Prakalbo apie patruliuojančius dronus: jie jau fiksuoja nemažai KET pažeidėjų, galėtų matuoti ir greitį Klausia, ar reikia gyventi policinėje valstybėje

Dronai sugeba ne tik iš paukščio skrydžio filmuoti įspūdingus vaizdus, bet ir užtikrinti eismo saugumą. Tačiau kas būtų, jei Lietuvoje dronais pradėtume matuoti greitį? Automobilių ekspertai mano, kad šis prietaisas būtų veiksmingas, tačiau turi ir begalę trūkumų.

Dronai visiems gerai žinomi, kaip prietaisai, kurie gali nufilmuoti įspūdingus vaizdus iš paukščio skrydžio.<br>lrytas.lt fotomontažas
Dronai visiems gerai žinomi, kaip prietaisai, kurie gali nufilmuoti įspūdingus vaizdus iš paukščio skrydžio.<br>lrytas.lt fotomontažas
Dronai visiems gerai žinomi, kaip prietaisai, kurie gali nufilmuoti įspūdingus vaizdus iš paukščio skrydžio.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Dronai visiems gerai žinomi, kaip prietaisai, kurie gali nufilmuoti įspūdingus vaizdus iš paukščio skrydžio.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Dronai visiems gerai žinomi, kaip prietaisai, kurie gali nufilmuoti įspūdingus vaizdus iš paukščio skrydžio.<br>A.Vaitkevičiaus nuotr.
Dronai visiems gerai žinomi, kaip prietaisai, kurie gali nufilmuoti įspūdingus vaizdus iš paukščio skrydžio.<br>A.Vaitkevičiaus nuotr.
Dronai visiems gerai žinomi, kaip prietaisai, kurie gali nufilmuoti įspūdingus vaizdus iš paukščio skrydžio.<br>M.Patašiaus nuotr.
Dronai visiems gerai žinomi, kaip prietaisai, kurie gali nufilmuoti įspūdingus vaizdus iš paukščio skrydžio.<br>M.Patašiaus nuotr.
Vytautas Grašys<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Vytautas Grašys<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Vytautas Grašys<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Vytautas Grašys<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Dronai visiems gerai žinomi, kaip prietaisai, kurie gali nufilmuoti įspūdingus vaizdus iš paukščio skrydžio.<br>www.unsplash.com nuotr.
Dronai visiems gerai žinomi, kaip prietaisai, kurie gali nufilmuoti įspūdingus vaizdus iš paukščio skrydžio.<br>www.unsplash.com nuotr.
Dronai visiems gerai žinomi, kaip prietaisai, kurie gali nufilmuoti įspūdingus vaizdus iš paukščio skrydžio.<br>www.unsplash.com nuotr.
Dronai visiems gerai žinomi, kaip prietaisai, kurie gali nufilmuoti įspūdingus vaizdus iš paukščio skrydžio.<br>www.unsplash.com nuotr.
Dronai visiems gerai žinomi, kaip prietaisai, kurie gali nufilmuoti įspūdingus vaizdus iš paukščio skrydžio.<br>www.unsplash.com nuotr.
Dronai visiems gerai žinomi, kaip prietaisai, kurie gali nufilmuoti įspūdingus vaizdus iš paukščio skrydžio.<br>www.unsplash.com nuotr.
Dronai visiems gerai žinomi, kaip prietaisai, kurie gali nufilmuoti įspūdingus vaizdus iš paukščio skrydžio.<br>www.unsplash.com nuotr.
Dronai visiems gerai žinomi, kaip prietaisai, kurie gali nufilmuoti įspūdingus vaizdus iš paukščio skrydžio.<br>www.unsplash.com nuotr.
Daugiau nuotraukų (10)

Lrytas.lt

Apr 12, 2021, 7:00 PM

Dronai keliuose naudojami

Kelių policijos tarnybos viršininkas Vytautas Grašys mano, kad dronai keliuose būtų veiksmingi. Jau dabar pareigūnai naudoja dronus, kad galėtų užfiksuoti automobilius, kurie kirto ištisinę juostą bei pažeidė taisykles lenkdami. Tačiau šie dronai dar negali patys automatiškai išsiųsti baudų: „Pažeidimas pateikiamas pareigūnui, kuris sustabdo transporto priemonę ir skiria baudą“.

V.Grašys pabrėžė, kad valdant droną yra svarbus matomumas. Žmogus, valdantis droną, nustato aukštį, kuriame geriausiai matomas vaizdas. Kelių policijos tarnybos viršininkas papasakojo, kad, pavyzdžiui, Vokietijoje, dronai matuoja atstumą tarp transporto priemonių.

„Kelių eismo taisyklių reikia laikytis visur, todėl jei dronai, matuojantys greitį, turėtų tam tikrus sertifikatus ir metrologinę patikrą, tai prisidėtų prie saugaus eismo užtikrinimo. Man kol kas neteko tokio drono matyti“, – naujienų portalui lrytas.lt pripažino R.Grašys.

Pasak pašnekovo, pareigūnų užduotis yra užtikrinti, kad vairuotojai nedarytų pažeidimų bei įsisavintų, jog neviešas patruliavimas, trikojai, dronai naudojami užtikrinti eismo saugumui.

Įrenginys yra veiksmingas

Vilniaus Gedimino technikos universiteto („Vilnius Tech“) automobilių transporto katedros docentas Saugirdas Pukalskas minėjo, kad jei yra dronai, kurie gali matuoti greitį, tai jų naudojimas keliuose priklauso nuo tam tikrų asmenų, kurie gali priimti sprendimą ir tam skirti pinigų.

„Yra du greičio matavimo variantai: stacionarus greičio matuoklis, kurį visi vairuotojai žino, o kitas – matuokliai, kurie bet kada gali patikrinti greitį, kaip ir policijos ekipažas pasislėpęs už kampo“, – kalbėjo S.Pukalskas.

„Vilnius Tech“ automobilių transporto katedros docentas mano, kad po tokio įrenginio naudojimo galima būtų išgirsti kritiškos visuomenės nuomonės, nes jis yra panašus į policininką, pasislėpusį už kampo: „Tačiau, jei norime užtikrinti, kad visi saugiai važinėtume ir neviršytume greičio, tai toks įrenginys yra veiksmingas“.

S.Pukalskas minėjo, jog norint, kad dronai patikrintų kuo daugiau automobilių, reikia geros kameros: „Aišku, šis dronas negalėtų būti pakilęs aukštai, nes jam reikia matyti automobilio numerius. Jis turėtų būti nukreiptas tam tikru kampu bei jam reikėtų žemai kyboti, kad galėtų matuoti automobilių greitį.

Tokiu atveju, jis negali aprėpti didelio kiekio automobilių. Taip pat viena transporto priemonė gali užstoti kitą. Be kita ko, vienas automobilis gali būti arčiau, o kitas toliau, todėl ne visus galės patikrinti“.

Pasak pašnekovo, dronas visada gali migruoti ir vis kitoje vietoje filmuoti automobilius.

„Kažkas turi valdyti droną, todėl pilotas negali būti labai nutolęs nuo šio daikto. Taip pat dronas negali ilgai skristi – jis kas pusę valandos turi būti įkraunamas. Dešimt kilometrų spinduliu galėtų skraidyti ir matuoti greitį“, – naujienų portalui lrytas.lt paaiškino S.Pukalskas.

Pats S.Pukalskas palaikytų patruliuojantį droną. Jis mano, jog šiai dienai Lietuvoje viršijamas greitis šalies keliuose yra problema, todėl ši priemonė būtų veiksminga.

Turi daugiau trūkumų nei privalumų

Automobilių žurnalistas Ramūnas Fetingis teigė, kad iei kažkas pažeidžia taisykles, turi už tai prisiimti atsakomybę. „Kokiu būdu jį matuos – koks skirtumas. Iš kitos pusės, tai tik monitoringo klausimas. Beveik kiekvienas automobilis turi GPS imtuvą, todėl pareigūnai gali kompiuteryje stebėti, kas viršija greitį. Bet klausimas, ar reikia gyventi policinėje valstybėje?“.

Automobilių žurnalistas sakė, kad yra šalių, pavyzdžiui Austrijoje, kur policininkai, įlindę į krūmus, yra normalus reiškinys: „Jie ten slepiasi ir kažkaip matuoja greitį. Vokietijoje yra nežymėti kelių policijos patruliai, kurie filmuoja, matuoja ir stabdo pažeidėjus. Mes irgi tokių dalykų neišvengsime“.

„Eismas keliuose yra kaip žaidimas šachmatais. Jei sukūrėme taisykles, pagal kurias žaidžiame, tai ir turime pagal jas žaisti. Jei jų nesilaikome, tai nesąžininga kitų atžvilgiu“, – naujienų portalui lrytas.lt teigė R.Fetingis.

R.Fetingis mano, kad dronas kol kas yra per daug komplikuotas daiktas, kad juo fiksuotų kelių eismo pažeidėjus. Pasak pašnekovo, dronai turi daugiau trūkumų nei privalumų: „Dronas trumpai išbūna ore, kažkoks žmogus turi valdyti droną, o vėliau pareigūnas iš kito miesto galo turi lėkti ir bandyti sustabdyti transporto priemonę. Jei dronas automatiškai fiksuotų pažeidimus, kaip mūsų mylimieji trikojai, tai verta būtų naudoti“.

Naudojamas įspėti vairuotojus

Bendrovė „Nave law firm“ savo puslapyje skelbė, kad dronas yra daugelį metų taikomas eismo saugumui užtikrinti. Tačiau iš tikrųjų jis nematuoja transporto priemonės greičio, todėl policijos pareigūnai neišrašo vairuotojams baudų.

„Drono–radaro metodas labiau tinka įspėti vairuotojus, jog policija ieško greičio viršytojų. Dronas kartais montuojamas ant važiuojančių transporto priemonių, tačiau paprastai montuojamas ant kelio ženklų ar transporto priemonių.

Gyvenamuosiuose rajonuose montuojami ant mokyklinių autobusų ir naudojami pavojingoje ​​greitkelio atkarpoje“, – rašoma bendrovės puslapio pranešime.

Taip pat teigiama, kad nėra jokių teisinių pasekmių susijusių su dronų radarais, todėl metodas dažnai kritikuojamas ir abejojama jo efektyvumu.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.