Nesukantiems galvos dėl sutarties sąlygų ir tik laukiantiems pinigų gali tekti skaudžiai nusivilti – automobilį priimti atgal, grąžinti sumokėtus pinigus ar net pasiaiškinti teisme.
Dažnai girdime istorijų apie ką nors parduodančius sukčius, jų apgavysčių būdus ir nežinia už ką sumokėtus pinigus.
Tačiau būtent automobilių sandoriuose vis dažniau apgauti lieka ne pirkėjai, o transporto priemones pardavę žmonės.
Panoro susigrąžinti pinigus
Į tokią situaciją pakliuvo ir „Volkswagen“ markės automobilį pardavinėjęs Evaldas Pocinas.
Gerokai jaunesnį pirkėją sudominusi transporto priemonė buvo prižiūrima tik autorizuotame autoservise, keičiamos detalės – tik originalios, tad automobilis buvo itin kokybiškas ir puikios būklės. Atrodė, patenkintas turėjo likti ir pirkėjas.
„Volkswagen“ savininkas pasakojo pirkėją supažindinęs su pačiomis mažiausiomis smulkmenomis. Taip pat abu kartu vyrai apsilankė servise, kuriame buvo parodyta, kas ir kada buvo pakeista.
„Techniškai automobilis buvo visiškai tvarkingas, jokių „kabliukų“ nebuvo“, – sakė jis.
Evaldas pasakoja, kad jau kitą dieną po pardavimo prasidėjo pirkėjo skambučiai su grasinimais prisiteisti pinigus, mat jam automobilis tiesiog neįtiko.
Vyras konsultavosi ir su teisininkais, tačiau, kaip pasakoja pats, galiausiai nusprendė tiesiog atiduoti gautus pinigus.
„Kadangi su pačiu automobiliu problemų nebuvo, jis tikrai tvarkingas, nemačiau priežasties, kodėl negalėčiau jo paimti atgal“, – kalbėjo pašnekovas.
Pirkėjas – žinomas policijai
Vis dėlto prieš atsiimdamas automobilį, vyras labiau pasidomėjo žmogumi, kuris jį įsigijo. Tuomet ir išaiškėjo, kad pirkėjas greičiausiai turėjo nedorų kėslų. Paaiškėjo, kad jis gerai žinomas policijai – be kartą baustas už eismo taisyklių pažeidimus, taip pat ir nusikalstamas veikas.
„Išaiškėjo, kad automobilis per tas keletą dienų pabuvojo ir Lenkijoje. Iš viso vaikinas nuvažiavo daugiau kaip 800 kilometrų“, – su tokia situacija susidūrė Evaldas.
Automobilį pavyko atgauti be problemų. Pirkėjui pasiūlė pasiimti atgal „Volkswagen“, tačiau išskaičiuoti sumą už eksploataciją nuvažiuotam atstumui. Vaikinas su minėtomis sąlygomis sutiko ir situacija galiausiai išsisprendė taikiai.
Ne vieną automobilio pirkimo-pardavimo konfliktą narpliojęs advokatas Karolis Rugys sako, kad net visiškos smulkmenos tokių sandorių dalyvius dažnai nuveda iki teismo salių.
„Žmonės bando iš to pasipelnyti. Tai puikus verslas advokatams ir patiems pirkėjams. Jie gražina automobilį pardavėjui, tačiau prieš tai mėnesį ar porą nemokamai juo naudojasi – tai puiki nuoma“, – kalbėjo E. Pocinas.
Nesėkmingai automobilį pirmą kartą pardavusį Evaldą labiausiai piktina įstatymų spragos, kuriomis manipuliuoja sukčiai net nenurodydami tikslių savo pretenzijų pardavėjams.
Vyras pasakojo, kad jo atveju pirkėjams aiškino esą jam kilo įtarimų dėl automobilio kėbulo remonto. Vokietijoje pirkto „Volkswagen“ šonas iš tiesų buvo perbrauktas, tačiau remontas atliktas laikantis visų reikalavimų.
„Jis tiesiog bandė manipuliuoti būtent tomis įstatymų spragomis. Atsiuntė raštą, kurį neva rašė pats, tačiau esu išsilavinęs žmogus ir suprantu, kad tai buvo teisininkų darbas“, – stebėjosi Evaldas.
Rašte buvo nurodyta, kad automobilis neatitinka pirkėjo lūkesčių, o pardavėjas neva nuslėpė atliktą kėbulo remontą. Tuo metu pašnekovas sako, kad sutartyje jie buvo nurodyti.
Svarbu kruopščiai užpildyti sutartį
Svarbiausia transporto priemonę parduodančio asmens užduotis – labai tiksliai viską nurodyti sutartyje. Tuomet ir nuo sukčių apsisaugoti bus lengviau.
Teisininkas sako, kad į sutartį reikia įtraukti kuo daugiau detalių ir pažymėti kiekvieną derybų niuansą. Jokiu būdu neverta pasikliauti žodiniu susitarimu.
„Viską reikia įrašyti pirkimo-pardavimo sutartyje, nes vėliau tos žodines pastabos, komentarai ar susitarimai pamirštami, o jų įrodyti – neįmanoma. Žiūrima į tai, kas parašyta sutartyje“, – kalbėjo K. Rugys.
Jis pažymėjo, kad reikia nepamiršti užpildyti visų jos punktų – kaip pirkėjas rado pardavėja, kaip vyko derybos, kur buvo apžiūrėtas ir išbandytas automobilis.
Taip pat būtinai pažymėti sutarties sudarymo laiką ir vietą bei savaime suprantama – aprašyti mašinos būklę.
Akivaizdu, kad įstatymo spragos šiek tiek pranašumo kilus ginčams suteikia pirkėjui, todėl pardavėjas turi būti itin atidus. Labai svarbu atsiminti mažiausius eismo įvykius, į kuriuos buvo patekęs automobilis.
„Jeigu buvo kažkoks minimalus kontaktas,vadovaujantis teisės aktais – tai jau eismo įvykis.
Jeigu pirkėjas sutartyje neras punkto apie eismo įvykius, o patikrinęs nustatys, jog kai kurios detalės buvo perdažytos – kreipsis į pardavėją su reikalavimais“, – komentavo K. Rugys.
Kad pardavus automobilį nereikėtų dar ir teismuose lankytis, geriau įsitikinkite, jog preke susidomėjęs žmogus nesiekia jūsų apgauti.
O bet kokią klastą įrodyti bus paprasčiau, jei nepagailėsite laiko bei kantrybės pildydami pirkimo–pardavimo sutartį.
