Tokios gelbėjimo operacijos šiai šeimai – įprasta rutina.
Eismo įvykis nutiko sekmadienį, birželio 2 dieną, kelyje Gečiai–Kuktiškės–Tauragnai greta sudegusios Juozo Baltušio sodybos.
Mažieji keleiviai patyrė šoką, tačiau jie ir lydėję mokytojai rimtų sužeidimų išvengė.
I. Samušienė baisėjosi, kad likusi atkarpa nebus asfaltuojama tol, kol šiame kelyje neįvyks skaudi avarija.
„Kažkas vieną kartą neprasilenks su miškavežiu ar savivarčiu, susidurs kaktomuša ir pasekmės bus žiaurios – vaikus į mokyklą vežančios šeimos automobilyje ar turistiniame autobuse bus aukų“, – šiurpų scenarijų apibūdino moteris.
Ji gyvena vienkiemyje ir kiekvieną rytą į Utenoje esančias ugdymo įstaigas veža keturis vaikus. Moteris pripažino, kad jai neramu ir dėl savo šeimos saugumo.
Žvyrkelis veda turistų gausiai lankomos Molėtų kosmologijos muziejaus link, todėl savaitgaliais transporto srautas gerokai išauga.
Palieka tik vėžes
I. Samušienė sakė, kad šeštadienį ir sekmadienį čia vienas po kito važiuoja vaikų ekskursijų autobusai.
Neasfaltuota atkarpa yra labai nelygi, o iš abiejų pusių – grioviai. Jei prasilenkiant vienas ratas atsiduria arti krašto – eismo įvykis garantuotas.
Ūkininkaujanti ir su vyru verslą turinti moteris pasakojo, kad gelbėjant nuo kelio nuvažiavusius nelaimėlius vien jų traktoriaus ne visuomet užtenka.
Tuomet kviečiasi ir kaimynus su rimtesne technika.
Moteris šiais metais jau tris kartus matė ir į griovį vedančias vėžes. Jas palieka nuo kelio nuslydę automobiliai, kurių vairuotojams pavyksta pagalbą susirasti kitur – į ūkininkus jie nesikreipė.
„Čia taip įprasta – arba mes patys juos traukiame iš griovių, arba matome kažkieno paliktas žymes“, – konstatavo I. Samušienė.
Moteris pažymėjo, kad tai yra svarbus jungiamasis kelias norintiems nuo Kuktiškių pusės pasiekti Molėtų rajoną. Galima važiuoti ir per Uteną, tačiau tokiu atveju reikėtų daryti didžiulį lanką.
Šalia kelio taip pat yra karjeras, iš kurio važiuoja smėlį ir žvyrą vežantys sunkvežimiai.
„Jie įprastai važiuoja pakankama dideliu greičiu – suprantu, kad skuba. Taip pat nuolat kursuoja vilkikai, o savaitgaliais prie viso transporto prisideda autobusai“, – sakė ji.
Niokoja per lietų
Keliu naudojasi iš miško kirtėjai, kurie važinėja nepaisydami oro sąlygų. Lyjant miškavežiai sparčiai ardo žvyrkelį, tačiau anot moters, kelininkai tai leidžia.
I. Samušienė prisimena, kad čia buvo 20 tonų ribojimas, nes visoje šalyje intensyviai lijo. Kelininkai daugelyje neasfaltuotų kelių pastatė tokius ženklus, tačiau šiame žvyrkelyje jie ilgai neišbuvo.
„Prasidėjo kirtimo darbai, miškininkai susisiekė su kelininkais ir šie greitai nuėmė visus ženklus. Jie važinėjo per visas liūtis ir suardė kelią taip, kad jis tapo nepravažiuojamas“, – prisiminė moteris.
Ji pastebėjo, kad situacija kartojasi – sunkusis transportas apgadina žvyrkelį, kelininkai jį šiek tiek aptvarko, bet būklė vis tiek išlieka tokia, kad automobiliai atsiduria grioviuose.
I. Samušienė negalėjo suprasti, kodėl pradėjus asfaltavimo darbus jie buvo baigti nesuprantamoje vietoje – tai ne rajono riba ir ne jokia svarbi sankryža.
Žmonės netgi juokavo, kad turbūt netoliese stovi kokio nors kelininko sodyba.
„Panašu į vaizdą Rusijoje – važiuoji ir asfaltas staiga baigiasi. Jeigu paklausi, kodėl taip buvo padaryta, išgirsti pasiteisinimą, kad neužteko lėšų“, – piktinosi moteris.
Ribojimų nebeliko
Vilnietis Tadas Jonaitis šiame kelio ruože pagalbos prašėsi bent keturis kartus. Situacijos nebuvo pavojingos – sustodavo nueiti prie ežero ar pailsėti, o po to savo eiga išvažiuoti jau nebegalėdavo.
Vyras šiuo metu gyvena sostinėje, tačiau iki šiol dažnai važiuoja ir šiuo keliu.
Jis neabejodamas sutiko padėti vietos gyventojams perduoti skundą Susisiekimo ministerijai ir kitoms atsakingoms institucijoms.
T. Jonaitis atkreipė dėmesį, kad Gečiai–Kuktiškės–Tauragnai kelias sujungia du svarbias kryptis – Vilnius–Utena ir Utena–Ignalina.
Prie porą metų žvyrkelyje buvo pastatyti kelio ženklai, kuriais buvo ribojamas pravažiuojančio transporto svoris.
Visgi net ir tuomet ne visi vairuotojai jo laikėsi, nes netoliese yra žvyro karjeras ir sunkvežimiai neturėjo alternatyvaus maršruto.
T. Jonaitis prisiminė, kad ir tuomet kildavo problemų prasilenkiant su sunkiuoju transportu. Vėliau masę ribojantys ženklai buvo panaikinti ir situacija dar pablogėjo – pradėjo važinėti miškavežiai.
„Vakarais stebina vaizdas, kai važiuoja sunkvežimiai su dviem priekabomis. Nežinau, kodėl jie medienos neveža dieną“, – sakė pašnekovas.
Posūkiai – itin pavojingi
Sunkvežimiai, anot jo, dažnai viršija greitį, todėl staigūs posūkiai įkalnėse ir nuokalnėse šiame kelyje – itin pavojingi.
„Jeigu sunkvežimiui tokioje vietoje reikėtų staigiai stabdyti – neišvengiamai įvyktų avarija. Manau, tik laiko klausimas, kada įvyks rimtas susidūrimas“, – nuogąstavo T. Jonaitis.
Vyras pastebėjo, kad kelyje transporto srautas yra pastebimai padidėjęs. Reljefas šioje vietovėje – labai nelygus, todėl šiame žvyrkelyje yra keletas itin pavojingų posūkių.
Neatsitiktinai šia atkarpa keletą metų iš eilės driekėsi ir „Winter rally“ greičio ruožai.
Vyras pasakojo, kad pusė kelio ruožo iki Vorėnų ir Sidabrinės gyvenviečių sankryžos buvo išasfaltuota.
Jis pastebėjo, kad neribojant sunkiasvorio transporto masės ant naujos dangos jau matomos įspaustos vėžės.
Neįvertino saugumo
Visgi jį stebino tai, kad naujojoje prioritetų asfaltavimui metodikoje atsižvelgiama į ekonominius rodiklius, tačiau nėra vertinama eismo saugumo situacija.
T. Jonaitis svarstė, kad tokia vertinimo metodika tinkama vietovėse, kuriose reljefas lygus ir nėra staigių posūkių.
Jo manymu, kiekvienu atveju žvyrkelio būklė ir įtaka eismo saugumui turėtų būti vertinama individualiai.
Iš teleskopų, kuriais leidžiama naudotis eiliniams lankytojams, Molėtų kosmologijos muziejaus turimas prietaisas yra vienas didžiausių Europoje.
„Tai labai svarbus ir turistų gausiai lankomas objektas, o iš Latvijos pusės atvažiuojantys autobusai dažniausiai renkasi šį kelią.
Galbūt po to, kai pamato, kad tai – ne pats patogiausias maršrutas, renkasi kitą“, – kalbėjo T. Jonaitis.
T. Jonaitis negalėjo suprasti, kodėl buvo nuspręsta asfaltuoti atkarpą link Sidabrinės gyvenvietės, o ne likusią kelio link Tauragnų ruožą.
Siūlo kitą maršrutą
Pavojingas žvyrkelis kelia didžiulį nerimą juo dažnai važiuojantiems regiono gyventojams.
Daugiau nei 600 žmonių pasirašė skundą, kurį įteikė Susisiekimo ministerijai ir Lietuvos automobilių kelių direkcijai. Tarp jų buvo ir vietos savivaldos atstovai.
Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) atstovai pažymėjo, kad valstybinės reikšmės keliai asfaltavimui atrenkami pagal žvyrkelių ruožų atrankos metodikas ir nustatytus atrankos kriterijus.
Jie pridūrė, kad atsižvelgiama į visuomenės poreikius, savivaldybių prašymus ir išanalizavus esamą situaciją. Taip pat esą įsiklausoma į savivaldybių nuomonę ir teikiamus prioritetus.
Direkcijos specialistai atkreipė dėmesį, kad šalia Molėtų esantį etnokosmologijos muziejų galima patogiai ir saugiai pasiekti asfaltuotu kelio Aidiečiai–Kulionys ruožu, einančiu nuo kelio A14 Vilnius–Utena.
Tai yra vienintelis valstybinės reikšmės kelias, vedantis į minėtą muziejų ir tuo pačiu – oficialiai rekomenduojamas maršrutas.
Nepateko į programą
Direkcijos atstovai paaiškino, kad rajoninio kelio Gečai–Kuktiškės–Tauragnai ruožai (nuo 7,33 iki 11,51 ir nuo 11,51 iki 14,01 kilometro) asfaltuotinų kelių plane reitinguoti pagal žvyrkelių ruožų atrankos metodiką ir nustatytus kriterijus.
LAKD specialistai sakė, kad minimų kelio ruožų vidutinis metinis paros eismo intensyvumas yra – 107. Juo nevažinėja viešasis transportas, o nei Molėtų, nei Utenos rajono savivaldybės balų minėtiems ruožams nesuteikė.
Visa tai lėmė, kad šios atkarpos nepateko į 2018–2020 m. žvyrkelių asfaltavimo programą.
Paguoda vietos gyventojams tik ta, kd tokie į programą nepatekę ruožai įtraukiami į reikalingų asfaltuoti rajoninių kelių su žvyro danga sąrašą.
Kelių direkcijoje jie bus įvertinti ir reitinguojami, kai bus rengiama nauja kito laikotarpio rajoninių kelių su žvyro danga asfaltavimo ir kapitalinio remonto programa.
Riboja tik laikinai
Klausiami apie sunkiasvorio transporto eismą direkcjos specialistai užsiminė, kad galima laikinai apriboti, nutraukti eismą ar uždaryti kelią dėl avarijų, stichinių nelaimių, per polaidį, esant itin karštiems orams, kai dėl to gali būti sugadintas kelias.
Taip pat to imamasi ir kelio tiesimo ar remonto, priežiūros darbų metu arba kilus grėsmei saugiam eismui.
Anot LAKD atstovų, kelio Gečiai–Kuktiškės–Tauragnai atskiruose ruožuose su žvyro danga laikinai apribojama keliu galinčių važiuoti transporto priemonių masė per polaidį, kai išeinant įšalui gali būti sugadintas kelias, arba netikėtai kai kuriose vietose padidėjus sunkiojo transporto srautui.
Pastaruoju atveju stebima, ar neprasidėjo kelio deformacijos, ir siekiama apsaugoti dangą nuo tolimesnio gadinimo bei atsirasiančios grėsmės saugiam eismui.
Pažymima, kad išnykus šioms aplinkybėms ar grėsmėms, laikini eismo apribojimai netaikomi.
