Vilnietis Saulius su sūnumi ieškojo automobilio, kuris būtų netaršus. Jie rado 2016 m. „Citroen Grand C4 Picasso“ dyzelinį automobilį. Jo išmetamas CO2 kiekis yra 106 g/km.
„Kai mes užregistravome automobilį, pastebėjome, kad reikėjo mokėti taršos mokestį. Mums „Regitroje“ paskaičiavo, kad automobilis į orą išmeta 138 g/km CO2. Man kilo įtarimas, ar čia nebus kažkokia apgaulė.
Kai paskambinau „Regitrai“, jie pasakė, kad pagal savo sistemą skaičiuoja variklio kurą, masę ir galingumą. Tai jie ką, Dievai, kad keičia nuostatus ir detales sistemoje?“ – naujienų portalui lrytas.lt pasakojo Saulius.
Saulius pasipiktinęs susiklosčiusia situacija: „Jie įrašė man visai kitus parametrus arba viską skaičiavo iš „lubų“. Vilnietis tvirtina, kad žmonės per daug neįsigilina bei perka netaršius automobilius, o vėliau „Regitra“ registruoja pagal save ir tenka mokėti mokesčius.
„Dabar vienkartinis mokestis 30 eurų, dėl to „kepurė nenukris“, bet jei bus įvedamas kasmetis mokestis... Tai ar čia klaida, ar sistema tokia padaryta? Aš pradedu jau nerimauti, kokioje valstybėje mes gyvename“, – kalbėjo Saulius.
Naujienų portalas lrytas.lt primena, kad už automobilius, kurių tarša nesiekia 130 g/km, mokėti už CO2 nereikia.
„Regitros“ komunikacijos skyrius jaunesnioji specialistė Emilija Bardauskienė tvirtino, jog registracijos mokestį administruoja remdamasi Motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio įstatymu. Būtent jame ir yra numatyta, kokiais būdais gali būti nustatomas automobilio CO2 kiekis.
CO2 ir registracijos mokesčio dydis nustatomas pagal tam tikrą eiliškumą. Pirmiausia rodiklio reikšmė naudojama iš oficialių ir patvirtintų dokumentų, kurie suteikia informaciją apie konkretų registruojamą automobilį, t. y., automobilio kilmės (registracijos liudijimo) ar patvirtinimo dokumentų, pavyzdžiui, ekspertizės pažymos, atitikties sertifikato.
E.Bardauskienė pabrėžė, jog svarbu atkreipti dėmesį, kad, pavyzdžiui, automobilių gamintojų ar jų atstovų interneto svetainėse pateikti bendri transporto priemonių duomenys nėra laikomi oficialiais ir patvirtintais šaltiniais, kuriais remiantis gali būti nustatomas CO2 kiekis. Juose dažniausiai skelbiami vidutiniai arba bendri transporto priemonių duomenys.
Jei išmetamo CO2 kiekio nėra nurodyta minėtuose dokumentuose, tuomet registre ieškoma lygiaverčių transporto priemonių ir naudojama jų CO2 reikšmė.
Registruojamas automobilis ir kita registre esanti transporto priemonė turi atitikti ES patvirtinimą, t. y., turi sutapti tipas, variantas ir versija.
Jei registre nėra lygiaverčių transporto priemonių, tuomet taikomas trečiasis būdas ir CO2 dydis apskaičiuojamas pagal įstatyme numatytas formules.
Tam reikalingi techniniai automobilio duomenys, esantys kilmės ar patvirtinimo dokumentuose: eksploatuoti parengtos motorinės transporto priemonės masė, didžiausia motorinės transporto priemonės variklio galia, pavarų dėžės tipas, degalų tipas arba galios šaltinis. Priklausomai nuo automobilio degalų rūšies apskaičiuojant gali būti naudojami ne visi duomenys.
E.Bardauskienė sakė, kad jei CO2 kiekio nėra galimybės apskaičiuoti pagal numatytas formules įvedant konkretaus automobilio techninius duomenis, tuomet remiamasi lygiaverčių transporto priemonių duomenimis, t. y., formulėse naudojami lygiaverčių automobilių aukščiau įvardyti techniniai duomenys.
Anot pašnekovės, jei nėra galimybės pritaikyti nė vieno iš CO2 nustatymo būdų, nes trūksta tam tikrų techninių duomenų apie automobilį, kurie naudojami formulėse, tokiu atveju, reikia atlikti techninę ekspertizę ir pateikti techninės ekspertizės pažymą dėl faktinių duomenų nustatymo.
„Regitros“ komunikacijos skyrius jaunesnioji specialistė tvirtino, kad registracijos metu Sauliaus automobilio CO2 kiekis buvo nustatytas pritaikant vieną iš būdų.
„Jei pateiktuose oficialiuose dokumentuose jo dydis nebuvo nurodytas, tuomet jis buvo apskaičiuotas pagal įstatyme numatytas formules arba lygiaverčių transporto priemonių duomenis.
Automobilių gamintojų ar jų atstovų interneto svetainėse pateikti bendri transporto priemonių duomenys nėra laikomi oficialiais ir patvirtintais šaltiniais, kuriais remiantis gali būti nustatomas CO2 kiekis“, – naujienų portalui lrytas.lt teigė E.Bardauskienė.
E.Bardauskienė pasakojo, kad nors tiksli registracijos mokesčio suma sužinoma tik registruojant automobilį, dar prieš tai galima sužinoti preliminarų jo dydį naudojantis specialia skaičiuokle. Todėl prieš įsigyjant automobilį visada pataria iš anksto pasidomėti jo išmetamu CO2 kiekiu ir mokesčio dydžiu.
Nuo šių metų liepos, kuomet Lietuvoje buvo pradėtas taikyti registracijos mokestis, iki gruodžio mėnesio CO2 dydis iš viso nustatytas apie 126,5 tūkst. lengvųjų automobilių. Iš jų apie 21,1 tūkst. CO2 dydis buvo iki 130 g/km ir už juos mokesčio mokėti nereikėjo.
Kita automobilių dalis – apie 105,4 tūkst. – viršijo ribą, todėl mokestis buvo pritaikytas. Tarp tų, kuriems mokestis taikytas, didžiausią grupę sudarė tie automobiliai, kurių CO2 kiekis svyravo nuo 151 iki 160 g/km.
