„Tęsime pradėtus grandiozinius darbus, planuose – ir naujos iniciatyvos“, – apsiskelbė savo interneto svetainėje Lietuvos automobilių kelių direkcija.
Nuostabu. Tik ar bus kam dirbti? Mat gegužės 13 d. visą pusdienį statybininkai ir kelininkai ilsėsis. Maždaug 80-yje valstybinės reikšmės ar visuomeninės paskirties objektų statybvietėse bei keliuose nemosikuos strėlėmis kranai ir nevažinės volai.
Tokia įspėjamoji akcija – tik pradžia. Valstybės arba savivaldybių paskelbtus konkursus laimėjusios kompanijos neslepia nebegalinčios įvykdyti įsipareigojimų.
Bent jau už tokią kainą, kokia buvo numatyta. Mat drastiškai pabrango ne tik elektra, dujos ar degalai – kai kurių medžiagų net už kelis kartus didesnę kainą sunku nusipirkti.
Dingo ukrainietiškas metalas, išnyko rusiškas bitumas, o be jo kelio niekaip nenutiesi.
Rangovai ėmė spausti valdžią, kad sutartys būtų indeksuotos, kitaip grasinama sustabdyti maždaug pusantro šimto projektų, kurių vertė – per 300 mln. eurų.
Valdžia vargu ar tam pasiryžtų. Kita vertus, jei jau už pabrangusį šildymą ar elektrą kompensacijų visokiais būdais atseikėta gyventojams, kuo blogesnis verslas?
Juolab kad bruzdesys jau kilo ir S.Daukanto aikštėje – prezidento patarėjas V.Augustinavičius puolė raginti perrašyti sutartis, prieš tai apsisprendus, kurias statybas reikia būtinai užbaigti.
Vyriausybė kol kas nestoja piestu prieš tokias idėjas.
Aplinkos ministras Simonas Gentvilas netgi išaiškino, kad įstatymų keisti nereikės, tiktai teks paraginti sprendimų nesiryžtančius imtis tarnautojus. „Tvarka dėl papildomų lėšų skyrimo gera, klausimas tik dėl kišenės gylio“, – samprotavo ministras.
Dėl teisybės reikėtų pridurti, kad ne dydis ar gylis svarbiau, bet kišenės turinys. O jis gali smarkiai subliūkšti, nes Prezidentūra dar ragina imtis mokesčių reformos – tiksliau, bent kai kam juos apkarpyti. Kaip dabar išsisukti, kad būtum visiems vienodai geras?
