Savivaldybių išrankumą automobiliams įvertinusi Viešųjų pirkimų tarnyba nurodo, kad beveik pusę mašinų jos pirko aukštesne nei vidutinė rinkos kaina, o daugiau nei pusę – iš vienintelio konkurse dalyvavusio pardavėjo.
Be to, rinkosi galingesnių variklių, ieškojo konkrečios spalvos, turėjo kitokių ypatingų reikalavimų, pavyzdžiui, bagažinės atidarymo kojos judesiu. Dar vienas savivaldybių noras – kad mašina būtinai važiuotų iki 210 km/val. greičiu.
Viešųjų pirkimų tarnyba tokius reikalavimus laiko pertekliniais ir stebisi, kur Lietuvoje tokiu greičiu, kuris šalyje – neleistinas, važinėti.
„Matome perteklinius reikalavimus ne saugumui ir ne kuro sąnaudoms, o prabangai: odiniai salonai, šviesus odos salonas, tamsus odos salonas, 8-ios arba 10 garso kolonėlių... Kas turbūt sunkiai suderinama su savivaldybės funkcijomis. Kai savivaldybės turi skolų, kai yra mokamos pašalpos, kai mokytojų atlyginimai maži ir kai matai tokius reikalavimus, natūraliai kyla klausimų, kaip merai žiūri savo rinkėjams į akis“, – sako Viešųjų pirkimų tarnybos vadovė Diana Vilytė.
Tarp labiausiai permokėjusių už mašinas – Kauno savivaldybė. Meras Visvaldas Matijošaitis po to, kai sankryžoje kliudė pėsčiąjį, iš nuosavo automobilio persėdo į tarnybinį. Savivaldybės atstovas aiškina, kad naujoms mašinoms neišlaidauta, sudarant veiklos nuomos sutartis paisyta galimos papildomos naudos.
„Dažnai perkant ar nuomojant automobilį viskas labai priklauso nuo to, ką gauni – ar tu gauni žieminių padangų komplektus, ar tu gauni techninę priežiūrą, ar tu gauni dar kažkokias paslaugas. Tos paslaugos kartais gali automobilio kainą pakelti 10–15 proc. per 5 metus“, – aiškina Kauno savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Petrauskas
Klaipėdos savivaldybė irgi ginasi turėjusi specifinių pageidavimų. Sako, jog vienintelis noras buvo, kad transporto priemonė būtų elektromobilis. Jie ne pirkti, irgi sudaryta veiklos nuomos sutartis.
„Tai turbūt yra paprasčiausias sprendimas. Mano galva, pakankamai racionalus, nes paskutiniu metu visos pažangios struktūros daro būtent taip – ima veiklos nuomą penkeriems metams ir po penkerių metų vėl keičia, neturėdamos kažkokių papildomų rūpesčių, kur dėti transporto priemonę, nes po penkerių metų jos patarnavimas labai stipriai brangsta“, – komentuoja Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorius Saulius Budinas.
Seimo politikų teigimu, Viešųjų pirkimų tarnybos analizė – proga susimąstyti, o rinkėjai tokius pirkimus galės įvertinti pavasarį, kai vyks merų ir savivaldos rinkimai.
„Dabar savivaldybės, turėdamos tokias išvadas, turėtų gerai pagalvoti, ar iš tikrųjų jiems reikia tokių prabangių automobilių, nes Lietuvoje yra labai daug neasfaltuotų kelių, kur greiti, geri automobiliai paprasčiausiai neparvažiuotų. Manau, rinkėjai per kitus rinkimus įvertins, kas, kaip, ką pirko“, – įsitikinusi Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkė Guoda Burokienė.
Mašinų įsigijimą, galbūt išskyrus skirtų reprezentacijai, Viešųjų pirkimų tarnyba siūlo įteisinti per Centrinę perkančiąją organizaciją. Savivaldybės neprieštarauja ir sako, jog taip būtų patogiau, be to, atsibodo kiekvieną kartą teisintis. Centrinės perkančiosios organizacijos vadovas irgi už. Sukurti mašinų katalogą esą – jokių problemų, tik pirmiau visų lygių politikai turėtų susitarti dėl jų komplektacijų – kiek ir kokių galima sau leisti.
2015–2017 metais 315 automobilių savivaldybėms atsiėjo daugiau nei 5 mln. eurų.
