Lietuvos vežėjai, kalbėdami apie kritinę situaciją, sako, kad jiems masiškai trūksta vairuotojų. Jei situacija nesikeis, galimi sutrikimai logistikos grandinėje. Apie tai, ką daryti, jog situacija pasikeistų ir kiek reali grėsmė kalbant apie logistikos grandinių strigimą, papasakojo Tarptautinių transporto ir logistikos aljanso vadovas Povilas Drižas.
– Kokie šiuo metu yra darbuotojų trūkumo mastai?
– Pagal Užimtumo tarnybos duomenis, šiai dienai turime apie 9 200 laisvų darbo vietų. Metų pradžioje pradėjome analizuoti, jog šiais metais reikės apie 30 tūkst. darbuotojų, kad galėtume užpildyti poreikį sektoriuje.
Kai kvotos palengvinta tvarka buvo išnaudotos per penkerius mėnesius, gavome duomenis, jog 11 500 žmonių buvo įdarbinti po kvotų pasibaigimo. Manome, kad šių metų pabaigoje būsime pasiekę rodiklį, kurį nustatėme metų pradžioje – trūks 30 tūkst. darbuotojų.
– Kalbant apie darbuotojų trūkumą, ar galima teigti, jog šiuo metu situacija yra gerokai dramatiškesnė?
– Mes manome, jog šiai dienai situacija yra neraminanti. Pirmiausia yra indikacijos iš Europos Sąjungos ir kitų šalių. Vartojimas po pandemijos yra stipriai išaugęs. Norint išlaikyti ir vykdyti poreikį reikalingų operacijų bei statistinių įsipareigojimų, mums reikia palaikyti žmogiškųjų išteklių lygį, kuris buvo prieš pandemiją.
Papildomai prisideda reguliavimas iš Europos Sąjungos, vadinamo Mobilumo paketo, kai vairuotojai kas keturias savaites gali grįžti pailsėti į savo gyvenamąją vietą. Įvairiausiais skaičiavimais, jų grąžinimas užtrunka nuo 2 iki 6 dienų. Jei to žmogaus nėra šešias dienas Europoje, kažkas jį turi pakeisti.
Vairuotojų poreikis išaugęs yra du su puse karto, lyginant 2019 ir šiuos metus. Viską lemia ir geopolitinė situacija su Baltarusija, nes dauguma vairuotojų yra iš tos šalies. Geopolitinė situacija sukelia problemų su atvykimu, todėl mums tenka įdarbinti žmones iš kitų šalių, pavyzdžiui, Ukrainos.
Bet tada mes susiduriame su kita problema – imigraciniais reguliavimais. Įmonė turi praeiti 13–14 savaičių terminą, jog sutvarkytų žmogaus atvykimą. Į logistikos grandinę įvedą didelę netvarką.
– Kiek iš viso Lietuvos įmonėse dirba vairuotojų ir kokia jų dalis yra lietuviai ir kitų šalių atstovai?
– Iš viso dirba apie 74 tūkst. vairuotojų. Mes nesekame, kiek asmenų yra iš kitų šalių, bet ši dalis turėtų siekti 80 proc. Lietuvoje yra 2,7 mln. gyventojų, iš jų 1,3 mln. jau dirba. Kaip įmanoma užpildyti sektorių su šiuo skaičiumi, kuris patenka į Europos Sąjungos šalių trejetuką? Neįmanoma.
Juk negalime paimti iš vidaus rinkos dirbančių asmenų. Lenkijoje, į kurią mes kartais lygiuojamės, irgi trūksta 120 tūkst. darbuotojų, nors jie turi 36 mln. gyventojų.
– Kokios priežastys lemia, jog yra toks didelis darbuotojų trūkumas?
– Minimalus atlyginimas, kurį turime mokėti vairuotojui, pas mus yra lenkiantis septynias Europos Sąjungos šalis. Mums kartais priekaištauja, jog reikėtų mokėti atlyginimus, tokius, kaip Vokietijoje, Prancūzijoje ar Jungtinėje Karalystėje, bet ir ten trūksta darbuotojų. Vadinasi, ne visos problemos yra piniguose.
Daroma daug tyrimų, kuriuose klausiama vairuotojų, ką reikėtų pagerinti – dauguma įvardija, jog trūksta transporto priemonių aikštelių ar prieigos prie dušo, tualeto. Kartais iš vairuotojų gauname skundų, jog atvykę į logistikos sandėlį požiūris į juos būna nelabai tinkamas.
Turėtų būti sukurta valstybės ir verslo strategija, kurioje aptariama, kaip galima pritraukti žmones į šią veiklą. Aišku, čia yra ilgo laikotarpio uždavinys. Pavyzdžiui, Lenkija prieš kelias dienas priėmė nutarimą, jog reikia pakeisti visą migracijos politiką, nes dabar turi tikslą įdarbinti 500 tūkst. Baltarusijos piliečių. Mūsų valstybė irgi galėtų sekti jų pavyzdžiu.
– Jei vairuotojų ir toliau trūks, kaip tai paveiks vartotoją? Ar lėtės pristatymas ir brangs produkcija?
– Gali įvykti logistinės grandinės sutrikimas, kai prekių pristatymas pradės vėluoti. Be to, vartotoją gali paveikti kainų šuolis dėl krovinių. Reikėtų nepamiršti, kad šiuo metu artėja Kalėdos, greičiausiai niekas nenorėtų, jog vėluotų dovanos.
