Galinės gatvė Pavilnyje išmalta duobių, tad ja dardant vilkikams neseniai pastatyti vilniečių namai net dreba. Sunkvežimiai į aklagatviu pasibaigiančią gatvę užsuka ne tik dienomis, bet ir naktimis.
Gyvenimą Pavilnyje vilkikai pradėjo gadinti tada, kai Galinės gatvė atsirado ne tik čia, bet ir visai kitoje miesto pusėje – Vilniaus rajone, Avižienių seniūnijoje. Gal nieko bloga nebūtų atsitikę, jei ten nebūtų įsikūrusi didžiulė transporto ir logistikos įmonė „Transekspedicija“.
Jos adresas Vilniaus rajone – Galinės gatvė 1. Toks pat adresas yra ir Pavilnyje, tik jis – gyvenamojo namo. Supratę, kad supainiojo adresus, vilkikų vairuotojai mėgina apsisukti laužydami kelkraščius, niokodami želdynus, elektros skydines.
Problema – visam miestui
„Į mūsų Galinės gatvę, kuri yra Vilniuje, o ne Galinės kaime Vilniaus rajone, kasdien važiuoja vilkikai iš Lenkijos, Ukrainos, Rusijos.
Bandėme daug kartų susisiekti su „Transekspedicija“, bet niekas nesikeičia. Žinoma, ne įmonės vadovų kaltė, kad vairuotojai įveda ne tą adresą į navigacijos sistemas, bet juk galima imtis kokių nors priemonių?“ – širdo Pavilnio naujakurių bendrijos vadovas Giedrius Čyras.
Pasiklydę vilkikų vairuotojai kelia rūpesčių ne tik šios bei aplinkinių gatvių gyventojams, bet ir visam Vilniui.
Juk supratę, kad atvažiavo ne ten, kur reikia, vairuotojai vilkikus suka ne į aplinkkelius, o važiuoja per Žirmūnus ir kitus gyvenamuosius rajonus, sukelia grūstis. Ką jau kalbėti apie vairuotojų sugaištą laiką, pyktį.
Kartais prireikia krano
Pavilnyje gyvenantis Tadas Kalibatas prisiminė neseną įvykį, kai pasiklydęs vairuotojas iš Rusijos neišsiteko S.Lozoraičio ir Jakštonių gatvių sankryžoje.
Sunkiasvorio automobilio puspriekabė įsirėmė į elektros skydinę. „Gerai, kad viskas baigėsi be fejerverkų, neįvyko didelė nelaimė.
Bet kad vilkikas būtų ištrauktas, prireikė ne tik techninės pagalbos automobilio, bet ir krano“, – pasakojo T.Kalibatas.
Jo žodžiais, diena anksčiau Baltarusijos piliečio vairuojamam vilkikui pasisekė labiau, nes jam ištraukti prireikė tik techninės pagalbos.
O dar anksčiau lenkas vairuotojas pasismagino pažliugusioje Degutiškių gatvėje, ją visą išmaldamas giliomis provėžomis. Tai – tik keli pastarųjų dienų įvykiai tolimųjų reisų vairuotojams ieškant Galinės gatvės.
Ramybės nėra ir naktimis
Pavilnio gyventojas Tomas Zdanevičius įsitikinęs, kad vairuotojus klaidina ne tik navigacijos sistemos, bet ir Galinės gatvės pavadinimo lentelė, kabanti pagrindinėje Džiaugsmo gatvėje.
Pamatę pažįstamą pavadinimą vairuotojai daug nesvarstydami ir suka į siaurą gatvelę, nors aplinkui nematyti jokių sandėlių.
T.Zdanevičius pastebėjo, kad dažniausiai taip suklysta baltarusiai ir lenkai. Kitiems dar užtenka nuovokos sustoti platesnėje Džiaugsmo gatvėje ir eiti klausti vietos gyventojų.
Nors T.Zdanevičius gyvena gretimoje S.A.Bačkio gatvėje, dieną jis išeina paklydėliams parodyti kelio.
Tačiau naktį jiems jau tenka ieškotis patiems.
„Ramybės neturime ir naktį. Ieškodami vairuotojai važiuoja atidarę langus, pro juos sklinda garsi muzika, o dar vilkikų variklių riaumojimas“, – skundėsi vilnietis.
Vis dėlto jis į tokius spąstus pakliūvančių vairuotojų nekaltina. Jie po kelionės būna išvargę, tad nenuostabu, kad įvesdami duomenis į navigacijos sistemą nepastebi, kad „Transekspedicija“ yra visai kitame Vilniaus pakraštyje.
T.Zdanevičius pastebėjo, kad jaunesni vairuotojai kabinose turi planšetinius kompiuterius, kuriuos pamaigę supranta suklydę. O vyresni įnirtingai ieško kelio žemėlapyje.
Nesupranta, kas parašyta
Tolimųjų reisų vairuotojai iš Lenkijos, Baltarusijos ar Ukrainos vietos gyventojams ne kartą kaišiojo dokumentus, kuriuose iš tiesų įrašytas Galinės kaimas, Galinės gatvė 1.
Tačiau bent dešimties lenkų vairuotojų navigacijos sistemose vilniečiai Galinės kaimo neaptiko. Yra tik Galinės gatvė Vilniuje. Ir viskas. Iš kur užsieniečiui žinoti, kad sandėliai yra užmiestyje, o ne Pavilnyje?
G.Čyras net nežinojo, kad Vilniaus rajone yra Galinės kaimas, kuriame – Galinės gatvė. Sumojo tik tada, kai pro jo namų langus ėmė riedėti vilkikai.
„Jis juk nesupranta, kur ten parašyta lietuviškai ar angliškai „Vilniaus rajonas“. Jis žino žodį „Vilnius“. Kaip ir aš nežinočiau, kad Warszawa ir ujazd Warszawy yra didelis skirtumas“, – tikino G.Čyras.
Vadovas nieko negirdėjo?
Nors Pavilnio naujakurių bendruomenė ne kartą kreipėsi į „Transekspediciją“, šios įmonės vadovas Voldemaras Zeltinis tikino nieko apie šią problemą nežinojęs.
Nesiskundė ir vairuotojai, sukę ratus ne tik Pavilnyje, bet ir Vilniaus gatvėmis.
Jis nė negirdėjęs, kad tokio pat pavadinimo gatvė yra ir Vilniaus rajone, ir sostinėje.
„Būtinai perduosiu visiems vadybininkams, kad užsakydami transportą atidžiau nurodytų, jog Galinės gatvė yra Vilniaus rajone“, – žadėjo V.Zeltinis.
G.Čyras tokį pažadą vertino skeptiškai: „Transekspedicijos“ vadovams skambinu jau dvejus ar trejus metus, tačiau matyti, kad niekas nesikeičia. Visi pokalbiai tik ir baigdavosi pažadais ką nors pakeisti.“
Kelio ženklo teks palaukti
G.Čyras regi tik vieną išeitį – vežėjai vairuotojams turėtų nurodyti ne adresą, o įmonės koordinates.
Arba pakeisti adresą į nesidubliuojantį.
Jam ir kitiems Pavilnio gyventojams pikta ir dėl to, kad niokojama gatvė, kuri įrengta naujakurių lėšomis. Kol gatvė projektuojama, gyventojai net negali prašyti įrengti kelio ženklo, draudžiančio sunkvežimių eismą ar ribojančio transporto priemonių svorį.
Tik po dvejų ar trejų metų, kai Galinės gatvė gaus oficialų statusą ir bus perduota savivaldybei, bus galima įrengti ir tokį ženklą.
Gali pavadinti kaip nori
Nieko paguodžiančio negalėjo pasakyti ir savivaldybės Žemės duomenų skyriaus vyriausioji specialistė Rimutė Beniulienė – kiekvienas miestas ar rajonas laisvai suteikia gatvėms pavadinimus.
Išimtis būtų tada, jei ta pati gatvė tęstųsi Vilniaus mieste ir rajone. Tada rekomenduojama suteikti tą patį pavadinimą ir tęsti adresų numerius.
„Įstatymai neįpareigoja savivaldybių derinti gatvių pavadinimų, jei jos nekerta savivaldybių teritorijų ribų. Skirtingose savivaldybėse jie gali būti vienodi“, – aiškino R.Beniulienė.
O keisti gatvės pavadinimą – našta gyventojams, nes reikėtų perrašyti daugybę dokumentų. Be to, gatvių pavadinimai keičiami labai retai.
Gatvės pavadinimo keitimo procedūrai turi pritarti Vilniaus miesto Pavadinimų, paminklų ir atminimo lentų komisija, tada rengiamas tarybos sprendimo projektas, vėliau svarstoma komitetuose ir pateikiama svarstyti tarybai.
Savivaldybės Eismo organizavimo skyriaus vedėjas Tomas Kamaitis minėjo, kad dėl kelio ženklų įrengimo vilniečiai gali kreiptis į Miesto ūkio ir transporto departamentą.
Bet gyventojai būtinai turi suderinti kelio ženklų, važiuojamosios dalies ženklinimo, atitvarų, apsauginių stulpelių įrengimo vietų schemas ar projektus su Kelių policijos valdyba ir įmone „Susisiekimo paslaugos“.
Serviso adreso niekas neskuba keisti
Su panašia problema susiduria ir Viršuliškių skersgatvio 97A daugiabučio gyventojai, į kurių duris kasdien beldžiasi vairuotojai, klausdami, kas paruoš automobilį techninei apžiūrai, pakeis ratų guolį, patikrins stabdžius. Mat šalia namo, jų nelaimei, tokiu pat adresu yra automobilių servisas.
Šalia daugiabučio įsikūręs ABS autoservisas, reklamuodamas savo veiklą, visur nurodo gyvenamojo namo adresą. Neapsikentę nuolatinių vairuotojų vizitų, Viršuliškių skersgatvio 97A daugiabučio gyventojai surašė skundą savivaldybei.
Nesulaukę pagalbos, jie paskelbė peticiją ir rinko parašus, kad jų kaimynystėje esančiam servisui pagaliau būtų suteiktas kitas adresas.
Nors skundus gyventojai rašė jau prieš metus, automobilių serviso adresas nepakeistas iki šiol.
