Leičių gatvės atkarpoje yra perėja, už kurios kelias pasibaigia ir prasideda pieva bei krūmynai. Kodėl tokioje vietoje reikėjo pažymėti pėsčiųjų perėją?
Žmonės svarstė, kad tai arba urbanistinis kuriozas, arba tiesiog galimai nebaigtas projektas.
„Papildomi įsisavinti pinigėliai kišenės nedegina?“ – kikeno viena vilnietė socialiniame tinkle.
„Šioje vietoje tiesiog reikėjo pratęsti šaligatvį ir padaryti nežymėtą perėją“, – svarstė kitas vyras.
Dalis komentatorių tokį sprendimą vis dėlto pateisino.
„Kažkiek logikos yra. Jei čia nebūtų pažymėta pėsčiųjų perėja, tai taptų dar viena automobilių statymo vieta, o pėstiesiems tas kliūtis reikėtų apeidinėti“, – rašė vilnietis.
Vilniaus miesto savivaldybė sureagavo į gyventojų diskusijas ir paaiškino, kodėl perėja atsirado tokioje keistoje vietoje.
„Leičių gatvės atkarpos projektas įgyvendintas visa apimtimi, įskaitant pėsčiųjų perėją ir nuleistus kelio bortus numatomoje sankryžoje su Bieliūnų gatve“, – teigė savivaldybė.
Pasak jos, šiuo metu pratęsti šaligatvį neapsimokėtų finansiškai, nes ateityje ši vieta bus pertvarkoma.
„Laikinai šioje vietoje įrengti šaligatvį nebūtų finansiškai prasminga, nes įgyvendinant Bieliūnų gatvės tąsos projektą jį tektų išardyti“, – aiškino savivaldybės atstovai.
Taip pat pabrėžiama, kad perėja reikalinga, nes priešingu atveju gyventojai galėtų manyti, jog šioje vietoje galima statyti automobilius.
„Neįrengus perėjos ir leidus šioje vietoje parkuoti mašinas Leičių gatvės projektas nebūtų užbaigtas, o vairuotojams būtų sudaromas klaidingas įspūdis dėl papildomų parkavimo vietų, kurių neliktų plėtojant Bieliūnų gatvę“, – komentavo savivaldybės atstovas.
Bieliūnų gatvės sujungimo su Leičių gatve projektas jau rengiamas, todėl ateityje šioje vietoje turėtų atsirasti logiškas pėsčiųjų infrastruktūros sprendimas.
Beje, miesto valdžia taip pat primena, kad Kelių eismo taisyklių privaloma laikytis visais atvejais, įskaitant ir šioje vietoje įrengtą kelio ženklinimą. („Sostinė“)
Sunaudojamos elektros pakaktų dviem butams
Dar viena panaši vieta yra Kernavės ir Lvivo gatvių sankryžoje. Čia jungties su Konstitucijos prospektu dar nėra, tačiau įrengti nereikalingi šviesoforai elektros energijos kiekvieną mėnesį išpleškina tiek, kiek jos pakaktų dviem butams, – 450 kilovatvalandžių.
Įrengti šviesoforai, vaizdo kameros Kernavės ir Lvivo gatvių sankryžoje bus reikalingi, kai sankryža bus visavertė – atsiras jungtis su Konstitucijos prospektu. Bet kada ji bus nutiesta, neaišku. O dabar sankryžą vairuotojai puikiausiai gali kirsti vadovaudamiesi kelio ženklais.
Šviesoforai šioje sankryžoje įjungti 2021 metų gruodį.
Anot savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ Eismo organizavimo skyriaus vadovės E.Marcišauskės, nors šiuo metu jungties su Konstitucijos prospektu ir nėra, Kernavės gatvė ir įvažiavimas į ją yra sankryžos dalis.
Gal bent naktimis šviesoforai išjungiami? Pasirodo, ne.
„Sankryža veikia adaptyviai. Jei joje nėra eismo dalyvių, pagrindinėje Lvivo gatvėje ir pėstiesiems per šalutines gatves dega žalias šviesoforo signalas. Kai atsiranda transportas ar pėstieji iš kitų krypčių, juos fiksuoja transporto ir pėsčiųjų jutikliai, tada jiems uždegamas žalias šviesoforo signalas, o konfliktinėmis kryptimis – raudonas šviesoforo signalas“, – aiškino „Susisiekimo paslaugų“ atstovė.
O šviesoforai privalo būti įjungti ir dieną, ir naktį, nes to reikalauja Kelių šviesoforų įrengimo taisyklės. Taip esą siekiama užtikrinti eismo saugą.
Į klausimą, kada atsiras jungtis su Konstitucijos prospektu, savivaldybė atsakė trumpai: kai bus poreikis.