„Tokia situacija, galiu pasakyti, labai gėdinga ir garbės nedaranti, – pripažino už vairuotojų egzaminavimą atsakingas „Regitra“ generalinio direktoriaus pavaduotojas Saulius Šuminas. – Įtariu masinį reiškinį, kuris mane visiškai pritrenkė.“
Kyšius ėmė kartu
Tačiau tai, kad į tyrėjų akiratį pateko ne vienas egzaminuotojas, o net penki, jis įvertino teigiamai, nes tai esą įrodo, jog atsitiktinio egzaminavimo parinkimo sistema įveikiama tik susitarus su kolegomis.
„Kadangi egzaminas parenkamas automatinėmis priemonėmis, reiškia, egzaminuotojas negali pasirinkti žmogaus. Bet jei yra grupė žmonių, vienas paprašė vieno, kitas paprašė atgal, kad jis padėtų, o tada visa sistema iš karto griūva“, – aiškino S.Šuminas.
Kaip įtariama, į nešvarią istoriją įsivėlę ir keli Jurbarko rajono policijos komisariato pareigūnai bei jų kolega iš Kauno apskrities VPK Viešosios policijos skyriaus.
Jie per keletą civilių asmenų tarpininkaudavo 150 – 180 eurų kyšiais paperkant „Regitros“ Kauno skyriaus praktinio vairavimo egzaminuotojus.
Kaunas pasižymėjo ne pirmą kartą
Kaune panašių problemų yra buvę ir anksčiau – vienas egzaminuotojas už kyšininkavimą čia jau buvo netekęs darbo. Tačiau tokio masto organizuoto kyšininkavimo per vairavimo egzaminus Lietuvoje dar nėra buvę.
S.Šuminas tikėjosi, kad egzaminų automobiliuose ėmus naudoti filmavimo kameras apgavystės liausis, tačiau ir jos sukčiams pasirodė ne kliūtis.
„Dėl pirmo epizodo, kur žmogus nušalintas nuo darbo pagal teismo nutartį – jį iš karto nušalinome nuo egzaminavimo.
Dabar gavome paklausimą dėl dar dviejų žmonių ir dar dviejų egzaminų priėmimo – dviejų egzaminuotojų konkrečių egzaminų. Artimiausiu metu, galbūt ir rytoj, dar dviems egzaminuotojams panaikinsime teisę egzaminuoti vairuotojus“, – patvirtino pašnekovas.
Išaugs eilės
Visi penki į pareigūnų akiratį patekę egzaminuotojai dirba Kaune. Iš viso padalinyje yra apie 20 egzaminuotojų, taigi S.Šuminas neslėpė, kad netekus trijų, o vėliau galimai ir daugiau egzaminuotojų, Kaune išaugs eilės.
„Mano didžiausias rūpestis dabar yra egzaminų eilės. Yra suregistruoti egzaminai daugybei dienų į priekį, o mes nebeturime trijų egzaminuotojų“, – aiškino jis.
Pasak pašnekovo, naujam egzaminuotojui paruošti reikia mažiausiai trijų mėnesių. O nušalintiesiems grįžti prie egzaminavimo nėra jokių galimybių.
Vaizdo kamerų nebijo
„Regitra“ nuo egzaminavimo jau anksčiau buvo nušalinusi du darbuotojus.
Pernai buvusio atvejo įrodymu tapo vaizdo įrašas, kuriame buvo matyti, kad egzaminuotojas „praleido“ prastai vairuojantį žmogų, o kitu atveju darbuotojas žodžiu padėjo būsimajam vairuotojui.
Kiek dar egzaminuotojų gali būti įsivėlę į nešvarius sandorius, S.Šuminas nesiryžo spėti.
„Neatmetu galimybės, kad jų gali būti dar daugiau, čia tik tyrėjai gali pasakyti. Bet faktas, kad problema didžiulė, sunku patikėti, – pripažino pašnekovas. – Gėdinga situacija, kad tokie žmonės buvo atrinkti ir dirbo darbą, įtariu, ne vienerius metus. Bandau įsivaizduoti, kas buvo, kai nebuvo kamerų.“
Per metus „Regitroje“ laikoma apie 100 tūkst. vairavimo egzaminų. Visi jie įrašomi, tačiau peržiūrima labai maža dalis įrašų, nesiekianti nei procento.
„Tai kaip adatą šieno kupetoje surasti. Tikimybė, kad mes pataikysime į tuos egzaminus, kur kažkas vyko įtartinai, nėra didelė. Įtariu, tuo ir bandoma pasinaudoti“, – sakė jis.
Visų įrašų peržiūrėti neįmanoma
Tačiau peržiūrėti daugiau įrašų „Regitra“ neturi galimybės – vien dešimtadalis jų sudarytų 10 tūkst. apie valandą trunkančių įrašų.
Tai reiškia, kad maždaug 63 žmonės juos žiūrėdami užtruktų visą mėnesį nedarydami jokių pertraukėlių, o 90 proc. įrašų visvien liktų neperžiūrėti.
„Nemanau, kad tas pats žmogus sugebėtų ir 5 įrašus peržiūrėti, nėra paprasta visą dieną praleisti į kažką žiūrint. Kalbame apie didžiulius resursus ir nežinau, ar jie pasiteisintų. Mano galva, tai būtų labai neadekvačios priemonės.
Mes nevykdome operatyvinės veiklos. Mūsų tikslas – kad egzaminas vyktų skaidriai. Mes pasidarę visas įmanomas priemones, kurios šiuo metu galimos – atsitiktinis pasirinkimas, transporto priemonės filmavimas“, – aiškino S.Šuminas.
Šiuo metu „Regitra“ egzamino įrašą saugo vieną mėnesį. Filialuose, kuriuose dirba egzaminuotojai, vadovai privalo per metus peržiūrėti ne mažiau nei 8 kiekvieno egzaminuotojo vykdytus egzaminus.
Taip pat centrinė „Regitros būstinė atsitiktine tvarka siunčia užklausas į filialus ir prašo peržiūrai tam tikrų įrašų. Juos peržiūrinėja ir klientų aptarnavimo skyriaus darbuotojai.
Lieka sąžinei
S.Šuminas stebėjosi, kam apskritai vairuotojai mėgina gauti vairuotojo pažymėjimą nesąžiningais keliais.
„Tai tas pats, kaip eiti pas gydytoją, atlikti tyrimus ir duoti kyšį, kad nesakytų, kokie blogi rezultatai“, – palygino jis.
Stebina ir egzaminuotojų sprendimas siūlomus kyšius priimti. Jų atlyginimai gerokai viršija Lietuvos vidurkį ir prieš mokesčius vidutiniškai siekia 1286 eurus.
Pašnekovo manymu, korupciją gali skatinti ir internete sklandančios užuominos apie tai, kaip kam pavyko „praslysti“.
„Ne visi sugeba kritiškai mąstyti ir vienas kitas žmogus pradeda ieškoti būdų, kaip pasilengvinti šitą, neva, sunkų egzaminą, – pastebėjo jis. – Reikia nepalikti nuošalyje tų žmonių, kurie siūlo tai daryti. Čia yra tragedija.“
S.Šumino manymu, visiškai išvengti apgavysčių per egzaminus yra labai sunku, o gal ir neįmanoma, nes kyšiais problemas spręsti įpratusių žmonių vis dar labai daug.
„Rizika visada išlieka. Ten, kur yra žmogus, ten yra rizika“, – pripažino S.Šuminas.
