Tikriausiai todėl kelyje yra tiek daug baltų mašinų su apie degalų rūšį primenančiu lipduku ant bako užpildymo angos.
Islandija yra puiki šalis kelionei automobiliu, bet yra dalykų, kuriuos privalote žinoti prieš leisdamiesi į tokį žygį.
Islandijoje keliavome birželio mėnesį. Nuomotu „Dacia Duster“ per 10 dienų įveikėme 3083 kilometrų važiuodami aplink šalį pagal laikrodžio rodyklę – pradėjome Reikjavike, ten ir sugrįžome.
Islandija yra labai gausiai turistų lankoma šalis, viliojanti savo gamta ir daugeliui neįprastais peizažais.
Štai 10 dalykų, kuriuos jūs privalote žinoti prieš planuodami kelionę automobiliu šioje šalyje:
1. Pasirinkite teisingą automobilį
Keliai ir gatvės Islandijoje yra siauri. Jei keliausite vasarą, jie bus labai geros būklės, neskaitant kelių žvyrkelių, kurie iš esmės yra neprižiūrimi.
Mūsų rekomendacija – visureigis, tačiau jums tikrai nereikia labai didelio ir brangaus.
„Dacia Duster“, „Hyundai Tucson“, „Nissan Qashqai“ ar panašaus automobilio tikrai pakanks, todėl pasirinkite pigesnį.
Matėme, kad poros labai sėkmingai keliauja „Suzuki Jimny“ automobiliais ir kai kuriuose kelio ruožuose mes jiems pavydėjome siauro automobilio.
Nuomuodamiesi automobilį nepamirškite draudimo. Jų būna visokių, mes tikrai rekomenduojame apsidrausti nuo žvyro sukeltos žalos.
Jei nuomotojas siūlo tokią galimybę, apsidrauskite ir stiklus.
Viena keliautojų pora už „Hyundai i10“ stiklo įdužą sumokėjo 740 eurų, nors pažeidimas buvo labai menkas – nuomotojas nusprendė, kad stiklą reikia keisti.
2. Šis tas, ką primena visi
Naujiems turistams Islandijoje nuolat kartojamos kelios taisyklės. Visų pirma, automobilio šviesos turi būti įjungtos nuolatos.
Antra, prie raudono šviesoforo signalo į dešinę nesukama.
Trečia, maksimalus greitis daugiausia siekia 90 km/val. Kelyje yra greičio matuoklių, o baudos – didelės.
Daug nuomotų automobilių nuomotų tiesesniuose kelio ruožuose ima sparčiai greitėti – nesekite jų pavyzdžiu, nes jie nežino, kur yra greičio matuokliai.
Taip pat nestokite ten, kur negalima. O negalima visur, kur jūsų automobilis ar jo dalis liks ant važiuojamosios kelio dalies.
Tai ne tik draudžiama, bet ir nepaprastai pavojinga – taip kasmet žūva bent keli turistai.
Patys taip nedarykite ir būkite atidūs – šalikelėse daug sustojusių žmonių, kurie nori ką nors nufotografuoti.
Vietų sustojimams yra tikrai daug, jos gerai įrengtos ir pažymėtos. Kai kurios jos gali būti mokamos, nors tokių mums pasitaikė vos viena ar dvi.
3. Eismo kultūra
Keliai siauri, dažnai juose yra prastas matomumas. Prie to dar pridėkite ir tai, kad jais važinėja platūs nameliai ant ratų ir gausite mirtiną kombinaciją.
Visgi, Islandijoje įprasta nurodyti paskui važiuojantiems automobiliams, kada saugu lenkti.
Priekyje važiuojantis automobilis parodo posūkį į dešinę ir sulėtina – tai jūsų šansas, nežiopsokite.
Dar nuomos punkte buvome perspėti, kad islandai dažnai vairuoja ganėtinai agresyviai, ypač prieš turistus.
Su tuo susidurti neteko, tačiau matyti, kad kai kuriems turistams nepažįstamas užtrauktuko principas. Kelyje būkite vienas kitam geri ir praleiskite nekantriausius.
Beje, ypač atsargiai elkitės prie tempiamų namelių ant ratų. Jie yra gana platūs ir dažnai – nuomoti.
Akivaizdu, kad kai kurie turistai tokius namelius tempia pirmą kartą ir nejaučia gabaritų, todėl stipriai išvažiuoja iš savo juostos.
Jei patys pasirinksite tokį keliavimo būdą, geriau pasitreniruokite namuose, nes Islandija gali būti vėjuota, keliai siauri, o ir prisiparkuoti reikia netrukdant kitiems.
4. Vienos juostos tiltai
Bene įdomiausias Islandijos kelių infrastruktūros bruožas – vienos juostos tiltai. Tokių vienas kitas yra ir Lietuvoje, bet čia jie turi pirmumo ženklus.
Islandijoje tiltą pirmiausia įveikia tas, kuris jį pasiekia pirmas.
Tokie tiltai yra visai gražūs ir dažnai pasižymi įdomiais architektūros elementais. Kai kurie jie turi įprastą asfalto, kai kurie – medienos, kai kurie – plieno dangą.
Jei geras matomumas, turėsite įvertinti ar iš kitos pusės atvažiuojantis automobilis tiltą pasieks pirmiau.
Jei taip, sustokite kur pažymėta (ne prie tilto, o ten, kur dar yra dvi juostos) ir palaukite.
Jei matote, kad kitoje pusėje susidarė nemaža eilė, taip pat sustokite ir praleiskite kelis automobilius.
Vienos juostos tiltai kartais atrodo labai siauri, bet reikia atsiminti, kad jais važinėja tikri bekelės monstrai ir autobusaim – jūs tilpsite.
Bet vis tiek neskubėkite, nes vietos nedaug, medinė ar metalinė danga gali būti slidi, o duobės gali įlinguoti automobilį taip, kad galite visai netyčia paliesti ir barjerus.
Blogiausi tie vienos juostos tiltai, kurių pabaigos negalima matyti.
Taip nutinka kalnuose – kylat į viršų, pamatote ženklą, o už jo – tilto pradžią. Pabaiga lieka kažkur už posūkio, o automobiliai nuo kalno žemyn lekia gana neatsargiai.
Taigi, neskubėkite, įvertinkite kelio dangą ir nesudarykite didelio spūsties kitoje tilto pusėje.
Tuo pačiu priminsime sekti ženklus. Net ir nematytus ženklus lengva suprasti.
Pavyzdžiui, „Blindhaedir“ perspėja apie prastą matomumą.
5. Avys keliuose
Kas būtų kaltas, jei Lietuvoje partrenktumėte kelyje lakstantį naminį gyvūną ir stipriai apgadintumėte savo automobilį? Greičiausiai ūkininkas, kuris neužtikrino, kad jo galvijai būtų saugiai aptverti.
Islandijoje keliuose ganosi avys ir ožkos. Ūkininkai pasakojo, kad taip gyvūnai sočiau prisiėda prie kelio esančios žolės.
Taip pat girdėjome, kad partrenkus gyvūną, niekas nebūtų kaltas (nebent pati avis). Tai reiškia, kad būtent jūs mokėtumėte už automobilio remontą.
Avys Islandijos keliuose pasirodo labai dažnai – keliaudami jas sutiksite kasdien po kelis kartus.
Gerai tai, kad tokie ruožai yra pažymėti kelio ženklais, tačiau privalote būti labai atidūs.
Taip pat įvertinkite avių elgesį – tai, kad avis stovi vienoje šalikelėje dar nereiškia, kad ji nepuls jums po ratais.
Jei per kelią bėga viena avis, jų bus ir daugiau.
Jei įvyks nelaimė, pasišalinti iš įvykio vietos taip pat nėra jokios prasmės, nes nuomos punktas vis tiek įvertins bet kokią automobiliui padarytą žalą ir jūs už ją dosniai sumokėsite.
Taip pat gerbdami gamtą saugokite ant kelio tupiančius paukščius.
6. Norite pasivažinėti bekele?
Negalite. Važiavimas nepažymėtais takais ir keliais Islandijoje yra uždraustas.
Jūs matysite nemažai didelių visureigių su bekelei skirtomis padangomis, tačiau nemanykite, kad galite kažkur pasilinksminti už kelio ribų.
Tai ne tik draudžiama, bet ir labai žalinga aplinkai.
Likite ant kelio, o jei norite ekstremalių nuotykių, susiraskite vieną iš pavojingų žvyrkelių. 622 maršrutas šalies šiaurės vakaruose yra vienas pavojingiausių kelių pasaulyje.
Tik jei vilioja tokie keliai, turėsite pasirinkti rimtesnį „Jeep“ markės automobilį.
7. Baltosios naktys
Mes keliavome kaip tik tuo metu, kai Saulė niekada nepasislėpė už horizonto.
Viena vertus, tai įdomu jau vien todėl, kad tokio reiškinio Lietuvoje nebūna. Tačiau kita vertus, tai pasirodė ne taip jau smagu ir saugu kelyje.
Nors Saulė niekada nepasislėpė, ji nusileido pakankamai žemai. Taip žemai, kad akino vairuotojus – nepadėjo nei saulės akiniai, nei nuleisti skydeliai.
Eismas priešais saulę akivaizdžiai sulėtėjo ir vietomis darėsi pavojingas.
Beje, pastebėjome ir tai, kad prie baltųjų naktų turi prisitaikyti ir kūnas bei protas. Kai niekada netemsta, atrodo, kad ir nuovargis neaplanko.
Buvo naktų, kuomet į poilsio vietą atvažiavome gerokai po vidurnakčio ir savijauta buvo tokia, kad atrodė, kad galėtume ir dar kelis šimtus kilometrų įveikti.
Tačiau tai yra tik iliuzija – tiesiog mieguistumas ateina staiga, o ne palaipsniui.
8. Visiems įdomios kainos
Dyzelinas Islandijoje kainuoja 1,6–1,7 eurus už litrą, benzinas – maždaug 10–15 centų brangiau.
Degalinių yra daug, tačiau turėdami progą prieš ilgesnį ruožą prisipildykite baką – taip bus ramiau, nes kartais pasitaiko ruožų, kuriuose degalinių (ar žmonių) tiesiog nėra.
Minėjome, kiek porai kainavo nedidelė įduža stikle. Mums tokių nuotykių nepasitaikė, tačiau prietaisų skydelyje buvo užsidegęs pranešimas apie neteisingą slėgį padangose.
Nuomotojas rekomendavo nuvykti į servisą, kuriame diagnostine įranga buvo nustatyta tai, ką automobilis žinojo – padangose buvo netinkamas slėgis.
Viena padanga šiek tiek leido orą, bet nusprendėme dėl to nieko nedaryti, nes ją pripūsti reikėjo tik gal kas 700 kilometrų.
Diagnostikos įrenginio prijungimas, vienos padangos pripūtimas ir trijų nuleidimas iki tinkamo slėgio kainavo 75 eurus.
Įtarėme, kad įtakos kainai padarė ir tai, kad jie žinojo, jog sumokės nuomos bendrovė.
Kartą važiavome ir mokamu Hvalfjörður tuneliu – tai kainavo maždaug 8 eurus. O už pusdienio parkavimą mokamame garaže Reikjavike sumokėjome apie 7 eurus.
9. Ar vasarą pusto?
Pusto – dulkes ir vulkaninius pelenus. Kai nuomositės automobilį, jums gali pasiūlyti draudimą nuo vulkaninių pelenų ir dulkių padarytos žalos.
Mūsų kelionės metu orų prognozė didelio vėjo nežadėjo, todėl šios paslaugos nesirinkome.
Tačiau tokių audrų būna, ypač pavasarį ir rudenį, o jos kainuoja didelius pinigus.
Itin abrazyvūs pelenai ir dulkės nuvalo dažus nuo automobilių.
Vietiniai pasakojo, kad pakilus tokiems vėjo gūsiams, kuomet į viršų kyla pelenai, geriau jau slėptis ir užsidengti veidą – pasitaiko rimtų odos sužeidimų.
Net jei dulkės nekyla, vėjas kartais būna labai stiprus.
Važiuojant palei šiaurinę Islandijos pakrantę tai pajutome patys, kuomet mūsų „Duster“ buvo stipriai palinkęs tolyn nuo vėjo.
Jausmas tikrai nemalonus, bet dar prasčiau jaustis turėjo sunkvežimių vairuotojai.
Jei ryšitės keliauti žiemą, tai daryti verta vien dėl šiaurės pašvaistės, būkite pasiruošę ir sekite orų prognozes.
Kai kurie keliai žiemą yra uždaromi, o visi likę, kaip mums pasakojo, yra neblogai prižiūrimi. Tik kartais dar labiau susiaurėja nei įprastai.
10. Ar verta keliauti aplink visą šalį?
Tikrai taip. Daug turistų lieka pietinėje Islandijos dalyje ir važinėja aplink Reikjaviką. Tai – klaida, nes ir šiauriniuose regionuose yra ką pamatyti.
Gamta yra labai įvairi ir graži. Važiuodami toliau į šiaurę pastebėsite, kaip po truputį dingsta turistai, kaip verda vietinis gyvenimas.
Galėsite pamatyti, kaip anksti ryte išplaukia žvejai, kaip netoli miestelio bėga arktinė lapė.
Jei leisitės į žygį, jame bus mažiau žmonių ir galėsite labiau atsipalaiduoti. Galiausiai, įveikę kelis tūkstančius kilometrų jausitės lyg šį tą pasiekę. O tai visada yra gerai.
