Didžiausi girtuokliai prie vairo: kaip jie pajėgė vairuoti, nesupranta nei pareigūnai, nei medikai

Neblaivių vairuotojų keliuose mažėja, tačiau situacija kol kas džiuginanti. Pareigūnai daugiausiai tokių vairuotojų pastebi savaitgaliais arba švenčių dienomis. Vis tik medikai akcentuoja, kad alkotesteriai ne visada rodo tiesą.

Neblaivių vairuotojų statistika, nors ir po truputį mažėja, tačiau situacija tikrai nėra, kol kas džiuginanti.<br>M.Patašiaus nuotr.
Neblaivių vairuotojų statistika, nors ir po truputį mažėja, tačiau situacija tikrai nėra, kol kas džiuginanti.<br>M.Patašiaus nuotr.
Neblaivių vairuotojų statistika, nors ir po truputį mažėja, tačiau situacija tikrai nėra, kol kas džiuginanti.<br>M.Patašiaus nuotr.
Neblaivių vairuotojų statistika, nors ir po truputį mažėja, tačiau situacija tikrai nėra, kol kas džiuginanti.<br>M.Patašiaus nuotr.
Neblaivių vairuotojų statistika, nors ir po truputį mažėja, tačiau situacija tikrai nėra, kol kas džiuginanti.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Neblaivių vairuotojų statistika, nors ir po truputį mažėja, tačiau situacija tikrai nėra, kol kas džiuginanti.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
R.Badaras.<br>T.Bauro nuotr.
R.Badaras.<br>T.Bauro nuotr.
Neblaivių vairuotojų statistika, nors ir po truputį mažėja, tačiau situacija tikrai nėra, kol kas džiuginanti.<br>A.Vaitkevičiaus nuotr.
Neblaivių vairuotojų statistika, nors ir po truputį mažėja, tačiau situacija tikrai nėra, kol kas džiuginanti.<br>A.Vaitkevičiaus nuotr.
Neblaivių vairuotojų statistika, nors ir po truputį mažėja, tačiau situacija tikrai nėra, kol kas džiuginanti.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Neblaivių vairuotojų statistika, nors ir po truputį mažėja, tačiau situacija tikrai nėra, kol kas džiuginanti.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Neblaivių vairuotojų statistika, nors ir po truputį mažėja, tačiau situacija tikrai nėra, kol kas džiuginanti.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Neblaivių vairuotojų statistika, nors ir po truputį mažėja, tačiau situacija tikrai nėra, kol kas džiuginanti.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Neblaivių vairuotojų statistika, nors ir po truputį mažėja, tačiau situacija tikrai nėra, kol kas džiuginanti.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Neblaivių vairuotojų statistika, nors ir po truputį mažėja, tačiau situacija tikrai nėra, kol kas džiuginanti.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Neblaivių vairuotojų statistika, nors ir po truputį mažėja, tačiau situacija tikrai nėra, kol kas džiuginanti.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Neblaivių vairuotojų statistika, nors ir po truputį mažėja, tačiau situacija tikrai nėra, kol kas džiuginanti.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Neblaivių vairuotojų statistika, nors ir po truputį mažėja, tačiau situacija tikrai nėra, kol kas džiuginanti.<br>D.Umbraso nuotr.
Neblaivių vairuotojų statistika, nors ir po truputį mažėja, tačiau situacija tikrai nėra, kol kas džiuginanti.<br>D.Umbraso nuotr.
Neblaivių vairuotojų statistika, nors ir po truputį mažėja, tačiau situacija tikrai nėra, kol kas džiuginanti.<br>A.Vaitkevičiaus nuotr.
Neblaivių vairuotojų statistika, nors ir po truputį mažėja, tačiau situacija tikrai nėra, kol kas džiuginanti.<br>A.Vaitkevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (11)

Lrytas.lt

Feb 28, 2021, 4:03 PM, atnaujinta Feb 28, 2021, 4:28 PM

Lietuvos kelių policijos tarnybos atstovė Daiva Žilinskė pasakojo, kad 2020 metais daugiausia neblaivių vairuotojų išaiškinta Vilniaus apskrityje – 2 271, Kauno ir Klaipėdos apskrityse – atitinkamai 1 626 ir 1 103.

„Kaip rodo praktika, savaitgaliais, švenčių dienomis išaiškinama daugiau neblaivių asmenų prie vairo nei įprastą darbo dieną. Žmonės daugiau atsipalaiduoja, be to, tam tikrai visuomenės daliai savaitgalis, šventė, poilsio ar laisvalaikio leidimas vis dar neįsivaizduojamas be alkoholio“, – naujienų portalui lrytas.lt teigė D.Žilinskė.

Policijos pareigūnai per metus išaiškina apie 9–10 tūkst. neblaivių vairuotojų.

Tuo metu 2017-aisiais išaiškinta 10 540 neblaivių asmenų prie vairo, 2018-aisiais – 9 949, 2019-aisiais – 10 195, o praėjusiais metais – 9 354.

Mirtina dozė

Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (VPK) komunikacijos poskyrio vedėja Asta Šuminienė prisiminė, kad Utenoje daugiau nei prieš tris metus pareigūnai pagavo vairuotoją, kuriam nustatė 7,54 promiles: „Mes net stebėjomes, kad jis liko gyvas. Čia buvo mirtina dozė...“

Klaipėdos apskrities VPK komunikacijos poskyrio vedėja Andromeda Grauslienė tvirtino, kad kiekvieną savaitę visoje Klaipėdos apskrityje policinių priemonių metu ar kilus įtarimui, jog asmuo galimai vairuoja neblaivus, gali būti tikrinamas vairuotojų blaivumas.

„Jei alkoholio matuoklis rodo daugiau nei 1,5 promiles, pradedamas ikiteisminis tyrimas. Kiek pavyko prisiminti Kelių policijos tarnybos pareigūnams, vienas iš didesnių alkoholio matuoklio rodmenų buvo 3,46 prom. Tiek įpūtė „Nissan“ vairuotojas.

Daugiausia neblaivių vairuotojų pasitaiko vasaros savaitgaliais“, – aiškino A.Grauslienė.

Riba – 4,99 prom.

Vilniaus Kelių patrulių rinktinės pareigūnai informavo, kad policijos naudojamų sertifikuotų alkotesterių patikros riba yra 4,99 promilės: „Pasitaiko atvejų, kada patikros metu alkotesteriai net nerodo viršutinės ribos, tai reiškia, kad vairuotojas tikrinimo metu viršija 4,99 prom. ribą. Tokiu atveju, konkretus girtumas nustatomas gydymo įstaigose“.

„Savaitgaliais bei šventinėmis dienomis, vykdant konkrečius patikros reidus, neblaivių vairuotojų nustatoma daugiausia. Dažnai pilietiški žmonės informuoja pareigūnus apie galimai už vairo sėdusius asmenis“, – naujienų portalui lrytas.lt minėjo Vilniaus apskrities VPK atstovas Tomas Bražėnas.

Kauno apskrities VPK atstovė Odeta Vaitkevičienė teigė, kad didžiausias 2020 m. Kauno apskr. VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių kuopos pareigūnų užfiksuotas pūtimas – 3,44 prom., įvykęs rugpjūčio mėnesį kelyje nuo Rokų link Prienų.

„Praėjusiais metais kas dešimtas eismo įvykis įvyko tuomet, kai transporto priemones vairavo neblaivūs vairuotojai“, – minėjo O.Vaitkevičienė.

Skirtingas poveikis

Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Toksikologijos centro vadovas, gydytojas anesteziologas-reanimatologas Robertas Badaras naujienų portalui lrytas.lt pasakojo, kad žmonių girtumas priklauso nuo genetikos ir fermentų sistemos indukcijos: „Jeigu tam tikra medžiaga dažniau patenka į organizmą, tai fermentinės sistemos, kurios ten metobolizuoja, gali būti treniruojamos, todėl galimybė greičiau metobolizuoti šiek tiek gali būti indikuojama. Tačiau tuo didžiuotis nereikėtų, nes tai turi savo kainą ir pasekmes“.

R.Badaras kalbėjo, kad žmogaus kūno svoris nedaro didelės įtakos girtumui, nes beveik visų smegenys ir kepenys sveria vienodai, nebent stambesnių žmonių kepenys būna labiau suriebėjusios, todėl tai susilpnina jų fermentaciją: „Koncentracija gali skirtis, bet vis tiek svoris dažniausiai nedidina cirkuliuojančio kraujo kiekio“.

Gydytojas anesteziologas-reanimatologas sakė, kad vadovėliuose rašoma, jog mirtina dozė yra 4 promilės, tačiau matė išgyvenusį ir su 10,3 promilių.

„Kartais šešias promiles turinčiu žmogumi galima palaikyti pokalbį, o kartais su viena promile asmenį ištinka koma... Viskas priklauso nuo tolerancijos alkoholiui. Būna žmonių, kuriems ties 3 promilėmis tampa per maža koncentracija ir reikia papildyti atsargas“, – tvirtino R.Badaras.

Naujienų portalui lrytas.lt pasiteiravus, kaip Utenos vairuotojas su 7 promilėmis sugebėjo sėsti už vairo, medikas teigė, kad čia yra nesusipratimas, nes su 7 promilėmis dažniausiai žmogus negalėtų kalbėti ir judėti: „Alkotesteriai ne visada koreliuoja su kraujo koncentracija“.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.