Vilniuje oro kokybės tyrimai atliekami keturiose valstybinėse automatinėse aplinkos oro monitoringo stotyse: Senamiesčio, Žirmūnų, Savanorių pr. ir Lazdynų.
Jose tiriamos kietosios dalelės, azoto oksidai, sieros dioksidas, anglies monoksidas, benzenas, sunkieji metalai ir kiti teršalai.
Tiesa, šiemet buvo stebimos kiek geresnės tendencijos – sumažėjo transporto sektoriaus generuojama oro tarša. Specialistai tokius rezultatus sieja su COVID-19 pandemija ir dėl jos sulėtėjusiu gyvenimo tempu.
Tik Lazdynų oro kokybės matavimo stotelėje buvo fiksuoti kitokie rezultatai – kietųjų dalelių (KD10) koncentracija išaugo.
Ekspertų įsitikinimu, tam turėjo įtakos intensyvūs statybos darbai gretimuose rajonuose.
Labiausiai sostinėje orą teršia transporto, šilumos ūkio ir statybų sektoriai. Dalis oro taršos į Vilnių atkeliauja iš kitų valstybių – dažniausiai iš Lenkijos, Baltarusijos ir Ukrainos.
Pagal Europos Komisijos užsakymu atliktą gyvenimo kokybės miestuose tyrimą, daugiau nei 94 proc. vilniečių yra patenkinti gyvenimu Vilniuje.
Dar daugiau manančių, kad per penkerius metus gyvenimo kokybė pagerėjo, – 60 proc.
Ekonomistus šis rodiklis labai džiugina, nes dideli lūkesčiai reiškia ir didesnį naujų investicijų potencialą. Tačiau tai turi įtakos oro kokybei, nes suderinti ekonominę veiklą ir švarią aplinką sudėtinga.
