Iš pradžių automobilių tranzitą mažinantis kilpinis eismas, paskui automobilių valstybinius numerius nuskaitančios vaizdo kameros, o po metų ar kitų – mokamas įvažiavimas į Senamiestį.
Vilnius eina tuo pačiu keliu kaip ir Ryga, kuri irgi kelis kartus nesėkmingai mėgino įdiegti mokamą įvažiavimą į senamiestį.
Tačiau Rygoje, kuri apie ketinimus prie įvažiavimų į senamiestį įrengti monitoringo punktus pranešė prieš porą mėnesių, tai nėra naujiena. Latvijos sostinėje jau nuo 2018 metų kalbama apie mokamą įvažiavimą.
Tiesa, apmokestinti įvažiavimą į Vilniaus Senamiestį bandyta dar 1994–1996 metais, tačiau vėliau nutarta šios praktikos atsisakyti.
Pažeidėjams skirs baudas
Antradienį pristatydamas kilpinį eismą vicemeras Vytautas Mitalas pasakojo, kad jau rugpjūtį Senamiesčio prieigose planuojama sumontuoti kameras, nuskaitančias automobilių valstybinius numerius ir taip padedančias nustatyti, ar, įvažiavusi pro vieną kilpą, transporto priemonė neišvažiavo pro kitą kilpą.
„Kiek kamerų bus, už kokią kainą – per anksti pasakyti. Mes artimiausiu metu įvertinsime, kurios vietos yra problemiškiausios, būtent jose diegsime tiek išmanių sprendimų, kiek reikės, kad užtikrintume šios eismo schemos egzistavimą“, – aiškino vicemeras.
Kilpinį eismą pažeidusiems vairuotojams grės baudos. V.Mitalo teigimu, baudos bus tokios, kokios numatytos pažeidžiant Kelių eismo taisykles už ištisinės linijos kirtimą ar važiavimą per vadinamąją plytą.
Policija Senamiestyje jau turi apie 60 kamerų, kol kas jas savivaldybė tikisi pasitelkti nustatant pažeidimus.
Diegs stebėjimo punktus
Rygos savivaldybės Susisiekimo departamentas apie monitoringo punktų diegimą aplink miesto centrą prakalbo gegužę.
Tačiau dar 2018 metais kartu buvo kalbama ir apie tokių punktų diegimą, ir apie mokamą įvažiavimą į senamiestį.
Rygos statybos valdyba leido tokius punktus įrengti dešimtyje vietų. Bet jau prieš porą metų Latvijos sostinės valdžia planavo, kad tokie punktai ne tik stebės vaizdą, fiksuos pažeidimus, bet ir skaičiuos automobilius, stebės oro kokybę, matuos transporto priemonių greitį.
Visuomenė tokią naujovę sutiko priešiškai, nes buvo kalbama ir apie įvažiavimo į senamiestį apmokestinimą. Todėl dabar planuojant įdiegti tokius punktus šios jautrios temos neliečiama.
Pinigus rinko prieš 25 metus
Vilniuje mokamas įvažiavimas į Senamiestį jau buvo įvestas 1994-aisiais ir galiojo maždaug pusantrų metų. Bet Vyriausybės nutarimu panaikintas.
Vyresni vilniečiai dar prisimena, kaip mokesčių rinkėjai budėjo Senamiesčio prieigose. Lietui lyjant ar sniegui sningant jiems net nebuvo kur pasislėpti.
Vienas postų buvo įrengtas Trakų gatvėje. Kol mokesčių rinkėjas skaičiuodavo grąžą, automobilių eilė užkimšdavo net Trakų ir Pylimo gatvių sankryžą.
Beje, tokį mokestį už įvažiavimą į Senamiestį, koks buvo 1994 metais, daugelis dabar sutiktų sumokėti. Jis siekė vos 1 litą (dabar – 0,29 euro).
Ryga taip pat prieš keletą metų buvo įvedusi mokamą įvažiavimą į senamiestį, tiktai ten mokesčius rinkdavo automatai. Įmeti monetą – užtvaras pakyla. Tačiau ir rygiečiai mokesčius rinko neilgai.
Tačiau net ir trumpam Vilniuje įvestas mokamas įvažiavimas Senamiestyje smarkiai apkarpė automobilių srautus.
Pavyzdžiui, 1995 metais, kai buvo renkami mokesčiai, valandinis automobilių srautas Islandijos gatvėje buvo 300, o 2000-aisiais – 463, Trakų gatvėje atitinkamai – 360 ir 804, Latako gatvėje – 300 ir 435, L.Stuokos-Gucevičiaus gatvėje – 50 ir 450.
Pagalvojo apie pasekmes
Teikdami rekomendacijas kilpiniam eismui savivaldybės įmonės „Vilniaus planas“ specialistai pabrėžė, kad pastaruoju metu smarkiai išaugo transporto įvažiavimas Universiteto gatve ir išvažiavimas Išganytojo, Rūdninkų gatvėmis.
Jie tvirtino, kad esminė susisiekimo problema Senamiesčio branduolyje yra tranzitinių srautų, kurie sudaro iki 40 procentų, panaikinimas darant įvažiavimą mokamą arba iš esmės keičiant transporto eismo organizavimą įvedus Senamiestyje kilpinį važiavimą, kai norimą traukos objektą galima pasiekti tik iš tam skirto įvažiavimo.
Vis dėlto gelbėdama Senamiestį nuo automobilių savivaldybė iš pradžių pasirinko švelnesnį variantą – kilpinį eismą. Mat apmokestinimas visada sukelia daugybę protestų, o čia kaip tyčia artėja rinkimai.
Tiesa, mero patarėjas Karolis Žukauskas užsiminė, kad ir kilpinis eismas gali būti nepopuliariausias Remigijaus Šimašiaus dviejų kadencijų sprendimas.
„Tačiau kažkam reikia ne tik po 200 eurų į šonus dalinti, bet ir apie ilgalaikes pasekmes pagalvoti, šiuo atveju – apie Senamiestį po 5 ar 10 metų“, – dėstė K.Žukauskas.
Patirtis – iš užsienio
Turbūt nebuvo nė vienos kadencijos mero, tarybos politikų, kurie nebūtų siekę apmokestinti įvažiavimo į Senamiestį.
Štai 2014 metais „Vilniaus planas“ parengė Senamiesčio gatvių eismo organizavimo pasiūlymus, kuriuose buvo siūlomos dvi esminės koncepcijos.
Viena jų, kuri daugiausia taikoma užsienio senamiesčiuose, – mokamas įvažiavimas.
Vilniaus savivaldybė analizavo ir užsienio šalių patirtį sprendžiant transporto srautų problemas. Specialistai susipažino su Londono, Stokholmo, Oslo, Milano, Berlyno ir kitų miestų transporto srautų apmokestinimo variantais, tačiau vis nuspręsdavo neskubėti, nes visuomenė į bet kokį apmokestinimą reaguoja labai jautriai.
Apmokestinus girdėti kalbų, kad į Senamiestį niekas nebevažiuos, pabėgs verslininkai.
Vis dėlto 2009 metais savivaldybės taryba ryžosi svarstyti siūlymą apmokestinti įvažiavimą į Senamiestį.
Buvo siūlomi net konkretūs mokesčiai: už vienkartinį leidimą įvažiuoti į Senamiestį – 2,9 euro, įsigijus specialią kortelę ir susimokėjus iš anksto, mokestis būtų sumažėjęs iki 1,45 euro. Metinis leidimas turėjo atsieiti 362 eurus.
Iš viso valdžia ketino įrengti aštuonis užtvarus, pro kuriuos įvažiuojant į Senamiestį būtų tekę mokėti, Bazilijonų, L.Stuokos-Gucevičiaus, Trakų, Latako, Universiteto, Totorių, Islandijos ir Subačiaus gatvėse.
Vis dėlto tokio projekto taryba nesiryžo palaiminti, nors jis kasmet miesto iždui būtų padovanojęs mažiausiai po 2,3 mln. eurų pajamų.
Kelias Senamiesčio gatves uždarė jau gegužę
Savivaldybė jau gegužės pabaigoje ėmėsi eismo pokyčių Senamiestyje įgyvendinimo.
Iki spalio 1-osios uždrausta nuo Islandijos gatvės įvažiuoti į Vilniaus gatvę, o gyventojams į savo vidinius kiemus leista įvažiuoti ar išvažiuoti tik Labdarių ir Totorių gatvėmis.
Vilniaus gatvės dalyje tarp Islandijos gatvės ir Vilniaus gatvės 22-ojo namo uždraustas net ir aptarnaujančio transporto eismas.
Vilniaus gatvės važiuojamoji dalis susiaurinta iki 3 metrų, o Labdarių gatvėje draudžiamas automobilių stovėjimas įrengus prasilenkimo juostas.
Totorių gatvės dalyje tarp Liejyklos ir Labdarių gatvių, Labdarių ir Vilniaus gatvėse automobiliams draudžiama stovėti.
Taip pat uždraustas transporto eismas Aušros Vartų gatvės dalyje tarp Subačiaus ir Bazilijonų gatvių, išskyrus aptarnaujantį transportą, ir gatvės važiuojamoji dalis susiaurinta iki 3 metrų.
Draudžiamas eismas ir Stiklių gatvėje tarp Stiklių gatvės 7A ir Gaono gatvės 10-ojo pastatų.
Tiesiog nutarė uždrausti automobilių eismą
Kol nėra mokamo įvažiavimo į senamiestį, skirtingai nei Vilniuje, Rygoje įvesti kilpinio eismo nereikia.
Istorinę Latvijos sostinės dalį daugelyje gatvių apsaugo draudimas automobiliams važiuoti. Jos paverstos pėsčiųjų zona.
Todėl atvykėlis, nesusipažinęs su tinklo gatvėmis, kuriose neuždraustas automobilių eismas, į Rygos senamiestį nesibraus, nes bet kuriuo metu prieš akis gali atsirasti vadinamoji plyta.
Jeigu yra būtinybė įvažiuoti į gatves, kuriose eismas draudžiamas, leidimus rygiečiams suteikia Kelių departamentas. Turistams tokie leidimai neišduodami, todėl atvykusiems paviešėti į šį miestą patariama viešbučio ieškoti ne senamiestyje, kuriame gali kilti problemų įvažiuoti automobiliu.
Lenkijos sostinėje Varšuvoje visų rūšių transporto priemonių eismas draudžiamas gatvėmis, vadinamomis Karališkuoju traktu.
Vis dėlto Varšuvos valdžia vietos gyventojams suteikia leidimus važiuoti Karališkojo trakto gatvėmis. Šis leidimas vadinamas identifikatoriumi.
Švedijos sostinės Stokholmo senamiestyje transporto eismas draudžiamas nuo 11 iki 6 valandos.
Kitu laiku leidimai įvažiuoti į senamiestį suteikiami tiktai komunalinių tarnybų, prekes atvežantiems automobiliams.
