Kalba apie naujas kompensacijas už taršius automobilius: kiek tam skirs pinigų ir kas galės jas gauti (30)

Gyventojai greitu metu vėl gali tikėtis gauti kompensacijas už sunaikintus senus taršius automobilius. Kaip informuoja Aplinkos ministerijos atstovai, bus skatinama naudotis ir dalijimosi paslaugomis. 

Gyventojai greitu metu vėl gali tikėtis gauti kompensacijas už sunaikintus senus taršius automobilius.<br>M.Patašiaus nuotr.
Gyventojai greitu metu vėl gali tikėtis gauti kompensacijas už sunaikintus senus taršius automobilius.<br>M.Patašiaus nuotr.
Gyventojai greitu metu vėl gali tikėtis gauti kompensacijas už sunaikintus senus taršius automobilius.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Gyventojai greitu metu vėl gali tikėtis gauti kompensacijas už sunaikintus senus taršius automobilius.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Gyventojai greitu metu vėl gali tikėtis gauti kompensacijas už sunaikintus senus taršius automobilius.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Gyventojai greitu metu vėl gali tikėtis gauti kompensacijas už sunaikintus senus taršius automobilius.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Gyventojai greitu metu vėl gali tikėtis gauti kompensacijas už sunaikintus senus taršius automobilius.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Gyventojai greitu metu vėl gali tikėtis gauti kompensacijas už sunaikintus senus taršius automobilius.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (4)

Lrytas.lt

Apr 6, 2021, 3:40 PM, atnaujinta Apr 6, 2021, 3:49 PM

Aplinkos ministerijos komunikacijos patarėjas Marijus Gailius naujienų portalui lrytas.lt teigė, kad subsidijų tvarkos aprašas bus parengtas šį mėnesį, tuomet Aplinkos projektų valdymo agentūra(APVA) paskelbs kvietimus. Sąmatai Vyriausybė pritarė praėjusią savaitę.

„Pagal sąmatą, gyventojams 4 mln. eurų numatyti mažataršėms transporto priemonėms įsigyti ir 5 mln. eurų – įsigijusiems naują ar iki 5 metų naudotą elektromobilį.

Norintiems taršų automobilį pakeisti į viešojo transporto paslaugas arba alternatyvius judumo būdus (paspirtukus, dviračius ir pan.), numatyta galimybė gyventojams naudotis ir dalijimosi paslaugomis – tokiai priemonei šiemet numatyta skirti 6 mln. eurų. Iš viso 15 mln. eurų“, – naujienų portalui lrytas.lt pasakojo M.Gailius.

Pasak pašnekovo, juridiniams asmenims subsidijuojant mažiau taršų transportą numatoma paskirstyti 42 mln. eurų: iš jų 27 mln. eurų – mažiau taršiam viešajam transportui, 5 mln. eurų – elektromobilius pirksiančioms įmonėms arba organizacijoms, dar 10 mln. eurų – alternatyviai infrastruktūrai diegti ir aplinkai palankiam sunkiasvoriam transportui įsigyti.

Kiek anksčiau aplinkos viceministrė Gintarė Krušnienė kalbėjo, kad pernykštė subsidija ne tik sukūrė piktnaudžiavimo precedentų, bet ir pradėjo pūsti dviračių ir paspirtukų kainas rinkoje, todėl už alternatyvius keliavimo būdus brangiau mokėti priversti visi kiti gyventojai.

Paraiškas vertinanti ir subsidijas pervedanti Aplinkos projektų valdymo agentūra sulaukė pardavėjų skundų dėl pardavėjui grąžinamų paspirtukų. Tokiu atveju pirkėjas atgauna pinigus už įsigyti daiktą ir kartu pasilieka valstybės subsidiją, sudarančią iki 400 eurų vienai transporto priemonei.

Siūlo atiduoti savivaldybėms

Naujienų agentūra BNS skelbė, kad Seimas svarstys, ar automobilių taršos mokestį nuo 2022 metų pervesti į savivaldybių, o ne į valstybės biudžetą. Tokios idėjos autoriai sako, kad gavusios papildomų lėšų savivaldybės jas galėtų investuoti į aplinkosaugos projektus, taip pat stiprėtų savivaldos finansinis savarankiškumas.

„Pasiųstume aiškų ženklą savivaldybėms, kad esame pasiruošę kalbėtis su regionais dėl bendro pasiryžimo didinti savivaldybių investicinį pajėgumą, plečiant jų savarankiškųjų pajamų šaltinius“, – teigė pataisą Seimui pristatęs Eugenijus Sabutis.

Pasak jo, pernai atliktas tyrimas parodė, kad dauguma savivaldybių norėtų, jog transporto priemonių registracijos mokestis taptų jų pajamomis. Tada savivaldybės labiau siektų gerinti vietos transporto infrastruktūrą ir eismo valdymą, atnaujinant transportą, dviračių takus, kuriant žaliąsias erdves, sodinant augalus šalia didžiausių taršos šaltinių, skatinant gyventojus įsigyti netaršias transporto priemones.

Konservatorius Kęstutis Masiulis tvirtino, kad mokesčio dalybos savivaldai ne tik brangiai kainuos, bet ir neaiškūs jo paskirstymo kriterijai.

„Kokiai savivaldybei būtumėte linkęs priskirti mokestį, tais atvejais, kada žmogus gyvena vienoje savivaldybėje, dirba kitoje savivaldybėje. Kur jis daugiau pravažinėja ir kuriai savivaldybei duotumėte dviračių takams skiriamus pinigus“, – kalbėjo K.Masiulis.

E.Sabutis pabrėžė, kad tvarką, kaip mokestis būtų paskirstomas savivaldybėms, pasiūlytų pataisas svarstysiantis pagrindinis komitetas.

„Galimas mechanizmas pagal gyventojų skaičių, kuriam, suprantu, pritartų Vilniaus miesto savivaldybė“, – svarstė parlamentaras.

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas anksčiau taip pat yra sakęs, kad Seimui teiks automobilių taršos mokestį reglamentuojančios įstatymo pataisos. Pernai lapkritį jis žadėjo, kad bus plečiamas ir mokesčio mokėtojų ratas – bus apmokestinama žemės ūkio technika, o pajamos iš jo bus skirtos mažiau taršiems automobiliams.

Taršių automobilių mokestis Lietuvoje galioja nuo 2020 metų liepos. Iki 2021 metų sausio jo surinkta 15,4 mln. eurų, o per šių metų sausį ir vasarį – dar beveik 4 mln. eurų. Automobilių registracijos mokestis mokamas, kai išmetamo CO2 kiekis viršija 130 gramų kilometrui. Priklausomai nuo CO2 emisijos ir degalų rūšies, mokestis gali siekti nuo 13 iki 510 eurų.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.