– Valentinai, ar Kauno turguje jau atgijo prekyba automobiliais?
– Nelabai, užsienis kol kas viską riboja, todėl per dieną atvažiuoja tik du automobilvežiai. Šiuo metu turguje stovi apie 20 proc. daugiau automobilių, jei lygintume su tuo laikotarpiu, kai buvo suvaržymai.
Mes esame priklausomi nuo užsienio pirkėjų – ukrainiečių. Kai jie užplūsta, tai pardavimai būna geresni. Po judėjimo ribojimų tarp savivaldybių atlaisvinimo pirmąjį savaitgalį buvo gerokai daugiau lietuvių pirkėjų nei visada. Aišku, tas senų automobilių keitimo procesas vyksta, nes per pirmąjį karantiną irgi buvo panaši situacija.
– Kaip manote, kada prekyba pagyvės?
– Viskas priklauso nuo karantino ribojimų. Jei atidarys sienas, tai prekyba automobiliais išaugs. Dabar didesnė problema vežėjams įsigyti automobilius. Jie, nuvažiavę į užsienį ar iš jo grįžę, turi izoliuotis, o tai stabdo visą procesą.
– Ką manote apie naują „Regitros“ tvarką, kai bus registruojami transporto priemonių savininkai?
– Manau, kad dalis „kauferių“ (sutartis surašoma taip, tarsi pirkėjas buvo išvykęs į užsienį ir įsigijo automobilį tiesiogiai iš kitos šalies piliečio) išnyks. Čia buvo perpardavinėtojų verslas, kaip vienas valstybininkas pasakė, – „perekūpų“. „Kauferis“ nebuvo privaloma verslo dalis, todėl perpardavinėtojai galės toliau prekiauti automobiliais.
Anksčiau pirkėjui buvo pasiūloma: ar jis nori nupirkti transporto priemonę iš vokiečio ir vėliau ją „Regitroje“ užregistruoti, ar iš lietuviškos įmonės. Tačiau jei perki lietuviškoje įmonėje, transporto priemonės kaina išauga 100–150 eurų.
Lietuviai norėdavo sutaupyti, todėl visada rinkdavosi antrąjį variantą, o pardavėjas likdavo šešėlyje. Manau, kad dabar unikalūs savininko deklaravimo kodai bus išimami, bet tas „kauferis“ vis tiek liks, nes niekas netrukdo viską atlikti nuotoliniu būdu.
Aš galiu vokiškame tinklalapyje susirasti automobilius, padaryti mokėjimo pavedimą ar duoti automobilvežio vairuotojui pinigus ir jis man atveš transporto priemonę. Tas vokietis man asmeniškai išrašys pirkimo-pardavimo sutartį, o aš nueisiu į „Regitrą“ užregistruoti transporto priemonės. Jie neturės teisės manęs neregistruoti, nes aš nusipirkau automobilį sau.
Mes – Europos Sąjungos valstybė, todėl transporto priemonių judėjimas vyksta labai plačiai. Automobiliai atvežami iš Belgijos, Prancūzijos, Vokietijos, o vėliau dalis išvažiuoja į Kirgiziją, Ukrainą, Latviją, tačiau būna ir atvirkščiai. Pavyzdžiui, į Lietuvą atvažiuoja pirkėjai arabai ir perka automobilius, o vėliau juos veža atgal į Belgiją ir Afriką.
Tas automobilių judėjimas vyksta visoje Europoje, bet dabar kaip „Pilypas iš kanapių“ išlindo tokia Lietuva ir sako: „Tokie automobiliai į Lietuvą negali įvažiuoti, jei neturi kodo“. Iš to seno automobilio padarėme akcizinę prekę, nes jo negalime įsigyti be tam tikro kodo.
Dabar gausiu baudą, jei mano mašina be kodo atsiras Lietuvoje. O gal aš ją į Lietuvą atvežiau remontuoti ir vėliau vėl važiuosiu į Vokietiją? Su tokiais iškeltais suvaržymais atrodome kaip Baltarusija, o ne Europos Sąjunga. Niekur kitur Europos šalyse tokių taisyklių nėra, išskyrus Latviją. Bet kodėl mes turime daryti kaip latviai?
Anksčiau irgi buvo panaši situacija, kai mūsų politikai šaukė, jog reikia daryti kaip latviai. Bet kol jie galvojo, latviai viską panaikino, nes jiems tas sumanymas nepasiteisino. Verslui kodai tiesioginės įtakos neturės – bus tik panaikinta viena perpardavinėtojų dalis. Dabar Lietuvoje yra apie du milijonai automobilių, todėl tie žmonės kažkada nuspręs parduoti savo transporto priemones. Dabar tie du milijonai gyventojų turės vykdyti kažkokias papildomas procedūras...
Nuo gegužės mėnesio „Regitroje“ atliksime kažkokius kodų priėmimus ir perdavimus, techninio paso ir numerių registraciją. Kam tiems dviem milijonams visa tai reikalinga? Tai prasilenkia su žmonių apsisprendimo laisve.
– Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė pasakė, jog dėl perpardavinėtojų valstybė praranda apie 40 mln. eurų.
– Labai įdomu, kaip suskaičiavo tuos 40 mln. eurų. Jei pasakytų, kad prarandame 5 mln. eurų, tai nebūtų verta kažką daryti.
– Kaip manote, ar automobilių neturėtų sumažėti ir ar šis įstatymas bus naudingas?
– Nesumažės. Tie, kurie sugalvojo šį įstatymą, manė, kad bus naudos, tačiau dabar pastebiu nusivylimą valstybininkų veiduose, nes jokio poveikio kol kas nėra ir jo nebus. Perpardavinėtojai jau rado savo vietą, todėl išgyvens ir su tuo savininko deklaravimo kodu. Perpardavinėjimas jau vyksta daugiau kaip 20 metų, todėl jis vyko be kodų – vyks ir toliau su kodais bei tranzitiniais numeriais.
Politikai tvirtina, jog tai yra šešėlio mažinimas, tačiau tas šešėlis „automatiškai“ mažėja, nes, pavyzdžiui, prieš aštuonerius metus turguje buvo daug automobilių, tačiau dabar jų sumažėjo apie du trečdalius. Jei ukrainiečiai pradės patys važinėti pirkti automobilių į kitas šalis ir aplenks Lietuvą, tai šis verslas dar labiau susitrauks.
Man teko aplankyti nė vieną automobilių turgų, todėl mačiau, jog tų perpardavinėtojų yra visur. Aišku, išgyvensim ir su tais unikaliais savininko deklaravimo kodais, tačiau su eiliniais pirkėjais-pardavėjais niekas nesiskaito: priima įstatymus, kurie nėra logiški. Jei žiūrėtume į priekį, tai automobilių turgaus verslo ateitis miglota, bet ne dėl kodų, o dėl paties verslo sąlygų.
