Beveik pusė pažeidimų – Vilniuje
Kaip naujienų portalą lrytas.lt informavo Lietuvos kelių policijos tarnybos atstovai, Administracinių nusižengimų registre (ANR) 2020 m. vasario mėn. įregistruoti 15 480 pažeidimų duomenys, tarp jų Vilniaus apskrityje užfiksuota 2 880 atvejų.
Tuo metu kovo mėn. (iki 26 d.) įregistruoti 19 622 pažeidimai, iš jų Vilniaus apskrityje – 9 126. Galima tikėtis, kad šie skaičiai iki mėnesio pabaigos dar labiau išaugs. Vilniaus apskrityje „kelių gaidelius“ gaudo 7 naujieji mobilūs greičio matuokliai.
Šiais metais (iki kovo 26 d.) ANR buvo įregistruoti 35 692 pažeidimai, gauti iš minėtų prietaisų.
Pasak Kauno apskr. VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių kuopos vado Ramūno Kemzūros, praėjusią savaitę trikojai Kauno apskrityje užfiksavo 2269 greičio viršijimo atvejus.
20 greičiausiųjų pro greičio matuoklius lėkė greitį viršydami daugiau nei 50 km/val.
Už tai gresia bauda nuo 450 iki 550 eurų bei teisės vairuoti transporto priemonę atėmimas nuo 1 iki 6 mėnesių.
Dar 38 asmenys greitį viršijo 40-50 km/val., 153 vairuotojai greitį viršijo 30-40 km/val., 642 greitį viršijimo nuo 20 iki 30 km/val. Tuo metu 1416 vairuotojų greitį viršijo 10-20 km/val.
Kauno apskrityje naudojami 6 mobilūs trikojai greičio matuokliai.
„Kaip Don Kichotai kovojame su vėjo malūnais“
Vairavimo mokytojas ir saugaus eismo žinovas Artūras Pakėnas portalui lrytas.lt teigė, jog vairuotojų neužtenka auklėti tik baudomis – laikas ir šviesti.
„Jūs pažiūrėkite, kas darosi socialiniuose tinkluose. Net ir tarp savo draugų matau daugybę išsilavinusių žmonių, kurie net vienaip ar kitaip susiję su transportu, dirba su pervežimais, logistika, yra lenktyninkai. Net jie netiki, kad greičio viršijimas yra pavojingas!
Neveltui kalbama, kad reikia žmones šviesti. Turi būti ir bauda, ir švietimas. Sumuštinis taip pat susideda iš duono ir sviesto, negali būti atskirai. O mes norime valgyti arba duoną, arba sviestą. Nesuprantame, kad vienas kitą turi papildyti“, – apžvelgdamas naujausius pažeidimų skaičius komentavo A. Pakėnas.
Pasak vairavimo mokytojo, sugriežtinta greičio kontrolė yra labai gerai, tačiau tuo pačiu reikia skirti ir didesnį dėmesį švietimui. „O jo nėra. Tai palikta tik vairavimo mokykloms. Dabar gi galima ruoštis laikytis teoriją eksternu, tad paruošimo lygis kritęs katastrofiškai. Apie kokį švietimą mes tada šnekame?“ – klausia A. Pakėnas.
Specialistas kritikuoja ir vairuotojų komentarus, kad jei kurioje nors gatvėje ar atkarpoje nėra eismo įvykių, vadinasi, čia galima lėkti ir reikia didinti greitį.
„Ir čia yra didžiausia bėda. Mes kaip Don Kichotai kovojame su vėjo malūnais... Reikia didinti kontrolę, tai vers žmones galvoti, ar verta viršyti greitį. Ir tuomet tiems vairuotojams reikia suteikti informacijos apie greičio viršijimo žalą, rodyti šviečiamuosius filmukus. Mūsų, specialistų, vairuotojai negirdi, sako: ką čia tie kvailiai aiškina.
Aš nesu naivus, matau, kas vyksta. Bet pasaulyje, Europoje vairuotojams pateikiama daugybė metodinės medžiagos, kuri aiškiai parodo greičio viršijimo pasekmes“, – lrytas.lt komentavo A. Pakėnas.
Vairavimo mokytojas sako girdintis daugybę palyginimų su Vokietija, kurioje esą yra autobanai, neribotas greitis.
„Kažin, ar tie lyginantys Lietuvą ir Vokietiją yra matę, kiek vokiečiai, anglai, švedai skiria dėmesio saugiam eismui. Jie nuolat akcentuoja vairuotojams, kad greičio viršijimas, didelis greitis yra tragedija, galinti lemti daugybę skaudžių avarijų, sukelti daugybę nelaimių.
Juos pamatę buduliai galbūt neaiškintų, kad čia tik mes kalbame apie saugų greitį. Kai Lietuvoje matysime tokią šviečiamąją informaciją – užsičiaups bet koks kritikas“, – įsitikinęs A. Pakėnas.
Jo žodžiais, eismas dėl policijos naudojamų naujų greičio matavimo įrenginių išties sulėtėjo, tačiau daug kas esą priklauso ir nuo demėsingumo.
„Ketvirtadienį vakare Nemenčinės plente apsivožė jaunuolių kompanija, penktadienį Geležinio Vilko g. kitas tėškėsi į atitvarus. Trūksta dėmesingumo.
Dabar visiems nervinė įtampa, smegenys užimtos kažkuo kitu ir susikoncentruoti vairavimui nelengva. Bijo žmonės net vairą stipriau suspausti, kad neužsikrėstų virusais, kaukę nuolat čiupinėja – daro daug kitų darbų, bet nesusikaupia vairavimui“, – apibendrino A. Pakėnas.
Greičio mėgėjams šiemet neduos ramybės
Lietuvos policija 37 lazerinius mobiliuosius greičio matuoklius įsigijo pernai rugsėjį. Vadinamieji „trikojai“ pažeidimus gali fiksuoti 300 metrų atstumu, veikti naktį ir dieną tiek mieste, tiek užmiestyje.
Per pirmąjį šių metų mėnesį visoje Lietuvoje mobiliaisiais įrenginiais, kuriuos net policininkai vadina trikojais, užfiksuota jau 10 tūkst. greičio viršijimo atvejų. Vien Kauno apskrityje – beveik 5 tūkstančiai. Vilniaus apskrityje per vasario mėnesį naudojant mobilius greičio matuoklius buvo užfiksuoti 3825 pažeidėjai.
Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenimis, saugaus važiavimo greičio nepasirinkimas ar leistino greičio viršijimas 2019 m. buvo svarbiausia avarijų priežastis, nulėmusi 35 proc. eismo įvykių, kurių metu žuvo ar buvo sužeisti žmonės.
Greičio viršijimo kontrolei šiemet Lietuvos policija žada skirti itin daug dėmesio.
