėję maršruto Stotis–Santariškės technines galimybes, o bendrovės specialistai jau keleri metai darbuojasi Vilniuje.
Įrodymas, kad tai nėra tik tuščios pagyros, buvo Vilniaus mero Artūro Zuoko vizitas Strasbūre. LOHR gamina tramvajus guminiais ratais, o jų plotis tėra tik 5,2 metro.
A. Zuokas yra kalbėjęs, kad Vilniui tiktų tramvajus guminiais ratais.
LOHR komercijos direktorius tvirtino, kad nutiesti pirmojo tramvajaus liniją pakaktų maždaug 18 mėnesių. Vieno linijos kilometro, įskaitant ir patį tramvajų, kaina siekia apie 10 milijonų eurų.
Maršruto Stotis–Santariškės ilgis – 11 kilometrų.
Konkurse – ne vieni
Tačiau prancūzams dar teks laimėti tarptautinį konkursą Vilniuje, kuris bus skelbiamas šiais metais.
Dalyvauti jame ketina ir kita prancūzų kompanija „Alstom“. Ši didžiausia tramvajų gamintoja Prancūzijoje vos prieš pusmetį nusipirko 51 proc. LOHR akcijų.
Tad tikėtina, kad Vilniaus skelbiamame konkurse pečius surems dvi tai pačiai grupei priklausančios Prancūzijos bendrovės, gaminančios skirtingų tipų tramvajus.
J. F. Argence’as neabejoja, kad Vilniui gali pavykti tramvajaus projektui pritraukti ES paramą. Bendrovės komercijos vadovas sako, kad tokiam projektui reikės ir nelengvų sprendimų. Pavyzdžiui, ten, kur rieda tramvajus, teks riboti arba visai nutraukti maršrutinių autobusų eismą.
Siūlymas taupyti pasiteisino
„Tramvajus visiškai pakeitė miesto veidą ir išsprendė didžiausią spūsčių bėdą centre.
Uždraudus mašinų judėjimą pačiame centre, nebeliko jokių kliūčių“, – pasakojo Strasbūro mero patarėjas transporto klausimais J. Naasas.
Pavyzdžiui, miesto pakraštyje palikę mašiną ir įsėdę į tramvajų, visi automobilio keleiviai naudojasi tik vienu bilietu. Jis kainuoja 3,8 euro.
Palikti automobilį stovėjimo aikštelėse šalia centro valanda kainuoja beveik du eurus ir šis mokestis kasmet auga.
Pasak J. Naaso, šia sistema naudojasi jau 46 procentai miesto gyventojų.
Mero patarėjas neslepia, kad stengiamasi vis labiau apsunkinti atvykimą automobiliu iki centro pakraščio.
Nutiesus tramvajaus liniją, kai kurios gatvės susiaurėjo, o kelionė automobiliu tapo gerokai ilgesnė.
Tramvajus rieda atskira linija, kuriai galioja atskiri šviesoforai. Tad miestą galima pervažiuoti tiksliai žinant, kiek tai užtruks.
Pusę milijono gyventojų turinčio miesto centre dabar valdžią dalijasi tik tramvajus ir pėstieji.
