Naujoji koncepcija buvo pristatyta trečiadienį, birželio 19 dieną, vykusiame Vyriausybės pasitarime.
Planuojamų pakeitimų pristatyme rašoma, kad, remiantis Vilniaus mokesčių inspekcijos ir 2018 metais Kauno technologijos universiteto atlikto tyrimo duomenimis, automobilių prekyboje PVM atotrūkis, t. y. trūkstama suma, siekė 38 mln. eurų.
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba skelbia, kad nuo 2017 metų buvo pradėti 25 ikiteisminiai tyrimai dėl neapskaitytos prekybos naudotais automobiliais.
Nustatyta didesnė nei 900 tūkst. eurų žala valstybės biudžetui. Į šią sumą neįskaičiuoti tęsiami patikrinimai ir ikiteisminiai tyrimai, kurių žala vis dar skaičiuojama.
Suteiks unikalų kodą
Siūlomas radikalus problemos sprendimas – įtvirtinti privalomą transporto priemonių pirkimo ir pardavimo sandorių deklaravimą.
Tai užtikrintų, kad kiekvienas automobilio savininko pasikeitimas ar iš užsienio įvežtos transporto priemonės tarpininkavimas būtų fiksuojami Transporto priemonių savininkų apskaitos sistemoje.
Nuosavybės teisė būtų perleista nuo sandoryje nurodyto ir pirkėjo patvirtinto momento.
Kad visa tai taptų įmanoma, kontroliuojančioms institucijoms būtų suteikta tiesioginė prieiga prie „Regitros“ transporto priemonių savininkų apskaitos sistemoje tvarkomos sandorių informacijos.
Įsigytą transporto priemonę būtų privaloma deklaruoti nurodant, ar ji pirkta naudoti, ar parduoti.
Pagal tai naujasis savininkas gautų unikalų kodą, kuris būtų įrašytas į transporto priemonių registrą.
Automobilio, dalyvausiančio eisme arba parduodamo, registravimas būtų įmanomas tik pateikus gautą kodą.
Sutartys – tik elektroninės
Numatomas ir kontrolės mechanizmas, pagal kurį parduoti skirto automobilio deklaravimo numerį bus privaloma skelbti interneto skelbimuose ir automobilių pardavimo aikštelėse.
Pardavėjams taip pat teks pildyti elektroninius žurnalus ir teikti informaciją kontrolės institucijoms (teisėsaugai, Valstybinei mokesčių inspekcijai, aplinkosaugos tarnyboms ir kt.).
Skelbiama, kad pirkėjams tokia tvarka padės užtikrinti vartotojo teises, elektroninės sutartys bus patogesnės, o nenustačius nieko įtartino pardavimo procedūros bus greitesnės, nei yra dabar.
Žadama, kad tai sukurs aiškią konkurencinę aplinką sąžiningiems pardavėjams. Taip pat bus aiškus atsakomybės už parduotą automobilį perėjimo momentas.
Dėl naujos tvarkos reikės pakoreguoti Saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, Civilinį kodeksą ir Administracinių nusižengimų kodeksą.
Įstatymų projektus planuojama parengti ir suderinti su suinteresuotomis institucijomis per trečiąjį šių metų ketvirtį. Nurodoma, kad naujoji sistema turėtų pradėti veikti 2020 metų antroje pusėje.
Pagal kaimynų pavyzdį
Kaip pavyzdys trečiadienį vykusiame pasitarime buvo pateikta Latvijos patirtis.
Pagal kaimyninėje šalyje galiojančią tvarką visos registruojamos M1 ir N1 kategorijų, bet ne senesnės nei 5 metų transporto priemonės tam tikram laikotarpiui – iki 15 dienų – patenka į vadinamąjį karantiną.
Tai reiškia, kad Latvijoje veikianti lietuviškosios „Regitros“ funkcijas atliekanti įmonė pagal sutartą procedūrą perduoda informaciją apie rizikingus asmenis ir transporto priemones mokesčių administratoriams, tikrinantiems sandorio teisėtumą.
Tikrinimo laikotarpiu transporto priemonės parduoti negalima, o registruojama ji gali būti tik sulaukus teigiamų patikrinimo rezultatų.
Latvijoje identifikuojami ne tik savininkai, kuriems priklausomo transporto priemonės, bet ir automobiliai, kurie pažymėti kaip parduodami. Ši informacija taip pat prieinama visiems.
Išspręs ir kitą problemą
Dokumente taip pat paminėta užsienietiškų pirkimo ir pardavimo sutarčių, vadinamųjų kauferių, problematika.
Pažymima, kad didžioji dalis automobilių pirkimo ir pardavimo sandorių Lietuvoje įvyksta atsiskaitant grynaisiais pinigais.
Pirkėjai, siekdami mažesnės kainos, sutinka sutartyse nurodyti ne tikruosius pardavėjus, su kuriais atsiskaito grynaisiais, o pirminį užsienyje registruotą automobilio savininką.
„Atitinkamai mokesčių mokėtojai į deklaracijas įrašo neteisingus duomenis, nuslėpdami tikrąsias gautas pajamas, nuo kurių nesumokami gyventojų pajamų ir pridėtinės vertės mokesčiai“, – rašoma dokumente.
Kai transporto priemonė įsigyjama iš perpardavinėtojo, kuris sandoryje nėra fiksuojamas, jis išvengia privalomojo mokesčių mokėjimo, o tokie sandoriai pakliūna į šešėlį.
„Klastojant pirkimo ir pardavimo sutartį sudaromas įspūdis, kad sandoris vyksta tarp Europos Sąjungos piliečio ir lietuvio.
Pirkėjas dėl nežinojimo ar nesupratimo negali pasinaudoti Civiliniame kodekse numatytomis teisėmis, pavyzdžiui, gauti teisingą informaciją apie transporto priemonės trūkumus“, – skelbta pasitarime.
Daugiausia įveža naudotų
2018 metais pirmą kartą šalyje įregistruota daugiau nei 203 tūkst. lengvųjų automobilių, iš kurių net 84 proc. sudarė naudotos transporto priemonės.
Per pirmąjį 2019 metų ketvirtį registruota 6135 automobiliais daugiau nei per tokį patį praėjusių metų laikotarpį.
Dažniausiai automobiliai įvežami iš Vokietijos, Prancūzijos, Belgijos, Italijos, Olandijos ir JAV.
