Kaina, mažos eksploatacijos sąnaudos, saugumas, degalų taupymas – šie keturi kriterijai renkantis automobilį jau kelerius metus Lietuvoje yra patys svarbiausi, rodo SEB banko tyrimas. Juos kaip labai svarbius nurodo daugiau negu du trečdaliai žmonių.
Kita vertus, būtent ekologiškumo kriterijaus svarba pastaraisiais metais išaugo labiausiai. Jei dar 2018 metais ekologiją kaip labai svarbų ypatumą nurodė 30 proc. apklaustų gyventojų, tai dabar tokių padaugėjo trečdaliu – iki 40 procentų. Sudėjus tuos, kuriems ekologiškumas svarbus ir labai svarbus, jų gretos padidėja net iki 74 proc., nors prieš dvejus metus tokių buvo 64 procentai.
Taigi Lietuvos gyventojai vis geriau supranta ekologiškumo svarbą. Šis kriterijus jau aplenkė tokius ypatumus kaip automobilio gamintojas, dizainas ir spalva.
Vis dėlto žmonių žodžiai veiksmais tampa dar palyginti retais atvejais. Taip, labiausiai ekologiškų transporto priemonių, elektromobilių, pardavimo mastas Lietuvoje sparčiai auga. Jau per pirmus devynis šių metų mėnesius Lietuvoje buvo įregistruota 50 proc. daugiau naujų ir naudotų elektromobilių negu per visus praėjusius metus ir beveik dukart daugiau negu 2018-aisiais, rodo VĮ „Regitra“ duomenys.
Tačiau bendra elektromobilių dalis šalies automobilių parke vis dar mažesnė negu 1 procentas.
Kiek daugiau lietuviai nuperka hibridinių automobilių: „Regitros“ duomenimis, šįmet jų užregistruota jau daugiau kaip 11 tūkstančių. Beje, nauji hibridiniai automobiliai naudotus lenkia vos ne dukart.
Palyginkime: naudotų dyzelinių ir benzininių automobilių per dešimt šių metų mėnesių Lietuvoje užregistruota daugiau negu 110 tūkstančių, naujų – daugiau negu 24 tūkstančiai. Taigi neekologiškų transporto priemonių lietuviai nuperka net dešimt kartų daugiau nei ekologiškų.
Tad kodėl ekologiškumą vis labiau akcentuojantys lietuviai, atėjus metui pirkti, nusisuka nuo gamtai draugiškesnių automobilių?
Priežasčių toli ieškoti nereikia. Didžiausią įtaką turi tai, kad elektromobiliai tebėra brangūs – net du iš trijų banko apklaustų gyventojų nurodė, kad juos stabdo per didelė automobilio kaina. Be to, 61 proc. respondentų nurodo, kad jų sprendimui galėtų turėti įtakos finansinis skatinimas ir papildoma nauda.
Tarp veiksnių, kol kas stabdančių nuo elektromobilio įsigijimo – ir mažesnis vieną kartą įkrovus nuvažiuojamas atstumas, dar nedidelis įkrovimo stotelių tinklas. Visgi šie aspektai yra mažiau svarbūs.
Tad grįžkime prie kainos – nejau ekologiški automobiliai Lietuvos gyventojams išties neįperkami? Remiantis banko automobilių įperkamumo indeksu, rodančiu kokį automobilį lizingu gali įsigyti vidutinį atlyginimą gaunantys ir kitų finansinių įsipareigojimų neturintys gyventojai, vieno asmens įperkamo automobilio vidutinė vertė Lietuvoje siekia 13,1 tūkst. eurų, o jei transporto priemonę renkasi dviejų asmenų šeima, suma ūgteli iki 26,2 tūkst. eurų.
Atsižvelgus į vidutines kainas, galima teigti, kad vienam asmeniui šiandien yra prieinami 5–10 metų senumo elektromobiliai arba apynaujai, metus ir daugiau važinėti hibridiniai automobiliai. Palyginkime: prieš ketverius metus tokiam pirkėjui beveik joks elektromobilis nebūtų prieinamas, o hibridinį automobilį jis galėtų įsigyti maždaug septynerių metų senumo.
Dviejų asmenų šeimos pasirinkimas kur kas didesnis: kai kurie gamintojai jau turi naujų elektromobilių modelių už jų įperkamą kainą arba galima rinktis iš maždaug dvejų metų senumo prabangesnių elektromobilių. Tokiai šeimai taip pat įperkami dauguma naujų hibridinių automobilių modelių. Prieš ketverius metus dviejų asmenų šeima geriausiu atveju galėjo įpirkti dvejų–ketverių metų naudotą elektromobilį arba dvejų metų ir naujesnį hibridinį automobilį.
Ir automobilių lizingo sąlygos perkant ekologišką automobilį yra palankesnės pirkėjams. Pavyzdžiui, perkant naują ar naudotą elektromobilį bankas klientams taiko palankiausią – 1,85 proc. palūkanų maržą.
Taigi žmonių pasirinkimas auga, o gamintojai patys investuoja į šią rinką. Jei prieš penkerius metus buvo galima rinktis iš vos aštuonių elektromobilių ir maždaug trisdešimties hibridinių automobilių modelių, šiandien Lietuvoje vien elektra varomų modelių yra beveik keturiasdešimt, o įvairių hibridinių automobilių priskaičiuojama bemaž šimtas.
Dar didesnę paskatą elektromobilių ir hibridinių automobilių paplitimui Lietuvoje turės auganti naudotų iš Vakarų Europos atkeliavusių transporto priemonių pasiūla.
Esminiai pokyčiai neįvyks per metus ar dvejus, tačiau jau po penkerių metų vaizdas šalies keliuose turėtų gerokai pasikeisti.
