Rokas Masiulis atskleidė: kelininkai galėjo iššvaistyti per 20 mln. eurų

Lietuvos automobilių kelių direkcijoje (LAKD) galėjo būti iššvaistyta per 20 mln. eurų, teigia susisiekimo ministras Rokas Masiulis.

Rokas Masiulis.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Rokas Masiulis.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Rokas Masiulis.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Rokas Masiulis.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Rokas Masiulis.<br>T.Bauro nuotr.
Rokas Masiulis.<br>T.Bauro nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

2018-06-25 13:58, atnaujinta 2018-06-25 14:33

„Kelių direkcijoje aptiktas tikras politinių užsakymų archyvas, dėl to pradedamas vidaus auditas įsitikinti, koks pažeidimų mastas gali būti, kiek iššvaistyta lėšų. Panašu, kad direkcija veikia kaip politinių užsakymų biuras ir dabar matome, kad „į orą ištaškyta“ apie 20 mln. eurų. (...) 

Jie buvo buvo išleisti projektams, kurie niekada nebus padaryti“, – pirmadienį surengtoje spaudos konferencijoje sakė R. Masiulis.

Pasak jo, po audito gali paaiškėti, kad iššvaistytos sumos yra didesnės, nes iš viso projektavimui yra išleista apie 46 mln. eurų. Pirmadienį ministerija ketina paskelbti sąrašą kelių, kurių projektavimui, ministro teigimu, buvo iššvaistyta 10 mln. eurų. 

Jaučia politinį atspalvį

„Panašu, kad vienintelis realus paaiškinimas, kad patyrusi politikų spaudimą ne viena direkcijos vadovybė politikus nuramindavo, kad darbas bus pradėtas ir nupirkdavo projektavimo darbus, tokiu būdu buvo nusiperkama ramybė kadencijos laikotarpiui, vadovai buvo vadinami sukalbamais ir patogiais“, – pridūrė susisiekimo ministras.

Susisiekimo ministerijos teigimu, dalis ankstesniais metais rengtų projektų neatitinka nei realių poreikių nei techninio reglamentavimo.

„Šie pinigai galėjo būti panaudoti tų pačių svarbių projektų įgyvendinimui. Dvi Rusnės estakados galėjo būti pastatytos jau seniai. Direkcija ilgus dešimtmečius veikė lyg politinių užsakymų biuras.

Užsakydama projektus LAKD pirko sau ramybę – projektai buvo rengiami, net jei neturėjo realaus finansavimo. Visuomenės interesai suprantami, kelių tvarkymo poreikis yra didžiulis. Tačiau sistemingas Lietuvos kelių planavimas, galima sakyti, neegzistavo“, – sakė susisiekimo ministras R. Masiulis.

Pasak ministro,  naujoji LAKD vadovybė aptiko tikrą politinių užsakymų archyvą – kiekviena nauja kadencija reiškė ir naujus politikų užsakymus direkcijai.

„Kelių direkcija, savo ruožtu, buvo tobulai įvaldžiusi politikų pamaloninimo meną – gavusi užsakymą įsukdavo projektavimo ir pinigų leidimo mašiną“,  – kalbėjo susisiekimo ministras R. Masiulis.

Daugybė projektų pirkti be reikalo

Laikinasis Kelių direkcijos vadovas Vitalijus Andrejevas teigė, kad audito metu numatoma tikrinti apie tūkstantį projektų. 

„Iš viso šiai dienai turime 46 mln. eurų nebaigtų projektavimo darbų sąnaudų. Tai yra projektai, kuriais dar nėra pasinaudota. Preliminariais duomenimis, daugiau kaip pusė tokių projektų niekada neišvys dienos šviesos dėl minėtų priežasčių: neatitinka galiojančių teisės aktų ir taip toliau“, – pirmadienį spaudos konferencijoje kalbėjo V. Andrejevas. 

Kelių direkcijos projektų Auditą planuojama baigti šiemet.

„Techniniai projektai kelio ruožų rekonstravimui, kapitaliniam remontui ar plėtrai turėtų būti rengiami tik tinkamai juos suplanavus. Ankstesniais metais LAKD savo raštais bei vieša informacija klaidino visuomenę ir prisiėmė įsipareigojimus, kuriems neturėjo finansinių išteklių.

LAKD darbuotojai, nors ir žinodami, kad planuose tokių projektų nėra arba jiems nėra numatytas finansavimas, pirko projektavimo darbus ir taip per daugelį metų LAKD patyrė milijoninius nuostolius, kadangi techninių projektų panaudojimas ateityje neįmanomas, o sukurtas turtas nelikvidus“, – sakė V. Andrejevas.

Pavyzdžiui, 2009 metais LAKD nupirko paslaugą „Via Baltica" kelio A5 ruožo nuo 45 iki 56 km techniniam projektui parengti už 1,5mln. eurų, o 2015 metais įsigijo projekto koregavimo paslaugą už 0,8 mln. eurų.

2014 metais „Via Baltica" kelio A8 ruožo nuo 32 iki 53 km parengto projekto sprendiniai neužtikrina dabartinių transporto srautų pralaidumo ir saugumo reikalavimų, nors visi projektai privalo būti rengiami atsižvelgiant į 20 metų transporto srautų prognozes ir t.t.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Lietuva tiesiogiai“: kokių klausimų vengia prezidentas G. Nausėda?