To Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos vardu paprašė jos narė Ligita Girskienė. Projektas bus teikiamas kitame plenariniame parlamento posėdyje po savaitės. Pataisomis siūloma nuo 2023 m. apmokestinti daugiau kaip 130 g/km C02 išmetančių transporto priemonių vairuotojus metiniu naudojimo mokesčiu.
Naujasis mokestis būtų apskaičiuojamas automobilio išmetamą CO2 kiekį dauginant iš atitinkamo mokesčio tarifo, taršos koeficiento ir mokesčio tarifo indeksavimo koeficiento.
Kaip nurodo ministerija, 131–160 g/km išmetančioms transporto priemonėms būtų taikomas 0,56 Eur/g mokesčio tarifas. Kasmet minimalus tarifas būtų taikomas vis mažiau teršiantiems automobiliams, o 2026 m. būtų apmokestinami ir daugiau kaip 100 g/km CO2 išmetantys lengvieji automobiliai.
Didžiausias taršos koeficientas būtų taikomas senoms dyzelinėms transporto priemonėms. Benzinu ar dujomis varomiems automobiliams nustatytas koeficientas būtų dukart mažesnis nei varomiems dyzelinu.
Pirmuosius dvejus metus, iki 2025 m., mokesčiui būtų taikoma 50 proc. lengvata. Nuo 2025 m. mokesčio nemokėtų neįgalieji, o senjorai, šeimos su neįgaliaisiais ir asmenys, gaunantys socialinę paramą mokėtų 50 proc. mažesnį mokestį.
Ministerijos skaičiavimais, jau dabar trečdalio Lietuvos automobilių parko CO2 emisijos neviršija 130 g/km ir tokių automobilių savininkai naujojo mokesčio išvengs. 2023 m. 33–62 eurus už benzininį ir 62–112 eurų už dyzelinį automobilį sumokėtų 34 proc. vairuotojų, 32 proc. jų kasmet šiam mokesčiui turėtų numatyti atitinkamai 55–106 ir 104–190 eurų. Labiausiai teršiančių transporto priemonių vairuotojai mokėtų nuo 99 eurų už benzininius ir nuo 188 eurų už dyzelinius automobilius kasmet.
Nauja Motorinių transporto priemonių taršos mokesčio įstatymo redakcija parlamentui turėjo būti teikiama gruodį, tačiau projektas tuomet iš Seimo darbotvarkės buvo išimtas. Jei po pateikimo pratęstoje Seimo sesijoje jam bus pritarta, į parlamento plenarinę posėdžių salę projektas grįš pavasario sesijoje.
