Nors sovietiniais laikais gerovės simboliu buvę rusiški automobiliai seniai tapo anekdotų herojais, sostinės gatvėmis ir Vilniaus rajono keliais teberieda apie 10 tūkst. „žiguliukų“, pagamintų iki 1990 metų.
Ar rusiškos senienos neteršia aplinkos? Kodėl jų savininkai įsikibę laikosi neekonomiškų mašinų, kai už palyginti nedidelę sumą galima įsigyti gerokai naujesnį, žymiai mažiau degalų eikvojantį vakarietišką automobilį?
Portalo lrytas.lt žurnalistas įsitikino, kad kai kuriems sovietmečio kartos atstovams „Žiguliai“ (VAZ) ir „Moskvičiai“ kaip buvo, taip ir liko apgaubti tarsi mistinės auros, traukiančios prie rusiškos technikos nepaaiškinama jėga.
Kelių veteranai išliko
Daugelis vairuotojų „Žigulių“ ir „Moskvičių“ atsikratė maždaug iki 2000-ųjų, kai „pagyvenusį“ „Golf“ ar „Ford Fiesta“ jau buvo galima įsigyti už mėnesinį vidutinio dydžio atlyginimą. Siaubingų degalų rijikių „Volgų“ atsikratyta dar anksčiau, jas mielai pagriebė ne tik pirkėjai NVS šalių, bet ir kolekcininkai.
Tačiau ES šalyje iki šiol liko sovietmečio mohikanų, keliuose kartais stebinančių, kartais keliančių pašaipą jaunesniems vairuotojams.
Iki šiol Vilniaus miesto savivaldybėje, Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro duomenimis, yra įregistruota 9519 (pagamintų iki 1990 m.) VAZ markės lengvųjų automobilių ir 3883 „Moskvich“ markės lengvieji automobiliai.
Įdomu tai, kad dauguma išlikusiųjų sovietinių mašinų – išpuoselėtos, išblizgintos, prie vairo – vyresni nei 50 metų vairuotojai.
Jie savo „vazus“ plauna kiekvieną dieną, „girdo“ geriausių rūšių tepalu, kas tris mėnesius varo pas vyresnio amžiaus serviso veteranus profilaktiškai apžiūrėti - „Žiguliai“, kaip ir kita sovietinė technika, linkusi į gedimus. Sovietiniais laikais tik iš sandėlio paėmus naujutėlaitę mašiną, tekdavo iš karto varyti pas meistrą.
Detalės stebėtinai pigios
Antakalnyje gyvenantis vilnietis Aleksandras savo 5-ojo modelio „Žigulių“ ne tik nesigėdija, bet ir didžiuojasi, myli mašiną, ją prižiūri kaip vaiką, tiksliau – kaip senyvą žmogų.
„Važinėju tik šiltuoju metų laiku. Spalio pabaigoje, ką reikia sutepu tepalais, išpurškiu nuo rūdžių apsaugojančiomis priemonėmis, užklostau brezentu ir palieku ramybėje per žiemą“, – pasakojo artėjantis prie 80 metų slenksčio vyriškis.
Jis paneigė įsitikinimus, jog „Žiguliai“ - dažnai gendantis automobilis.
„Šiais metais, pavyzdžiui, pakeičiau tik stabdžių žarnelę ir sankabos trosą. Man labai pasisekė, kad prieš 30 metų gavau eksportuoti numatytą automobilį, jis pagamintas kokybiškai, panaudotos originalios „Fiat“ gamyklos detalės“, - džiaugėsi Aleksandras.
Pirko pagal paskyrą
Metų metus kantriai laukęs eilės paskyrai (laisvai įsigyti parduotuvėse automobilių sovietų laikais nebuvo galima), Aleksandras svajonių automobilį įsigijo už sunkiai sukauptus 8 tūkst. rublių (dabar maždaug atitiktų 80 tūkst. litų).
Pagyvenęs vilnietis važinėja nedaug, tik šiltuoju metų laiku ir dažniausiai tik savaitgaliais. Toddėl jo kišenė nenukenčia, nors žiguliukas srebia nemažai degalų – nuo 8 iki 10 litrų 100 kilometrų.
„Užtat detalės pigios. Pavyzdžiui, teko keisti priekinį žibintą. Aš sumokėjau 25 litus, o kaimynas, keitęs žibintą savo „Crysler“ - 950 litų“, - teigė Aleksandras.
Patinka ir jaunimui
Klaida būtų manyti, jog „Žiguliai“ patinka tik vyresnio amžiaus žmonėms. Vilniuje veikia „Lada klubas“, vienijantis ir nemažai jaunimo.
Šio klubo narys 26 metų Audrius Bendorius turi net du VAZ-6 markės automobilius. Vieną geros būklės įsigijo už 400 litų prieš kelerius metus.
„Dabar be dviejų tūkstančių važiuojančio „Žigulio“ negausi. Jų kainos kyla kaip ant mielių“, - tvirtino vilnietis.
Jo garaže stovi dar vienas „šeštukas“, senelio palikimas, kurį A.Bendorius šiuo metu remontuoja.
Sužavėjo „Žigulių“ paprastumas
Kokios „Žigulių“ savybės taip sužavėjo jauną vyrą?
„Paprastumas. Mašina tokia elementari, kad gali pats beveik viską susitvarkyti, nereikia meistro. Gali perdarinėti mašiną pagal savo skonį. Na, ir dar aura – „Žiguliais“ važinėjo lenktynininkas Stasys Brundza, didis autoritetas automobilininkams“, - aiškino A.Bendorius.
Jis pripažino, jog rusiškų mašinų savininkai susiduria ir su sunkumais. Detalių gauti ne problema, yra specializuotos parduotuvės prie Kalvarijų turgaus ir Liepkalnio gatvėje. Tačiau didieji servisai šių automobilių nepriima: vos pamatę „Žigulius“, iš tolo rėkia: „Važiuokite lauk!“
„Tenka tartis su garažiniais meistrais. O jų yra labai gerų“, - tvirtino A.Bendorius.
Erzina kitus vairuotojus
Vilniečiui kelia juoką vakarietiškus automobilius vairuojančiųjų reakcija kelyje.
„Jei aplenkiu nors ir aprūdijusį, seną BMW, jo vairuotojas iš proto kraustosi – lenkia iš dešinės, pažeidžia kelių eismo taisykles. O žiguliukai yra eikli mašina, kartais aplenkiu net mersedesus, - šmaikštavo A.Bendorius.
Vilnietis Semionas Rybakovas 1989 metais įsigijo 9-ojo modelio „Žigulius“, anuomet laikytus išskirtinio prestižo ženklu. Turintys tokį automobilį buvo vadinami „mafijoziais“.
S.Rybakovas nė nemano keisti sovietinio automobilio, nors ir eikvojančio degalų daugiau už galingą „Mercedes“.
„Logika paprasta: naujo automobilio iš salono aš neįpirksiu, o leisti pinigus vakarietiškai griuvenai neapsimoka. Tokio amžiaus kaip mano „Žiguliai“ vakarietiški automobiliai seniai išardyti detalėms, o aš važinėju be didelių problemų“, - kalbėjo vilnietis.
Techninę automobilių apžiūrą atliekančios įmonės „Tuvlita“ Technikos skyriaus vadovas Tomas Balčius sakė, jog sovietiniai automobiliai apžiūros egzaminą išlaiko palyginti lengvai.
„Tie „Žiguliai“, kurie išliko, dažniausiai būna labai išpuoselėti, tvarkingi, lyg nuglostyti“, - teigė T.Balčius.
