Vilniečiai, regėdami, su kokiu įniršiu šiomis dienomis kuopiamas Vilnius, kraipo galvas: įdomu, ar po antrojo merų rinkimų turo miestas taip pat bus tvarkomas?
Nors savivaldybė tikina, kad miesto tvarkymo darbai vyksta pagal iš anksto numatytą planą, ir tai nesusiję su rinkimais, minčių kyla įvairių.
Jeigu tai įprasti darbai, kodėl savivaldybės fotografas ir operatorius uoliai fiksuoja, kaip perklojama kone kiekviena prospekto trinkelė?
Kodėl fotomenininkui Sauliui Paukščiui nurodyta neskubėti ant Žaliojo tilto kelti vėtrungių, kurios ten turėjo atsirasti sausio 1-ąją? Teigiama, kad tiesiog bijoma diskusijų ir kritikos prieš antrąjį turą.
Kruopščiai fiksavo procesą
Du įmonės „Grinda“ darbininkai Gedimino prospekte dirba keisdami suskilusias po žiemos trinkeles naujomis, du savivaldybės darbuotojai fotoaparatu ir vaizdo kamera fiksuoja jų darbą. Tokį komišką, senus laikus primenantį vaizdą buvo galima stebėti ketvirtadienio popietę.
Negana to, rengti džiugaus pranešimo spaudai apie sėkmingai atnaujinamą Gedimino prospektą tarnybiniu automobiliu atvykę savivaldybės darbuotojai nusižengė Kelių eismo taisyklėms, jį palikę pačiame gatvės viduryje.
„Grindos“ darbininkai juodo granito trinkeles keičia ir Gedimino prospekto pakraščiuose.
Pavasarį jas žadama išlupti ir keisti pilkomis, kad labiau išsiskirtų dviračių takai. Tai kam tas nereikalingas triūsas?
Tuo metu 10 naujų „Grindos“ daugiafunkcių valymo mašinų jau dūzgia gatvėse.
Savivaldybės įsigyta technika drėkina valomą gatvių paviršių ir net nuo nuotekų šulinių nuvalo sąnašas.
Ir visai nesvarbu, kad kovą dar gali pasnigti, pašalti, gatves vėl teks barstyti smėliu. Nieko – sušluos dar kartą.
Įdomiausia, kad per pastaruosius 20 metų kovo pradžioje niekas gatvių nepradėdavo kuopti. Geriausiu atveju tokie darbai būdavo pradedami balandžio viduryje arba net gegužę.
Šis pavasaris – išimtis. Kodėl? Nesunku atspėti.
Verčia kreivai šyptelėti
Kitas savivaldybės žingsnis taip pat verčia kreivai šyptelėti. Ypač prisiminus S.Paukščio žodžius po to, kai jis pernai buvo paskelbtas Žaliojo tilto meninių instaliacijų konkurso nugalėtoju: „Mano pasirinktos vertybės – drąsa, sąžinė, teisybė ir ryžtas – neatsitiktinės, nes jaučiu, kad yra didelis jų trūkumas dabartinėje visuomenėje, ypač tarp vadovų, vedlių ar politikų.
Mano kurtos vėtrungės mums primintų, jog tos vertybės dar egzistuoja, o jų besikeičianti padėtis bus užuomina į tai, kad nėra vienos teisybės ar vienos drąsos, kad negali būti kategoriškų dalykų, nes vienas elementas paprastai turi daug variantų.
Tai būtų ne tik kinetinė atrakcija tiesioginiame vertime, bet ir šiek tiek filosofinės potekstės.“
Savo kūriniuose apie drąsą, sąžinę, teisybę ir ryžtą kalbančiam menininkui savivaldybė nurodė vėtrunges ant Žaliojo tilto užkelti ne po Naujųjų metų, o vėliau, po rinkimų.
Nieko konkretaus neatsakė
Praėjusių metų rudenį savivaldybė džiugiai paskelbė, kad po Naujųjų metų Žaliasis tiltas pasipuoš S.Paukščio menine instaliacija „Megarealybės gerumo aktyvatorius“, o po jos pusmetį stovės Donato Norušio instaliacijos „Šeima“.
Esą pakaitomis po pusmetį šios laikinos instaliacijos tiltą puoš visus 2019 metus, kol jas pakeis nauji tęstinio konkurso laimėtojų projektai.
Tačiau dabar aiškėja, kad, pirmą balandžio savaitę ant Žaliojo tilto užkėlus S.Paukščio instaliacijas, jos ten liks iki rugsėjo, o D.Norušio – iki kito pavasario.
Paklausta, kodėl S.Paukščio instaliacija Žaliojo tilto nepapuošė iškart po Naujųjų metų, savivaldybė nieko konkretaus neatsakė.
Juo labiau kad vėtrungės nebus betonuojamos, jas laikys tik sunkūs betoniniai blokai. Todėl žiema užkėlimo darbams nebūtų sutrukdžiusi.
Apie projekto pristabdymo aplinkybes savivaldybės atstovai taip pat nepanoro pasakoti. Jie tik nurodė, kad S.Paukščiui kūriniui įgyvendinti pervesta 14 tūkst. eurų, tiek pat sulauks ir D.Norušis.
Kvietė grožėtis kūriniais
Tik paprašęs neskelbti pavardės vienas savivaldybės darbuotojas paaiškino, kad prieš rinkimus vėtrungės su skambiais žodžiais būtų kėlusios aistras.
Nesvarbu, kad tarybos narys ir vienas konkurso iniciatorių Marius Skarupskas paskelbus rezultatus džiūgavo: „Džiaugiuosi, kad ilgus dešimtmečius Žaliojo tilto postamentus bjaurojusios sovietinio laikotarpio skulptūros bus keičiamos laisvos Lietuvos, kūrybingo ir atviro Vilniaus menininkų meninėmis instaliacijomis.
Kaip ir buvo skelbta konkurso nuostatuose, tai bus laikinos instaliacijos, jos keisis kas 6–9 mėnesius, kol bus galutinai nuspręsta, kokia yra šio seniausio Vilniaus tilto vizija ir kokie menininkų darbai turi likti ateities kartoms.
O kol kas mėgaukimės meno atstovų darbais ir aktyviai diskutuokime.“
Reklamuojasi už mokesčių mokėtojų pinigus
Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) vasarį įvertino tai, kad mero Remigijaus Šimašiaus feisbuko paskyroje buvo skelbiami už savivaldybės lėšas iš visuomenės veikėjo Olego Šurajevo vadovaujamos mažosios bendrijos įsigyti vaizdo klipai.
VTEK nusprendė, kad R.Šimašius pasinaudojo savo pareigomis asmeninei naudai. Su tuo meras nenorėjo sutikti.
Anot VTEK, savivaldybės lėšomis įsigytus vaizdo įrašus skelbdamas ne tiktai savo, kaip politiko, bet ir asmeninėje paskyroje feisbuke R.Šimašius pasinaudojo pareigomis asmeninei naudai gauti bei savivaldybės finansiniais ištekliais ne tarnybos tikslams ir tokiais veiksmais pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą.
Savivaldybės tarybos opozicija ne kartą R.Šimašiui priekaištavo dėl to, kad jo komanda išleidžia per daug pinigų savo veiklai viešinti.
Analizuos šeimos santykį su miestu
Žaliojo tilto postamentus balandį papuoš keturi S.Paukščio sukurti vėjo energijos agregatai – vėjarodės.
O rudenį tiltą papuošiančiose D.Norušio meninėse instaliacijose „Šeima“ naudojami tokie artefaktai kaip geležis, keraminis indas ir saulės baterija maitinamas skaidrių projektorius kalba apie miesto teikiamus išteklius.
Šis kūrinys kvies analizuoti šeimos, kaip socialinės institucijos, santykį su urbanistine vietove ir atvaizduos miesto daromą įtaką šeimai tiek fiziologiniu, tiek filosofiniu aspektu.
