„Jei anksčiau per mėnesį iš Lietuvos į Ukrainą būdavo išvežama 5–6 tūkst. automobilių, tai dabar šis skaičius krito iki 800“, – komentavo skelbimų portalo autoplius.lt komunikacijos vadovas Matas Buzelis.
Situacija nepagerės
Ukrainiečiai iš Lietuvos kol kas dar visiškai nepasitraukė. M. Buzelio vertinimu, eksporto dalis į šią šalį sumažėjo nuo 80-90 iki kiek daugiau nei 40 proc.
Dėl šios priežasties kiekvienais metais nuo 2015-ųjų augusi Lietuvos automobilių rinka metų pradžioje sulėtėjo.
Užsidarę Ukrainos vartai paliko randą šalies naudotų automobilių prekyboje ir panašu, kad šiemet situacija dar nepagerės.
Antrąjį ketvirtį Lietuvos automobilių rinkoje tęsėsi tendencijos, kurios pasitiko ir metų pradžią.
Transporto skelbimų portalo autoplius.lt duomenimis, per 2019-ųjų antrąjį ketvirtį Lietuvoje įvyko 114,3 tūkst. automobilių sandorių arba 17,8 proc. mažiau nei tuo pačiu praėjusiųjų metų laikotarpiu.
Bendra naujų ir naudotų transporto priemonių sandorių apyvartos suma – 710 mln. eurų.
Pajuto ne tik verslininkai
Portalo komunikacijos vadovo Mato Buzelio teigimu, pokyčius rinkoje labiausiai pajuto naudotų automobilių pardavėjai.
„Vasario mėnesį naudotų automobilių eksportas į Ukrainą sumenko net kelis kartus.
Tai tęsiasi iki šiol – sumažėjusią naudotų automobilių paklausą jaučia ne tik šios srities verslininkai, bet ir nuosavus automobilius pardavinėjantys privatūs asmenys“, – teigia M. Buzelis.
Automobilių rinkos ekspertas pabrėžia, kad Lietuvoje registruotų automobilių savininkų keitimo operacijų skaičius per antrąjį šių metų ketvirtį smuktelėjo beveik dešimtadaliu – 9 proc., o pastoviai registracijai į Lietuvą įvežamų naudotų transporto priemonių sandoriai sumenko net 17,3 proc.
Lietuviai rinkosi naudotus vokiškus automobilius, o iš užsienio šalių įvežė senesnes transporto priemones.
Beveik tris ketvirtadalius importo rinkos sudarė dyzelinu varomi modeliai, nors šio degalų tipo rinkos dalis po truputį – kasmet keliais porc. punktais – mažėja.
Ukrainiečiai supirkdavo viską
Balandžio, gegužės ir birželio mėnesiais populiariausios 11 – 15 metų amžiaus grupės automobiliai sudarė net 45 proc. visos naudotų automobilių importo rinkos.
Optimistiškai nuteikia tai, kad 1–5 metų amžiaus iš užsienio įvežtų automobilių paklausa per metus paaugo net 4,5 proc. punkto (iki 13,5 proc.), o 16 – 20 metų senumo transporto priemonių sandorių skaičius sumenko 5,4 proc. punkto (iki 14,4 proc.).
Tačiau visa tai, anot Mato Buzelio, yra tik pirkėjų iš Ukrainos deficito pasekmės.
„Lietuviai buvo pripratę prie Ukrainiečių.
Jie pirkdavo viską – ne tik vidutinės kainos ar brangesnius automobilius, bet ir tokias transporto priemones, kurių Lietuvoje remontuoti ir eksploatuoti buvo ekonomiškai nebetikslinga.
Pavėlavo tie, kurie savo senus automobilius norėjo parduoti ne tik greitai, bet ir už gerą kainą“, – šių metų pokyčius akcentuoja jis.
Vidutinė naudoto automobilio rinkos kaina dėl padidėjusios naujesnių ir sumažėjusios senesnių automobilių sandorių proporcijos paaugo iki 4300 eurų. 2018 metų antrąjį ketvirtį šis rodiklis siekė 3600 eurų.
Tarp naudotų automobilių populiariausias modelis išlieka „Volkswagen Passat“ per antrąjį ketvirtį jų pardavimo sandorių skaičius siekė 2292.
Įvežė ir egzotiškų modelių
Naudoti automobiliai į mūsų rinką pateko ir iš egzotiškų kraštų.
Iš Farerų salų į Lietuvą atkeliavo „Fiat Jumper“, iš Japonijos – du „Audi RS6“ ir vienas „Mercedes-Benz 560SL“.
Taip pat buvo įvežti šeši automobiliai iš Jungtinių Arabų Emyratų – BMW X5M, X6 „Chevrolet Camaro“, „Audi A4“, „Toyota Land Cruiser“ ir „Volkswagen Golf GTI“, iš Meksikos – „Toyota Prius“.
Galingiausias įvežtas automobilis – iš JAV atgabentas „Tesla Model S“ su dviem elektros motorais, kurių bendra išvystoma galia siekia 752 AG.
Antras šioje kategorijoje – 2014 metų „Ferrari F12“ su 725 AG galios V12 tipo varikliu.
Į šalį atkeliavo ir vienintelis apsaulyje „Brabus“ perdarytas „Mercedes-Benz 500E“. Šiame sedane sumontuotas 7,3 litro V12 motoras išvystantis 530 AG.
Reeksportas iškreipia rinką
Naujų automobilių registracijų skaičius antrąjį ketvirtį viršijo visus lūkesčius.
Per šį periodą šalyje užfiksuota daugiau tokio tipo sandorių nei per visus 2013-uosius metus – 14,6 tūkst. vnt. arba net 37,6 proc. daugiau nei per antrąjį praėjusių metų ketvirtį.
Tačiau automobilių rinkos ekspertas M. Buzelis siūlo neskubėti džiaugtis tokiais skaičiais.
„Būtų puiku, jeigu naujų automobilių rinka organiškai augtų tokiu tempu. Vis didesnė atsakomybė už butaforinį sandorių augimą atitenka reeksportui.
Stebėdavomės, kaip per ketvirtį iš Lietuvos išvažiuodavo tūkstantis naujų automobilių.
Vėliau srautas padidėjo iki pusantro tūkstančio modelių, o štai per pirmąjį 2019-ųjų ketvirtį iš Lietuvos dingo beveik 5200 naujų automobilių.
Reeksporto dydis pasiekė 45 proc. visos naujų automobilių rinkos, o negana to ir toliau matome šio reiškinio augimo tendencijas“, – naujų automobilių rinkos augimo priežastį įvardijo Matas Buzelis.
Atskleidė tikrąjį vaizdą
Neskaitant reeksportuojamų automobilių markių, antrąjį šių metų ketvirtį lietuviai pirmenybę teikė naujiems „Toyota“ modeliams, kurių užregistruota 1687 vnt. (beveik penktadaliu daugiau nei prieš metus).
Antroje vietoje – tautos pamėgti „Volkswagen“ su 1369 užregistruotais modeliais (5,3 proc. daugiau nei 2018-ųjų antrąjį ketvirtį).
O į trečią poziciją išsiveržė prancūziškos „Renault“ markės automobiliai, kurių parduota 750 vnt. – beveik trečdaliu daugiau nei per tą patį praėjusių metų laikotarpį.
