Į naujienų portalą lrytas.lt kreipėsi nepatenkintas vilnietis Rokas, kuris teigė, kad buvo naivus, nes tikėjo, jog sostinėje sudygęs kamerų miškas užtikrina saugumą: „Gal ir nemalonu jausti, kad nuolat esi filmuojamas, bet prie to galima priprasti, jei esi tikras, jog tų kamerų įrašai padeda atskleisti nusikaltimus, saugo nuo kišenvagių ir turto niokotojų. Kai kuo nors labai tiki, gyvenimas atsiunčia išbandymą, kuris ima judinti to tikėjimo pamatus“.
Rokas pasakojo, kad grįžęs iš prekybos centro prie savo automobilio pastebėjo, jog jo automobilio priekinės keleivio pusės durelės kaip reikiant apmaitotos – įlenktos kone per visą aukštį, subraižytos, apibrozdintos.
„Prekybos centrai apkabinėti kameromis kaip Kalėdų eglutės girliandomis, vadinasi, jie rūpinasi savo klientų saugumu“, – buvo įsitikinęs Rokas.
Pašnekovas pastebėjo, kad už keliolikos metrų yra kamera, todėl iš karto paskambino policijai: „Kruopštūs policininkai, peržiūrėję įrašą, konstatavo, kad mano pastabumas ir atmintis šlubuoja: „Šioje aikštelėje tikrai niekas nesulankstė jūsų automobilio. Įtempkite atmintį ir atsiminkite, kur dar buvote palikęs automobilį“.
Taip pat pareigūnai pridūrė, kad net jei kameros būtų užfiksavusios ką nors panašaus į eismo įvykį, vargu, ar pabėgusį kaltininką pavyktų nustatyti, nes įrašų kokybė tokia, kad nei veido bruožų, nei automobilių numerių nematyti – įmanoma tik iš būdingų formų nustatyti automobilių modelius.
Vilnietis prisiminė, jog ryte važiavo dar į du prekybos centrus, todėl nuvažiavo į vieną jų. Peržiūrėjęs vaizdo įrašus, pastebėjo, kad į jo automobilį šios parduotuvės automobilių aikštelėje niekas neįvažiavo, todėl nuvyko į kitą prekybos centrą. Pašnekovas atskleidė, kad šio prekybos centro kamerų vaizdo kokybė buvo dar prastesnė.
„Štai tai mes ir matome“, – ištarė apsaugos darbuotojas, kai Rokas stebėjosi, kad ekrane vaikšto ne žmonės, o jų šešėliai, juda ne automobiliai, o jų neryškūs avatarai be numerių.
Kitame prekybos centre per ryškesnę vaizdo kamerą Rokas pastebėjo, kaip į aikštelę įvažiuoja mėlynas automobilis, atbulas įsirėžia į jo automobilio dureles ir po kelių minučių išvažiuoja iš aikštelės.
„Vėl paskambinau policijai. Tokie pat kruopštūs policininkai, išnagrinėję įrašą, netrukus pasakė: „Aiškiai matyti, kad mėlynas automobilis įsirėžė į jūsų mašiną, bet iš jo numerio neryškių skaičių ir raidžių šešėlių neįmanoma tiksliai nustatyti vairuotojo tapatybės“, – naujienų portalui lrytas.lt dėstė vilnietis.
Pašnekovas pareigūnams pasakojo, kad miesto meras ir prekybos centrų vadovai viešai didžiuojasi saugia aplinka, tačiau jie tik jam šyptelėjo: „Tų kamerų įrašų vaizdas ryškus tik miesto mero ir prekybos centrų vadovų galvose, o kai mums reikia ką nors atpažinti, tasai vaizdas akimirksniu praranda ryškumą“.
Aprėpia ne viską
Naujienų portalas lrytas.lt kreipėsi į keletą sostinės prekybos centrų dėl jų vaizdo kamerų. Vieno prekybos centro komunikacijos vadovė minėjo, kad parduotuvių prieigos ir automobilių stovėjimo aikštelės yra nuolat stebimos vaizdo kameromis. Parduotuvės atstovai visada bendradarbiauja su policija ir pasidalija turimais vaizdo stebėjimo kamerų įrašais, kai yra tiriamos tiek eismo įvykių, tiek ir kitų nusižengimų aplinkybės.
Taip pat prekybos centro komunikacijos vadovė pridūrė, kad naudoja profesionalias apsaugai užtikrinti skirtas vaizdo stebėjimo kameras. Jomis yra stebimas parduotuvių vidaus patalpos ir iš dalies parduotuvių išorė, daugiausia – įėjimo prieigos zonos: „Naudojamų vaizdo stebėjimo kamerų kokybė yra tinkama, kad būtų identifikuojami asmenys ar kiti objektai“.
Kito prekybos centro komunikacijos vadovė pasakojo, kad vaizdo kameros parduotuvių perimetruose skirtos turto apsaugai ir viešosios tvarkos palaikymui, t. y., filmuoja savo zonas. Tačiau dėl vaizdo kamerų kokybės ir, ar mato automobilių numerius nepateikė informacijos, nes tvirtino, kad tai konfidenciali informacija.
Komunikacijos vadovės pasiteiravus, kokie dažniausiai eismo įvykiai įvyksta, teigė, kad parkuojantis nepastebimas automobilis, apgadinami automobiliai su prekybiniu vežimėliu arba apgadinamos kito automobilio durelės.
Dar vieno prekybos centro komunikacijos vadovas atskleidė, kad kameros lauke ne viską aprėpia, nes tam nėra poreikio: eismo įvykių būna nedaug, o didžiausią dėmesį kreipia į pačią parduotuvę, kur įvyksta vagystės.
Galėtų būti ir geresnės
Kauno apskrities Kelių policijos valdybos eismo įvykių registravimo skyriaus viršininkė Rasa Baltaševičienė minėjo, kad vaizdo kameros padeda policijos atliekamiems tyrimams nustatyti papildomas aplinkybes. Padedant vaizdo kameroms nustatomos įvairios eismo įvykių aplinkybės, kaltės klausimai, kuris eismo dalyvis kaltas.
Eismo įvykiuose, kuriuose eismo įvykio dalyviai nesutaria dėl kaltės, dėl vaizdo stebėjimo kamerų galima nustatyti kaltininką. Pavyzdžiui, kurio eismo dalyvio manevras ar tam tikri veiksmai buvo pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti. Kartais vaizdo įraše nesimato visos transporto priemonės, bet matosi, pavyzdžiui, transporto priemonių judėjimo trajektorijos.
R.Baltaševičienė naujienų portalui lrytas.lt minėjo, kad būna atvejų, kai vaizdo kamera užfiksuoja ne visą automobilį, o tik jo ratus, todėl pareigūnams tenka spręsti, kaip transporto priemonė iki susidūrimo važiavo bei kuri transporto priemonė, iš kurios eismo juostos persirikiavo.
Taip pat iš vaizdo įrašo galima nustatyti transporto priemonės greitį, o tai svarbi aplinkybė, nes nustačius, jog greitis buvo viršytas dvigubai, gali iš neatsargios veikos virsti netyčinė nusikalstama veika. Pašnekovė pasakojo, kad jau teko susidurti su panašiu atveju, kai buvo dvigubai viršytas greitis ir buvo pripažinta, kad tai yra nužudymas, o ne eismo įvykis.
Pareigūnai vaizdo įrašuose taip pat mato transporto priemonės judėjimo kelią tam tikroje atkarpoje. Tą kelio dalį pamatavus stacionariu objekto atžvilgiu, pareigūnai sužino kelią ir atkarpos laiką iš vaizdo įrašo – visa tai turint sužino greitį. Vaizdo įrašas kartais padeda nustatyti ne tik pasišalinusią transporto priemonę, bet ir ją vairavusią asmenį.
R.Baltaševičienė pastebėjo, kad kartais įrašas būna prastesnės kokybės, bet jei galima įžiūrėti transporto priemonės modelį, spalvą, valstybinio numerio kelis ženklus – padedant duomenų bazėms galima nustatyti asmenį, kuris sukėlė eismo įvykį. Jei iš vaizdo įrašo matomi valstybiniai numeriai, tačiau negalima jų įžiūrėti – naudojamos specialios programos, kurios išryškina vaizdo įrašą.
Pasak pašnekovės, didžiausia problema yra vaizdo įrašo saugojimo terminas, nes kartais jis būna per trumpas, pavyzdžiui, tik kelios dienos. Kauno apskrities Kelių policijos valdybos eismo įvykių registravimo skyriaus viršininkė mano, kad vaizdo įrašus reikėtų saugoti bent porą savaičių.
„Vaizdo kamerų kokybė priklauso nuo prekybos centro. Vienuose prekybos centruose aiškiai matosi automobilių numeriai, o kituose matosi, kad tik automobiliai atvažiuoja ir išvažiuoja. Tie prekybos centrai žino šią problemą ir tikėkimės, kad ateityje į tai reaguos“, – tvirtino R.Baltaševičienė.
Kauno apskrities Kelių policijos valdybos eismo įvykių registravimo skyriaus viršininkė mano, kad kai kurie prekybos centrai turėtų atnaujinti arba nusipirkti geresnės raiškos kameras, jog galėtų palengvinti pareigūnams darbą: „Prie prekybos centrų dažnai įvyksta eismo įvykiai bei įvykiai su automobilių durelėmis. Būtų gerai tinkamai organizuotas eismas ir kad vaizdo kameros visur fiksuotų aiškiai bei prekybos centrų atstovai pakankamą laiko tarpą saugotų įrašus“.
R.Baltaševičienė teigė, kad dauguma prekybos centrų dabar filmuoja išvažiavimus ir įvažiavimus, todėl per tas kameras irgi galima pastebėti kaltininko transporto priemonės numerį.
Anot pašnekovės, miesto, privačių įmonių kamerų kokybė būna kiek geresnė bei jie skiria joms didesnį dėmesį: „Kai kuriose vaizdo kamerose, net girdisi garsas“.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininkas Dainius Šalomskas minėjo, kad būna atvejų, kai dėl prastesnių prekybos centrų kamerų yra sudėtingiau nustatyti, kokie yra automobilių numeriai.
„Viskas priklauso nuo kameros raiškos. Aišku, viso ploto kameromis neuždengsi, todėl lieka tamsių dėmių, kurias kameros nepasiekia arba neįmanoma valstybinį numerį įžiūrėti“, – kalbėjo D.Šalomskas.
Anot pašnekovo, gali būti, kad prekybos centrai turi prastesnės raiškos kameras, todėl būna atvejų, kai ne viskas matoma.
„Logiškai mąstant, tos kameros reikalingos labiau prekybos centrams, kad jų turto nesugadintų, todėl jas stato ten, kur geriausiai matomas jų turtas. Manau, kad prekybos centro lankytojai jiems rūpi, bet didžiausią dėmesį skiria savo turtui, todėl kameros statomos tokiose vietose, kur ne visada tenkina lankytojų poreikius“, – naujienų portalui lrytas.lt paaiškino D.Šalomskas.
Pašnekovas minėjo, kad sostinės prekybos centrai tiesiogiai bendradarbiauja su pareigūnais: „Net esame susikūrę atskirus elektroninius pašto adresus, jog jie tiesiogiai galėtų į mus kreiptis ir viskas vyktų operatyviai“.
Miesto kameros viską mato
Vaizdo kamerų yra pačių įvairiausių, vienos skirtos stebėti automobilių srautus prie šviesoforų, kitos naudojamos viešosios tvarkos stebėjimui, kurių vieta yra derinama su policija.
Vilniaus miesto savivaldybės administracinės veiklos skyriaus vedėjas Gintaras Leperskas komentavo, jog visas vaizdo kameras, kurias savivaldybė įrengė siekdama padėti policijai užtikrinti viešąją tvarką, išaiškinti nusikalstamas veikas ir teisės pažeidimus, galima matyti viešai žemėlapyje.
„Vaizdo kamerų įrengimo būtinybę mums pateikia Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, įvertinęs nusikalstamumo būklę tam tikroje vietoje, palyginęs su nusikalstamumo situacija kitose vietose ir t. t.“ – naujienų portalui lrytas.lt teigė G.Leperskas.
Anot pašnekovo, jei asmuo mano, kad buvo padaryta nusikalstama veika ar teisės pažeidimas, jis turi kreiptis į policiją, o policijos pareigūnai atlikdami tyrimą peržiūrės vaizdo kamerų įrašų archyvą. Vaizdo įrašai archyve saugomi 60 dienų.
„Susisiekimo paslaugų“ eismo valdymo centre iš viso naudojama 150 tiesioginio vaizdo perdavimo kamerų. 50 iš naudojamų kamerų yra policijos stebėjimo kameros iš įvairių miesto gatvių, prie kurių eismo valdymo centras turi prieigą.
Kauno savivaldybės elektroninių paslaugų ir informacinių technologijų skyriaus vedėjas Vytautas Augonis pasakojo, kad Kauno savivaldybė mieste yra įrengusi apie 280 kelių tipų kamerų: „Stebėjimo pultai sumontuoti Kauno apskrities vyriausiajame policijos komisariate. Vaizdo kamerų kokybė priklauso nuo kameros tipo ir kam jos yra skirtos. Kameros, kurios orientuotos į transporto priemonių stebėjimą, gali pakankamai ryškiai išskirti automobilių numerius“.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininkas minėjo, kad, kiek teko susidurti su miesto kameromis, kokybė yra nebloga bei dažniausiai įmanoma pamatyti automobilių numerius.
Kameros, kaip žiūronai
Vaizdo stebėjimo kameras sostinėje parduodančios „Digitalas“ įmonės pardavimo vadovas Martynas Vilutis pasakojo, kad labai svarbu, kada pastatyta kamera – jei ji pastatyta prieš dešimt metų, tai technologijos labai skiriasi nuo to, kas buvo anksčiau ir kas vyksta dabar: „Dabar kameros yra didesnės rezoliucijos ir viskas geriau matosi“.
„Kam tos kameros pastatytos? Jei buvo pastatytos valdomos kameros, kurios stebi visą aplinką, tai apsauga turėtų sėdėti ir stebėti viską. Kai vyksta kažkoks veiksmas, tai apsauga pritraukia konkrečią vietą ir viską pastebi. Tokiu atveju, kameros atlieka savo funkciją. Bet kai stebi bendrą situaciją, tai natūralu, kad nematysi – čia kaip žiūronai“, – tvirtino M.Viliutis.
Pasak pašnekovo, pavyzdžiui, jei prie prekybos centro „Akropolis“ stovi viena valdoma kamera, tai kur ją nukreipsi – viską gerai matysi, bet jei yra didelė teritorija, tai natūralu, kad su viena kamera visko neaprėpsi: „Jei kalbėtume apie mažas parduotuves, problema ta, kad jos būna neatnaujintos“.
„Įsivaizduokite, kad turite nuosavą namą ir jūs norite viską matyti aplinkui, tai jums mažiausiai reikės keturių kamerų. Jei nuspręsite sutaupyti ir vienos kameros neįsigysite, tai vienoje vietoje nieko ir nematysite. Tokia pat situacija ir su prekybos centrais. Jeigu jie pastato pigią kamerą, kuri yra mažos rezoliucijos, nieko per tą kamerą ir nematys“, – naujienų portalui lrytas.lt pasakojo „Digitalas“ įmonės pardavimo vadovas.
