Elektromobilių bumas iki Lietuvos neatsirito – ieško priežasčių

Kol Europos Sąjunga (ES) ateityje planuoja iš viso uždrausti pardavinėti dyzelinius automobilius, pasaulio rinkoje kyla elektromobilių bumas. Deja, Lietuvoje yra registruota vos 1 tūkst. elektromobilių, o jų plėtra nuo ES atsilieka dešimtimis kartų, teigė Lietuvos elektromobilių asociacijos valdybos pirmininkas ir „Elinta Motors“ direktorius Laurynas Jokužis.

 Iki 2022 m. planuojama įrengti ne mažiau kaip 28 elektromobilių didelės galios įkrovos prieigas prie pagrindinių šalies kelių.<br> V.Ščiavinsko nuotr.
 Iki 2022 m. planuojama įrengti ne mažiau kaip 28 elektromobilių didelės galios įkrovos prieigas prie pagrindinių šalies kelių.<br> V.Ščiavinsko nuotr.
 Iki 2022 m. planuojama įrengti ne mažiau kaip 28 elektromobilių didelės galios įkrovos prieigas prie pagrindinių šalies kelių.<br> V.Ščiavinsko nuotr.
 Iki 2022 m. planuojama įrengti ne mažiau kaip 28 elektromobilių didelės galios įkrovos prieigas prie pagrindinių šalies kelių.<br> V.Ščiavinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

Sep 28, 2018, 10:44 AM, atnaujinta Sep 28, 2018, 10:44 AM

Pasaulio rinkoje jau yra 5,4 mln. elektromobilių, o per šiuos metus tikimasi parduoti dar 2,1 mln. Vien Kinijoje per pirmą šių metų pusmetį parduota daugiau elektromobilių nei Japonijoje, Europoje ir Jungtinėse Valstijose kartu sudėjus. „Bloomberg“ prognozėmis, iki 2040 m. pasaulyje jau bus 266 mln. elektromobilių.

Tačiau Lietuvoje vaizdai kiek kitokie. 2017 m. Lietuvoje buvo įregistruoti vos 600 elektromobilių.

L.Jokužis teigė, kad iki šių metų pabaigos Lietuvoje jau riedės 1,1-1,2 tūkst. elektromobilių, o šiandien jų yra apie 1 tūkst.

„Tas skaičius didėja, tačiau mes esame apie 10 kartų atsilikę nuo Europos vidurkio. Nekalbu net apie Norvegiją, iki jos atsilikimas siektų gal net 50 kartų. Jeigu Lietuva pasiektų Europos vidurkį, tai čia turėtų važinėti 17 tūkst. elektromobilių.

Kai elektromobilį bus pigiau eksploatuoti, tada žmonės juos ir pirks. Jeigu elektromobilis išeina brangiau, pirks dyzelį, nes su juo pigiau važiuoti. Viskas labai paprasta. Infrastruktūra atsiras. Reikės, ji bus apmokama valstybės, reikės, verslas įrengs. Labai gerai subsidija iš valstybės, bet ji neduoda to, kad žmogui būtų pigiau važiuoti. Jeigu žmogus matys, kad su elektromobiliu pigiau važiuoti, jis sugalvos, ir kaip tą automobilį pasikrauti. Esmė yra kaina“, – kalbėjo L.Jokužis.

Pasak L.Jokužio, dažniausias klausimas, kurį tenka išgirsti iš perkančiųjų elektromobilį, – kada baigsis akumuliatoriaus tarnavimo laikas?

„Naujos kartos akumuliatoriai laiko 2 tūkst. įkrovimo-iškrovimo ciklų. Po jų baterija praranda 30 proc. akumuliatoriaus talpos, dėl ko nuvažiuos vos 20 proc. mažesnį atstumą. Tačiau elektromobilis veikia trigubai efektyviau nei vidaus degimo variklis, o jį įkrauti galima kone bet kur. Kotedžuose ar name iš viso jokios problemos nėra.

Daugiabutyje šiokia tokia problema yra, bet ji – išsprendžiama. Bet kokį automobilį galima pakrauti namie iš paprastos rozetės, net ir „Tesla“, tik tai užtruks apie 60 valandų, todėl galingesniems automobiliams rekomenduojama įsigyti pakrovimo stotelę“, – sakė L.Jokužis.

Bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) Tinklų plėtros skyriaus vadovas Donatas Kiltinavičius teigė, kad kiekvienas elektromobilio savininkas, turėdamas pakankamai pinigų, galėtų leisti sau įsirengti stoteles ten, kur jiems yra patogu.

Gyvenantiems nuosavuose namuose, kotedžuose ar daugiabučiuose su garažu už stotelę teks pakloti nuo 615 eurų už 1 kW elektros galios. Stovėjimo aikštelėms po atviru dangumi, prekybos ir pramogų centrams, nekilnojamojo turto vystytojams tai kainuotų dar brangiau – nuo 2 850 eurų už 1 kW elektros galios. ESO šiuo metu Lietuvoje yra pajungę daugiau kaip 50 įkrovimo stotelių.

Pasak Susisiekimo ministerijos, iki 2022 m. planuojama įrengti ne mažiau kaip 28 elektromobilių didelės galios įkrovos prieigas prie pagrindinių šalies kelių. Taip pat ne mažiau 100 stotelių iki 2020 m. bus įrengta kurortuose, miestuose ir jų priemiesčiuose, kur gyvena daugiau kaip 25 tūkst. gyventojų. Šiomis stotelėmis penkerius metus bus galima naudotis nemokamai. Be to, jas visas planuojama sujungti į bendrą sistemą ir skelbti informaciją apie stotelių vietą ir užimtumą.

Vis dėlto L.Jokužis mano, kad, kol ši infrastruktūra bus įgyvendinta, ji bus pasenusi ir jomis niekas nesinaudos.

„Tas projektas buvo pradėtas 2014 m., kai greitojo įkrovimo stotelių galia buvo 50 kW. Dabar greitojo įkrovimo stotelės turi bent 150 kW. Važiuojant su „Tesla“ net neapsimokės joje sustoti, nes teks 2 valandas krautis. Tiek stotelių tikrai neužtenka, ir ta infrastruktūra bus šiek tiek pasenusi, nes šie procesai vyksta per lėtai“, – nuogąstavo L.Jokužis.

ELTA primena, kad rugsėjį paskelbta, jog susisiekimo ministro Roko Masiulio įsakymu keturioms savivaldybėms – Jonavai, Klaipėdai, Neringai ir Panevėžiui – skirta Europos regioninės plėtros fondo investicijų elektromobilių įkrovimo prieigoms įrengti, iš viso 281,6 tūkst. eurų. Tai pirmosios šalies savivaldybės, jau pradedančios įgyvendinti savo parengtus darnaus judumo mieste planus.

„Europos Sąjungos investicijos paskatins didelį pokytį Lietuvos miestų susisiekimo sistemoje – žmonėms bus sudarytos palankios sąlygos naudotis netaršiomis transporto priemonėmis, suteikiama pirmenybė jomis dalyvaujant miesto eisme. Be to, pasirinkusieji elektromobilį galės keliauti pigiau – visose ES lėšomis įrengiamose įkrovimo prieigose penkerius metus elektromobilius bus galima įkrauti nemokamai“, – sako susisiekimo ministras R. Masiulis.

Panaudojant skirtas ES lėšas, šiose savivaldybėse 2019-2020 m. iš viso bus įrengta 11 elektromobilių įkrovimo stotelių, kiekvienoje po 2 įkrovimo prieigas. Jos numatomos centrinėse miestų vietose, prie prekybos ir pramogų objektų. Jonava, Klaipėda ir Panevėžys įrengs po 3 elektromobilių įkrovimo stoteles, Neringos savivaldybė – 2.

Pasinaudoti ES investicijomis elektromobilių įkrovimo prieigoms įrengti iš viso planuoja 17 Lietuvos savivaldybių. Šiam tikslui numatoma skirti 1,44 mln. eurų Europos regioninės plėtros fondo lėšų. Daugelis savivaldybių elektromobilių įkrovimo prieigas yra numačiusios savo parengtuose ar rengiamuose darnaus judumo mieste planuose.

Lietuvoje daugėja galimybių įkrauti elektromobilius ir prie didžiausių šalies magistralių. Šiuo metu prie magistralių A1 Vilnius-Kaunas-Klaipėda, A2 Vilnius-Panevėžys ir kitų valstybinės reikšmės kelių veikia 17 viešųjų didelės galios elektromobilių įkrovimo stotelių, o iki metų pabaigos planuojama įrengti dar 9.

Lukas Blekaitis

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.