Tačiau pirmadienį paskelbtos „Eurobarometro“ apklausos duomenimis, daugybė europiečių yra nepatenkinti jų šalyse teikiamomis geležinkelių paslaugomis ir traukiniais keliauja palyginti nedaug gyventojų.
Patenkinti savo šalių geležinkelių sistemomis yra tik 58 proc. europiečių. Kai kuriose šalyse keleivių, manančių, kad įsigyti traukinio bilietą pernelyg sudėtinga, yra itin daug, ir tai kelia susirūpinimą.
Maždaug 19 proc. europiečių nesinaudoja traukiniais dėl prieinamumo problemų. Žmonės su judėjimo negalia ypač skundėsi dėl prasto traukinių vagonų ir peronų prieinamumo bei informacijos apie prieinamumą trūkumo planuojant kelionę.
Reprezentatyvi 26 tūkst. europiečių apklausa atlikta siekiant išsiaiškinti, ar ES geležinkelių keleivius tenkina vidaus geležinkelių paslaugos, taip pat traukiniai, geležinkelio stotys ir prieinamumas žmonėms su judėjimo negalia.
Iš apklausos rezultatų matyti, kad reikia daug ką nuveikti norint padaryti geležinkelių transportą patrauklų vartotojams.
„Traukiniais reguliariai naudojasi tik ketvirtadalis ES keleivių. To nepakanka. Turime užtikrinti, kad geležinkelių transportas būtų patrauklesnis, ir šis tyrimas labai aiškiai parodė, kuriose srityse būtina imtis veiksmų.
Pavyzdžiui, tai, kad kai kuriose šalyse taip sunku nusipirkti traukinio bilietą, yra nepriimtina. Priimti sprendimą keliauti traukiniu turi būti taip greita ir lengva, kaip įsėsti į garaže stovintį automobilį“, - sakė už transportą atsakingas Komisijos pirmininko pavaduotojas Siimas Kallasas.
Bilietai ir informacijos teikimas
Bendras pasitenkinimo galimybe įsigyti bilietus lygis nuo 2011 metų nepakilo ir siekia 78 proc., tačiau Austrijoje ir Graikijoje patenkintųjų skaičius padidėjo atitinkamai 14 ir 10 proc., o Italijoje, Danijoje ir Slovėnijoje pastebėta priešinga susirūpinimą kelianti tendencija – padaugėjo nepatenkintųjų (visose šalyse daugiau kaip 10 procentinių punktų).
Pasitenkinimas informacijos teikimu keliaujant traukiniu, ypač kai traukiniai vėluoja, vis dar nepakankamas ir yra mažesnis kaip 50 proc.
Pasitenkinimo lygis aukščiausias Jungtinėje Karalystėje (70 proc.), Suomijoje ir Airijoje (68 ir 62 proc.). Daugiausia nepatenkintųjų yra Prancūzijoje (47 proc.) ir Vokietijoje (42 proc.).
Patikimumas
Pasitenkinimas punktualumu ir patikimumu didžiausias Airijoje, Latvijoje, Austrijoje ir Jungtinėje Karalystėje (didesnis kaip 73 proc.). Nepasitenkinimo lygis aukščiausias Italijoje (44 proc.), Vokietijoje (42 proc.), Lenkijoje (40 proc.) ir Prancūzijoje (39 proc.).
Pasitenkinimas traukinių kursavimo dažnumu yra būtinas siekiant pritraukti keleivių – eismo grafikas yra svarbus keleivių sprendimams poveikį darantis veiksnys.
Traukinių kursavimo dažnumu patenkinti iš viso 59 proc. europiečių. Labiausiai nepatenkinti keleiviai Italijoje, Vidurio, Pietų ir Rytų Europoje.
4-ojo geležinkelių teisės aktų rinkinio pasiūlymai, kuriais sustiprinamas infrastruktūros valdytojų vaidmuo, turėtų patobulinti geležinkelių tinklo valdymą ir padidinti patikimumą.
Pagal naująją ES infrastruktūros politiką europiniams transporto projektams (visų pirma geležinkelių transporto projektams), kuriais siekiama sukurti trūkstamas tarpvalstybines jungtis, pašalinti kliūtis ir padaryti tinklą pažangesnį, ES skiria 26 mlrd. eurų finansinės paramos.
Prieinamumas
Bendru stočių prieinamumu žmonėms su judėjimo negalia patenkinti tik 37 proc. europiečių. Pasitenkinimo lygis aukščiausias Jungtinėje Karalystėje (61 proc.), Airijoje (56 proc.) ir Prancūzijoje (52 proc.).
Nustatyta, kad pasitenkinimo lygis yra mažesnis už vidurkį Vokietijoje, Švedijoje, Italijoje, Vidurio, Pietų ir Rytų Europoje.
Tik 46 proc. europiečių patenkinti peronų prieinamumu (40 proc. keleivių patenkinti vagonų prieinamumu), o dar mažiau patenkintųjų prieš kelionę teikiama informacija apie prieinamumą (39 proc.) arba pagalba žmonėms su judėjimo negalia (37 proc).
Respondentai dar mažiau patenkinti jiems tiesiogiai aktualios geležinkelių infrastruktūros prieinamumu (pasitenkinimo peronų prieinamumu rodiklis – 43 proc., o pasitenkinimo vagonų prieinamumu rodiklis – 37 proc.).
Tik išsprendus prieinamumo klausimus galima paskatinti daugiau naudotis geležinkelių transportu (palyginti su kitų rūšių transportu), visų pirma atsižvelgiant į tai, kad Europos gyventojai sensta.
34 proc. traukiniais niekuomet nesinaudojančių respondentų, nurodydami tokio savo sprendimo priežastis, paminėjo bent vieną prieinamumo problemą. Tai galėtų reikšti, kad maždaug 19 proc. ES gyventojų nesinaudoja geležinkelių paslaugomis dėl prieinamumo problemų.
Skundų nagrinėjimas
Nuo 2011 m. pasitenkinimo skundų nagrinėjimu rodiklis padidėjo net 11 procentinių punktų – tai rodo, kad įgyvendinant Keleivių teisių reglamentą padėtis ima keistis. 4 valstybėse narėse (Prancūzijoje, Latvijoje, Suomijoje ir Ispanijoje), pasitenkinimas padidėjo net daugiau nei 20 procentinių punktų.
Dabartiniai duomenys apie traukinių naudojimą Europos Sąjungoje
- Tik 35 proc. europiečių naudojasi tarpmiestiniais traukiniais kelis kartus per metus ar dažniau, nors 83 proc. gyvena 30 min. kelio atstumu nuo geležinkelio stoties.
- 32 proc. europiečių niekada nesinaudoja tarpmiestiniais traukiniais.
- 53 proc. europiečių visai nesinaudoja priemiestiniais traukiniais, nors 31 proc. gyvena 10 min. kelio atstumu nuo geležinkelio stoties. Tik 14 proc. naudojasi priemiestiniais traukiniais kelis kartus per savaitę.
- Automobiliai tebėra populiariausia transporto rūšis Europoje, nors keliavimo įpročiai keičiasi: 2010 metais vidutinis europietis nukeliavo beveik 9 tūkst. 500 km automobiliu – tai 100 km mažiau nei 2004 metais.
