Tokį pat planą pateikė Indija, Didžioji Britanija, Prancūzija ir dar kelios šalys. Jose tradiciniais degalais varomų automobilių planuojama atsisakyti iki 2040 metų.
Tačiau net nedidelis pokytis gatvėse turėtų didžiulių pasekmių viso pasaulio ekonomikai, nes daugybė valstybių yra stipriai priklausimos nuo naftos pramonės.
Republic.ru redaktorius Michailas Tiščenko savo publikacijoje rašo, kad ekologiškas transportas naftos gavybą daugelyje šalių padarys nerentabilia.
Naftos paklausa mažės
Automobilių pramonei tai gali reikšti personalo mažinimą. „Volkswagen“ vadovybė jau įspėjo, kad gaminant elektromobilius, reikės mažiau darbuotojų, nei gaminant tradicinius automobilius.
Pasak vieno iš kompanijos vadovų, įmonės gamyklose gali būti atleistas penkiaženklis skaičius darbuotojų. Ekonominių tyrimų instituto (IFO) skaičiavimais, vien Vokietijoje perėjimas prie elektromobilių gali paveikti maždaug 600 tūkstančių darbo vietų.
Kitas tikėtinas efektas – naftos paklausos mažėjimas. Tokį scenarijų prognozuoja ne vienas autorius, nesutariama tik dėl masto. Kai kurie, pavyzdžiui, BP analitikai, mano, kad elektromobilių efektas bus saikingas, tačiau ir jie pripažįsta, kad tradicinio kuro paklausos mažėjimo išvengti nepavyks.
Kiti scenarijai – radikalesni. Pagal neseną „Barclays“ prognozę, jau 2025 metais elektromobilių rinkos augimas ir kiti faktoriai gali naftos paklausą sumažinti 3,5 mln. barelių per parą. Maždaug tiek dabar išgauna Iranas.
Jei iki 2040 metų elektromobilių gamintojai užims trečdalį automobilių rinkos – toks tikslas paskelbtas tarptautiniame švarios energijos forume – paklausa sumažės maždaug 9 milijonais barelių per dieną. Maždaug tiek dabar išgauna Rusija.
Elektromobilių rinka auga
Tokios prognozės nėra iš piršto laužtos. Sparčiai auga elektromobilių rinka. „Forbes“ duomenimis, 2015 metais ji ūgtelėjo 72 proc., 2016 metais – 41 proc. Pastarųjų kelių metų vidutinis augimo tempas JAV buvo daugiau nei 30 proc.
Ekspertai ir rinkos dalyviai atnaujina prognozes į didėjimo pusę. Naftą eksportuojančių šalių organizacija (OPEC) 2015 metais prognozavo, kad iki 2040 metų pasaulyje bus 46 mln. elektromobilių.
Po metų šį skaičių padidino penkeriopai – iki 240 mln. Tarptautinė energetikos agentūra 2030 metų prognozes padvigubino – iki 58 mln mašinų. Taip pat pasielgė „ExxonMobil“ ir BP (100 mln. iki 2035–2040 metų). „Statoil“ sutiko, kad iki 2030 elektromobiliai užims 30 proc. rinkos.
Yra ir apribojimų. Nepaisant augimo, elektromobilių pasaulyje nėra itin daug. 2017 metų pradžioje jų buvo apie 2 mln., o tai labai maža viso automobilių parko dalis.
Šiam sektoriui sparčiai augant, „Morgan Stanley“ vertinimu, vien infrastruktūros sukūrimui reikės trilijonų dolerių investicijų.
Svarbesni – kiti faktoriai
Net jei elektromobilių skaičius staiga išaugs, kompanijos BP nuomone, tai netaps pagrindiniu naftos paklausos sumažėjimo faktoriumi. Svarbesnės bus technologijos, leisiančios mažinti degalų sąnaudas.
Kompanija prognozuoja, kad 2035 metais vidutinės benzino sąnaudos bus galonas 50 mylių (apie 5 l/100 km) – beveik dvigubai mažesnės, nei dabar.
Kompanijos skaičiavimais, elektromobilių parko padidėjimas iki 100 mln. naftos paklausą sumažins 1,2 mln barelių per dieną, tačiau paklausos mažėjimas dėl degalų ekonomiškumo bus nepalyginamai didesnis – 17 mln. barelių per dieną.
„McKinsey“ ataskaitoje „Naftos paklausa ir gavyba pasaulyje. 2030 metų prognozė“ šių faktorių pakanka, kad sumažėtų priklausomybė nuo naftos.
Lyginant šio amžiaus pradžią ir 2030 metus, naftos suvartojimo ir pasaulio BVP proporcija gali sumažėti 40 proc.
Gavyba išliks ne visur
Ką tai reikš naftos gamintojams? Stanfordo universiteto tyrėjai išnagrinėjo scenarijų, kai masinis elektromobilių naudojimas, o taip pat tradicinį asmeninį transportą pakeisiančių bepiločių transporto priemonių tinklų sukūrimas, JAV ir kitose šalyse sukels naftos rinkos griūtį.
Pagal jų modelį, naftos paklausa viršūnę pasieks 2020 metais ir sieks 100 mln. barelių per parą. 2030 metais jau bus sumažėjusi iki 70 mln. Tai sukels kainų kritimą – autorių vertinimu, iki 25 dolerių už barelį.
Dalis gavybos taps nerentabili. Tai stipriai atsilieps JAV, kurioje nemenka dalis naftos išgaunama iš skalūnų. Rimtai – Brazilijai ir Kanadai. Tu metu Artimųjų Rytų šalims, kur naftos gavybos savikaina nedidelė, galės ir toliau ją vykdyti, net ir esant mažoms naftos kainoms.
Gavybą galės tęsti ir Rusija. Energetikos ministerijos teigimu, naftos savikaina – vos 2 doleriai už barelį.
Tačiau šalių priklausomybė nuo naftos pajamų nevienoda. Pasaulio banko 2014 metų duomenimis, Rusijoje ši dalis buvo didesnė, nei 10 proc. BVP, o JAV – apie 1 proc.
„Saudo Arabija, Rusija, Irakas ir ir kitos šalys, kuriose gavybos savikaina žema, išlaikys gana aukštą jos gavybos lygį. Tačiau jos vis tiek nukentės nuo žemų kainų, nes priklauso nuo naftos rentos. Tai pastebimai paveiks valstybės išlaidas ir ekonominį augimą“, – svarsto autoriai.
Kainos dar labiau kris
Tai tik prognozė, tačiau naftos rinkos kritimas dėl perprodukcijos, kaip parodė pastarųjų kelių metų patirtis, visai realus dalykas.
Kaip pažymi „Bloomberg“, tam kad kiltų krizė užtenka 2 mln. barelių per dieną pasiūlos pertekliaus – tokie rodikliai tapo 2014 metų kainų kritimo priežastimi.
Agentūros skaičiavimais, per metus elektromobilių rinkai augant 45–60 proc. per metus, sąlygos naujai krizei gali susidaryti jau 2023–2025 metais.
