Vis daugiau lietuvių miestus nori keisti į rajonus ar priemiesčius, kuriuose dažniausiai – daugiau gamtos ir erdvės poilsiui lauke. Panašios tendencijos vyrauja ir tos pačios temos apklausoje, kuri „YIT“ užsakymu buvo atlikta Suomijoje.
Taip pat gamtosauga besirūpinantys lietuviai prisipažino, kad artimiausiu metu nesvarsto apie elektromobilių įsigijimą, tačiau per ateinantį dešimtmetį tokį variantą svarstys beveik pusė respondentų.
Svarbiausias kriterijus – ramybė
„YIT Lietuva“ vadovas Kęstutis Vanagas tokiomis tendencijomis nesistebi: „Svarbiausi kriterijai renkantis gyventi rajone – ramybė ir žaluma. Po pandemijos vis dar nemažai žmonių dirba namuose, o gamtos apsuptyje tai daryti – maloniau. Turintiems vaikų svarbus aktyvus poilsis gryname ore, ką rajone galima pasiekti greičiau, nereikia toli važiuoti.
Pandemija visiems parodė, kad net prasidėjus karantinui, laimi gyvenantys šalia gamtos. O ir centre planuojant urbanistinius projektus svarbu į juos integruoti kaip įmanoma daugiau žalumos“, – teigia K. Vanagas.
Kaip svarbiausius kriterijus ramybę pasirinko 82 proc. apklausos dalyvių, žalesnes erdves – 76 proc. norinčiųjų gyventi toliau nuo miesto centro. Patraukliausi visose amžiaus kategorijose buvo parkai. Vilniečiai, lyginant su kitais miestais, kiek labiau vertina natūralaus miško plotus. 55–65 m. amžiaus auditorija – suformuotus skverus.
Ketindami pirkti būstą bei svarstydami, ar rinktis daugiau parkavimo vietų, ar pirmenybę teiktų žaliosioms erdvėms, dauguma respondentų mieliau rinktųsi daugiau žaliųjų erdvių. Kuo vyresnė auditorija, tuo labiau linkusi rinktis žaliąsias erdves. Jaunesnei auditorijai svarbus ir laisvalaikio bei pramogų zonų prieinamumas.
Elektromobilių artimiausiu metu nepirks
Kartu su žaliosiomis erdvėmis lietuviams ne mažiau svarbios ir vietos statyti automobilius. Akivaizdu, kad vienu metu norima ir parkų, ir parkavimo vietų. Absoliuti dauguma (85 proc.) respondentų mano, jog jų mieste reiktų daugiau parkavimo vietų prie gyvenamųjų namų.
Nuo automobilių labiau priklausomi vyrai – pirmenybę jiems, o ne visuomeniniam transportui, teikia virš 36 proc. Moterys labiau linkusios naudotis visuomeniniu transportu – 43 proc., kuomet tokių vyrų – vos 26 proc.
Net 93 proc. respondentų artimiausiu metu neplanuoja įsigyti elektromobilio. Visgi, tolimesniame laikotarpyje, per 1–10 metų elektromobilį planuoja įsigyti 49 proc. respondentų. Moterys statistiškai reikšmingai mažiau linkusios planuoti įsigyti elektromobilį artimiausiu metu – beveik pusė apskritai neplanuoja tokio turėti.
