„Lietuvos draudimo“ komunikacijos vadovė Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė pabrėžė, kad dėl pastarosios liūties kol kas fiksuojami pavieniai vandens užtvindymo žalų atvejai, didžioji dalis klientų dėl žalų nespėjo kreiptis į draudimo kompaniją arba dėl atostogų meto nežino apie įvykusią žalą.
„Ypač daug žalų automobiliams sukėlė birželio 9–10 bei 19–21 dienos audros“, – pridūrė I.Trakimaitė-Šeškuvienė.
Šiais metais „Lietuvos draudimas“ registravo net 196 žalas, iš jų 176 vienetai vien tik dėl krušos, kiti pavieniai atvejai, tai variklio sugadinimai dėl vandens poveikio, medžio ar vėjo lengvai pakeliamų daiktų užkritimai ant automobilio.
Šiuo metu administruota 25 proc. žalų dėl krušos, kadangi krušos įvykiai įvyko gan lokalioje zonoje, o klientai siekia automobilio žalą atstatyti išlaikant originalią dažų sluoksnio dangą. Praeitų metų birželį nukentėjo tik 47 automobiliai, iš jų nuo krušos – 25. Krušos žalos dydis vidutiniškai siekė 1200 eurų.
Įvykio epicentro regione esantys autoservisai, atliekantys tokio pobūdžio remontą, susidūrė su klientų gausa ir darbus suplanavo iki metų galo. Kadangi krušos pažeidimai automobilio eksploatacijai netrukdo, klientai neskuba atlikti remonto.
„Yra pasitaikę pavienių atvejų, kai audros metu nukentėjo kraunami elektromobiliai, nors ir turėjo papildomas apsaugas, bet dėl žaibo stiprios iškrovos sugadinamos kompiuterinės dalys“, – kalbėjo „Lietuvos draudimo“ komunikacijos atstovė.
Anot pašnekovės, pirmas vasaros mėnuo buvo gana audringas. Ypač išskirtų krušą, kuri tikrai kai kuriuose regionuose buvo ypatingai arši ir sukapojo visus automobilius, kurie stovėjo atvirose vietose.
„Taip pat yra nemažai atvejų dėl apsėmimo ir medžių užvirtimo. Draudikai su nerimu laukė vasaros, nes šiuo metu gamta siaučia labiausiai ir pridaro daugiausia žalos vairuotojams. Pastebime, kad kasmet gamtos stichijos aršėja bei dažnėja, turime išmokti su jomis gyventi ir prisitaikyti prie jų. Jau nebeužtenka žinoti, kad per audrą negalima automobilių statyti po medžiais, reikia įvertinti ir krušos, visiško užliejimo tikimybes“, – naujienų portalui lrytas.lt akcentavo I.Trakimaitė-Šeškuvienė.
„Gjensidige“ žalų administravimo grupės vadovas Donatas Šarakauskas skaičiuoja, kad birželį dėl liūties žalos automobiliui kreipėsi apie 50 klientų. Pusei jų nuostoliai jau atlyginti, kitų išmokos – pakeliui.
„Dažniausiai įvažiuojama į duobę ar kitą kliūtį, kurios nebuvo galima pastebėti dėl apsemto kelio. Vandeniui užliejus automobilio saloną, sugadinama elektros instaliacija, pažeidžiami elektroniniai valdymo blokai, rečiau pasitaiko hidrosmūgis“, – pabrėžė D.Šarakauskas.
Elektrinių automobilių baterija yra sumontuota automobilio dugne, todėl vanduo gali ją sugadinti.
ERGO Žalų administravimo departamento direktorius Baltijos šalyse Gytis Matiukas naujienų portalui lrytas.lt teigė, kad nuo vasaros pradžios dėl liūties padarytų žalų į ERGO kreipėsi beveik pusantro šimto vairuotojų. Beveik penktadaliui jų žala jau atlyginta, kitų vairuotojų transporto priemonės dar remontuojamos.
Vairuotojai draudimo bendrovę informavo apie transporto priemonėms padarytą žalą dėl liūties, krušos, škvalo. Užvirtę medžiai ar medžių šakos apgadino automobilių stogus, subraižė dureles.
Kada galima tikėtis kompensacijų?
Jeigu žala įvyko staiga ir netikėtai, nenustatyta draudėjo tyčios veiksmų, žala atlyginama kai tik nustatomas nuostolis. Kartais procesas gali užtrukti ilgiau dėl automobilio medžiaginių detalių džiovinimo, tada paaiškėja tikrasis nuostolis.
Dažnu atveju, kai automobilis būna apsemtas, sušlapintas automobilio vidus, apsemtos elektronikos dalys, nerizikuojama pradėti remonto, automobilio liekamoji vertė nustatoma aukciono būdu.
„Klientams pageidaujant suteikiame pagalbą surandant pirkėją, tokiu atveju klientas maksimaliai greitai gali atsistatyti patirtą žalą, įsigydamas kitą automobilį. Įvykus vandens žalai, rekomenduojama nedelsiant išjungti elektros įtampos tiekimą, automobilio džiovinimą atlikti autoplovyklose, autoservisuose, vandenį pašalinant išsiurbiant.
Pasitaiko atvejų, kai žalą dėl liūties atlygina automobilio gamintojo atstovas, kaip pavyzdys, kai dėl gamyklinio broko vanduo patenka per GPS ar radijo anteną arba drėgmė patenka į automobilio vidų per vandens nubėgimo latakus“, – naujienų portalui lrytas.lt tvirtino I.Trakimaitė-Šeškuvienė.
Draudimas neatlygina žalos, kuri padaryta dėl vairuotojo kaltės. Pavyzdžiui, automobiliu neapgalvotai bandant įveikti didelius vandens telkinius, neišvažiuojamas gatves ar nuostoliams atsiradus dėl netinkamai gabenamo krovinio.
„Gjensidige“ žalų administravimo grupės vadovas D.Šarakauskas minėjo, kad vairuotojams, turintiems KASKO draudimą, liūties žala bus atlyginta. Vidutiniškai liūčių metu nukentėjusiems vairuotojams išmokama 800–1000 eurų.
Jei vairuotojas neturi KASKO draudimo, situaciją reikia vertinti individualiai, atsakant į klausimus, kaip įvyko įvykis, kokie buvo vairuotojo veiksmai, ar buvo įmanoma išvengti tos situacijos imantis atsargumo priemonių, ar kliūtis buvo pažymėta. Pavyzdžiui, jei kelyje buvo apsemta duobė ir ji nebuvo pažymėta, įvažiavus į duobę, reikėtų išsikviesti policiją, kad užfiksuotų įvykį ir vėliau kreiptis į atsakingą savivaldybę dėl žalos kompensacijos.
