Kad negautų baudų, sukti vairuotojai naudojasi iš Rusijos atkeliavusia gudrybe

Nesumokėjęs už automobilio stovėjimą Portugalijoje vilnietis Jonas sulaukė šypseną keliančios 7 eurų nuobaudos iš vienos mokesčius renkančios įmonės. Vilniuje už tokį pat nusižengimą tenka pakloti 20–40 eurų, o baudėjų armijoje – net trys institucijos.

Vilniuje už nusižengimą tenka pakloti 20–40 eurų.<br> Lrytas.lt fotomontažas
Vilniuje už nusižengimą tenka pakloti 20–40 eurų.<br> Lrytas.lt fotomontažas
Vilniuje už nusižengimą tenka pakloti 20–40 eurų.<br>T.Bauro nuotr.
Vilniuje už nusižengimą tenka pakloti 20–40 eurų.<br>T.Bauro nuotr.
Vilniuje už nusižengimą tenka pakloti 20–40 eurų.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Vilniuje už nusižengimą tenka pakloti 20–40 eurų.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Vilniuje už nusižengimą tenka pakloti 20–40 eurų.<br>M.Patašiaus nuotr.
Vilniuje už nusižengimą tenka pakloti 20–40 eurų.<br>M.Patašiaus nuotr.
Vilniuje už nusižengimą tenka pakloti 20–40 eurų.<br>V.Balkūno nuotr.
Vilniuje už nusižengimą tenka pakloti 20–40 eurų.<br>V.Balkūno nuotr.
Vilniuje už nusižengimą tenka pakloti 20–40 eurų.<br>M.Patašiaus nuotr.
Vilniuje už nusižengimą tenka pakloti 20–40 eurų.<br>M.Patašiaus nuotr.
Vilniuje už nusižengimą tenka pakloti 20–40 eurų.<br>T.Bauro nuotr.
Vilniuje už nusižengimą tenka pakloti 20–40 eurų.<br>T.Bauro nuotr.
Vilniuje už nusižengimą tenka pakloti 20–40 eurų.<br>Lrytas.lt koliažas
Vilniuje už nusižengimą tenka pakloti 20–40 eurų.<br>Lrytas.lt koliažas
Vilniuje už nusižengimą tenka pakloti 20–40 eurų.<br>Lrytas.lt archyvo nuotr.
Vilniuje už nusižengimą tenka pakloti 20–40 eurų.<br>Lrytas.lt archyvo nuotr.
Vilniuje už nusižengimą tenka pakloti 20–40 eurų.<br>Lrytas.lt archyvo nuotr.
Vilniuje už nusižengimą tenka pakloti 20–40 eurų.<br>Lrytas.lt archyvo nuotr.
Vilniuje už nusižengimą tenka pakloti 20–40 eurų.<br>Lrytas.lt archyvo nuotr.
Vilniuje už nusižengimą tenka pakloti 20–40 eurų.<br>Lrytas.lt archyvo nuotr.
Vilniuje už nusižengimą tenka pakloti 20–40 eurų.<br>Lrytas.lt archyvo nuotr.
Vilniuje už nusižengimą tenka pakloti 20–40 eurų.<br>Lrytas.lt archyvo nuotr.
Daugiau nuotraukų (12)

Lrytas.lt

Aug 11, 2020, 2:27 PM

Prieš kelias dienas gavęs laišką iš Portugalijos mokesčių portalo Jonas (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomi) nustebo trigubai.

Stebino ir baudos dydis, ir tai, kad laiškas į Vilnių atkeliavo tik po metų. Bet svarbiausia ne tai. Pranešimas iš tolimosios Portugalijos buvo tvarkingai surašytas lietuvių kalba.

Kas kita Lietuvoje. Jeigu baudą už nesumokėtą automobilio stovėjimą užsienietis gauna Vilniuje, jam tenka samdytis vertėją arba mažų mažiausiai naudotis netiksliu „Google“ vertimu. 

Mat Lietuvos sostinės baudėjai nepasivargina pranešimo išversti į tos šalies, iš kurios yra pažeidėjas, kalbą. Arba iš viso tokio pranešimo nesiunčia.

Užfiksavo vaizdo kamera

Jonui skirtame laiške buvo aiškiai išdėstyta, kiek jis turi sumokėti: 4,42 euro baudą ir 3,21 euro nesumokėtą mokestį. Iš viso – 7,63 euro.

„Nors Portugalijoje lankiausi praėjusią vasarą, pranešime buvo nurodytas protingas terminas baudą sumokėti iki šių metų rugpjūčio 1-osios. Aišku, tai ir padariau“, – pasakojo Jonas.

Pranešime buvo nuotrauka, kurioje matyti vilniečio išsinuomotas automobilis „Škoda“.

Jonas prisipažino net nežinąs, kur nusižengė taisyklėms, nes išmaišė visą Portugaliją. Panašu, kad nusižengimą užfiksavo stovėjimo aikštelėje įrengta vaizdo kamera – joks kontrolierius net nebuvo priėjęs.

Surasti prasižengėlį portugalams buvo nesunku, nes automobilių nuomos įmonei Jonas paliko visus asmens duomenis.

Vieni perduoda kitiems

Kitaip yra Vilniuje. Čia automobilius, kurių vairuotojai nesumokėjo už stovėjimą, fiksuoja savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ kontrolieriai, kurie kasdien suka ratus po miestą.

Tačiau jie tik už automobilio valytuvo vairuotojui palieka pranešimą apie nusižengimą.

Šie darbuotojai ne tik kontroliuoja, kaip mokama vietinė rinkliava, bet ir prižiūri automobilių statymo tvarką, stovėjimo bilietų automatų ir mokamas stovėjimo vietas žyminčių kelio ženklų įrengimą.

Tačiau „Susisiekimo paslaugų“ kontrolieriai neįgalioti skirti baudų, todėl jie informaciją perduoda savivaldybės Administracinių nusižengimų tyrimo skyriui, kuris nagrinėja administracinius nusižengimus.

Tokią griozdišką tvarką dar prieš beveik dešimtmetį nustatė savivaldybės taryba, patvirtinusi ilgo pavadinimo nuostatus – Vietinės rinkliavos už naudojimąsi tarybos nustatytomis mokamomis vietomis automobiliams statyti.

Maža to, baudų už administracinius nusižengimus administravimo funkcija priskirta Valstybinei mokesčių inspekcijai. Paprastai tariant, baudas išieško dar kiti pareigūnai – mokesčių inspektoriai.

„Tai ir yra atsakymas, kodėl Vilniuje baudos gerokai didesnės nei Portugalijoje“, – atsiduso Jonas. Jeigu nesumokėsi už automobilio stovėjimą pirmą kartą, gausi 20–40 eurų nuobaudą, jeigu antrą – 40–100 eurų.

Nurodė kelias valstybes

Paklaustas, kaip Vilniuje ieškoma nusižengusių užsieniečių vairuotojų, savivaldybės Administracinių nusižengimų tyrimo skyriaus vedėjo pavaduotojas Aivaras Rūkštelis vardijo teisės aktus – Saugaus eismo keliais įstatymą, Administracinių nusižengimų kodeksą. Suprask – juos perskaitysi ir viską žinosi.

Pastarajame numatyta, kad pažeidimo atveju juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo privalo pranešti duomenis apie asmenį, kuris naudojosi transporto priemone.

Tai galioja ne tiktai automobilių nuomos įmonei „City Bee“, bet ir visoms transporto priemonėms, kurias nuosavybės teise ar kitu pagrindu valdo juridinis asmuo.

Bet A.Rūkštelis galėjo nurodyti Baltarusiją, Rusiją, Latviją ir Lenkiją, į kurias siunčiami pranešimai apie pažeidimus.

Administracinę teiseną savivaldybė pradeda iki 3 mėnesių nuo pažeidimo fiksavimo.

„Kada subjektą pasiekia procesiniai dokumentai, labai priklauso nuo toje šalyje išplėtoto pašto paslaugų tinklo ir paslaugų teikimo kokybės“, – aiškino A.Rūkštelis.

Mokykitės lietuvių kalbą

Joną nustebino ir iš Portugalijos atkeliavusio pranešimo tekstas lietuvių kalba.

Jame buvo įveltos vos kelios klaidos, bet ir jos ne tokios, kad nebūtų įmanoma suprasti, apie ką kalbama.

Išvardytas ir valiutos keitimo metodas, cituojamas duomenų apsaugos pranešimas, nurodyta, kaip pateikti skundą.

Vilniuje nusižengusiems užsieniečiams procesiniai dokumentai siunčiami lietuvių kalba. Čia A.Rūkštelis ir vėl priminė Administracinių nusižengimų kodeksą, kuris numato, kad administracinių nusižengimų teisena vyksta tiktai lietuvių kalba.

Vis dėlto viena išimtis yra. Jeigu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nesupranta procesinių dokumentų turinio, jis kreipiasi į instituciją ir jam užtikrinama teisė kalbėti gimtąja kalba arba ta kalba, kurią jis moka.

Tačiau tokia išimtis taikoma ne visada – tiktai tada, jeigu užsienietis pats atvyksta svarstant jo nusižengimą.

Jokios statistikos nėra

Atrodo, kad savivaldybės valdininkai nekvaršina sau galvos, kiek iš užsieniečių pavyksta išieškoti baudų.

Tai esą Valstybinės mokesčių inspekcijos reikalas. Tačiau inspekcijos Strateginės komunikacijos skyriaus specialistas Šarūnas Kubilius aiškino priešingai: esą paskirtų baudų skaičių galėtų pasakyti baudas skyrusios institucijos.

Valstybinė mokesčių inspekcija neišskiria baudų statistikos pagal nusižengimo pobūdį ar miestą, kuriame buvo įvykdytas nusižengimas, nes baudą paskyrusi institucija mokesčių inspektoriams perduoda tik baudai administruoti skirtus duomenis.

Užuomazgos – Rusijoje

Vilniaus tvarkdariai pažeidėjus iš užsienio, vairavusius automobilius, prie kurių pritvirtinti lietuviški valstybiniai numeriai, surasti dar sugeba.

Kas kita, jeigu automobilių numeriai yra užsieniniai arba gudruoliai juos iš viso nuima.

Prieš porą mėnesių akyla vilnietė, pastebėjusi, kaip A.Jakšto gatvėje iš sidabrinio automobilio „Mercedes-Benz“ išlipęs vairuotojas slepia valstybinius numerius, paskambino policijai.

Juos užmaskavęs jaunas vyras lyg niekur nieko nuėjo į statybvietę.

O atvykę „Susisiekimo paslaugų“ kontrolieriai už automobilio valytuvo užkišo įspėjimą. Tačiau kaip skirsi baudą pačiame miesto centre stovinčio automobilio vairuotojui, jeigu nėra transporto priemonės numerio?

Tai gudrybė, atkeliavusi iš Rusijos. Vien Maskvoje atsirado bent kelios jos atmainos, kai šiame didmiestyje smarkiai išaugo mokesčiai už automobilių stovėjimą.

Lietuvos kelių policijos tarnybos atstovė Daiva Žilinskė pateikė statistiką, liudijančią, kad gudruolių daugėja. Vien šiemet per penkis mėnesius nustatyti 293 atvejai, kai transporto priemonės važiavo su suklastotais ar uždengtais valstybinio numerio ženklais.

2017–2019 metais tokių pažeidimų buvo 500–600. Taigi mažiau negu po tris šimtus per metus.

Atsakydama į klausimą, kodėl vairuotojai dažniausiai slepia valstybinių numerių ženklus, D.Žilinskė aiškino, kad taip stengiamasi išvengti atsakomybės už Kelių eismo taisyklių pažeidimus ir nuobaudų už transporto priemonės statymą mokamose vietose.

Apie „Porsche“ savininką – jokių duomenų

Jau ne vienam praeiviui užkliuvo automobilis „Porsche“ Totorių gatvėje, pastatytas brangiausioje mėlynojoje zonoje. Dėl išskirtinės transporto priemonės su išskirtiniais rusiškais valstybiniais numeriais vilniečiai suraitė ne vieną skundą savivaldybei, įtarę, kad jos savininkas nemoka už stovėjimą.

„Jeigu taip, tai kodėl mes turime mokėti?“ – klausė jie. Tik kas iš to. Savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnai nieko negali padaryti, nes prie automobilio pritvirtinti užsienio valstybės registracijos numeriai. O valstybės įmonė „Regitra“ neturi duomenų apie šio automobilio savininką.

Taip yra ir kitais atvejais. Vidaus reikalų ministro patvirtintame apraše dėl keitimosi informacija tarpvalstybiniu lygmeniu apie Kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimus nenumatyta galimybė keistis informacija, kai yra užfiksuojamas stovėjimo tvarkos pažeidimas. Tai patvirtino ir savivaldybės Administracinių nusižengimų tyrimo skyriaus vedėjas Gintaras Zinkevičius. Savivaldybė neturi galimybės sužinoti užsienyje registruotos transporto priemonės savininko.

Taip, policija turi tokią galimybę, bet ne dėl visų nusižengimų, o tik dėl kai kurių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, susijusių su važiavimu, nes tai numato ne tik minėtas aprašas, bet ir Europos Sąjungos dokumentai.

Viena iš ES direktyvų taikoma šiems Kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimams: leidžiamo greičio viršijimui, važiavimui neprisisegus saugos diržu ar degant raudonam šviesoforo signalui, vairavimui apsvaigus nuo alkoholio ar narkotikų, važiavimui be apsauginio šalmo ir draudžiama eismo juosta, neteisėtam naudojimuisi mobiliuoju telefonu arba kitokiu ryšių įrenginiu vairuojant.

Nors prieš penkerius metus Europos Parlamento ir Tarybos direktyva sudarė palankesnes sąlygas keistis informacija tarpvalstybiniu lygmeniu apie Kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimus, stovėjimo tvarkos pažeidimai vis dar lieka nuošalyje.

Paklaustas, ar Vilniuje yra daug piktybinių pažeidėjų, kurie automobilius su užsieniniais numeriais mokamose vietose stato nuolat, G.Zinkevičius tvirtino, kad tokių asmenų netrūksta. O jų automobiliai nebūtinai su užsieniniais numeriais. Kiek apytikriai per metus savivaldybė nenubaudžia tokių automobilių savininkų?

Anot G.Zinkevičiaus, tokia informacija nėra kaupiama ir analizuojama, nes ji susijusi su asmens duomenimis. Tačiau yra pasitaikę atvejų, kai vienos užsienio valstybėje registruotos transporto priemonės vairuotojas buvo nubaustas dėl 50 skirtingų atvejų mieste.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.