Kritikai tvirtina, kad Lietuva tapo vienintele valstybe pasaulyje, įteisinusia neva absurdiškus ir nepagrįstus reikalavimus dviratininkams, rašo „Lietuvos rytas“.
Iki šiol Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme buvo skelbiama, kad dviračio šviesos yra privalomos tik tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui – mažiau nei 300 metrų. Europos dviratininkų federacijos duomenimis, tokios taisyklės galioja daugelyje Europos Sąjungos ir kitų išsivysčiusių pasaulio šalių.
Bet Lietuvoje dabar bus privalu apsirūpinti ir elektriniais žibintais, ir ryškiomis liemenėmis.
Įstatymo pataisoms aršiai besipriešinanti Lietuvos dviratininkų bendrija (LDB) tvirtina, kad Seimo nariai susipyko su sveiku protu.
Priešinasi be reikalo?
Dviratininkai, kurie dieną gatvėse ir keliuose nori važinėti be liemenių ir įjungtų žibintų, yra potencialūs savižudžiai ir šioms naujovėms priešinasi aklai, bukai. Taip lrytas.lt šią savaitę teigė Neringą Venckienę Seime pakeisiantis saugaus eismo specialistas Stasys Brundza.
Buvęs lenktynininkas teigia taip pat sieksiantis, kad įstatymais būtų įteisintas ir privalomas šalmų dėvėjimas. Anot S.Brundzos, dviratininkai, dėvintys šalmus, per incidentus nukenčia kur kas rečiau negu važiuojantieji be tokių apsaugos priemonių.
„Policija sako, kad kiekviena išsaugota gyvybė yra laimėjimas ir dėl to verta ką nors daryti.
Tai, ką dabar girdime iš kai kurių dviratininkų, yra aklas ir bukas priešinimasis“, – teigė būsimasis Seimo narys.
Per praėjusius metus Lietuvos keliuose iš viso žuvo 18 dviratininkų, iš jų 14 – užmiestyje. Daugelis žuvo dieną.
Lygina su Šiaurės Korėja
Vis dėlto dviratininkai nepatenkinti. Antradienį apie 20 protestuotojų surengė spontanišką piketą prie Seimo, kur naująją tvarką lygino su totalitarizmu.
„Nemanau, kad europietiškoje šalyje valdžia turėtų nurodyti savo piliečiams, kaip jie turėtų rengtis. Vilkėti valdžios nustatytą drabužį demokratinėje visuomenėje yra keistas Šiaurės Korėjos recidyvas“, – piktinosi LDB tarybos narys Linas Vainius.
Savo ruožtu organizacijos pirmininkas Eduardas Kriščiūnas į mitingą atvyko pasipuošęs tikrais šarvais – esą tik taip galima įtikinti Lietuvos valdžią, kad dviračiu važinėjamasi saugiai.
S.Brundza teigia, kad ir Prancūzijoje, Italijoje, Vengrijoje bei kai kuriose kitose valstybėse išvažiavus iš miesto būtina dėvėti ryškiaspalvę liemenę.
Bet iš tiesų specialūs reikalavimai dviratininkams taikomi tik nedaugelyje ES šalių. Pavyzdžiui, tiek Jungtinėje Karalystėje, tiek Vokietijoje – vienose didžiausių Bendrijos narių, kur dviračiai yra mėgstama transporto priemonė, dviratininkus įprasta ne spausti draudimais ir bausti, o kalti į galvą tiesas apie saugumą kelyje.
Geri keliai – saugiau
Antai šį savaitgalį britai pamirš – bent trumpam – futbolą ir tenisą. Ir ne vien todėl, kad Anglijos rinktinė gėdingai iškrito iš pasaulio futbolo čempionato Brazilijoje, o škotų teniso dievas Andy Murray pralaimėjo ketvirtfinalio mačą Vimbldone.
Šiandien ir rytoj net du milijonai britų užplūs Jorkšyro grafystės miestus ir kaimelius, o dešimtys milijonų prilips prie televizorių. Mat šalį krečia dviračių sporto karštinė – Lidso mieste prasideda garsiosios lenktynės „Tour de France“.
Tai vos antras kartas per 111 metų legendinių varžybų istoriją, kai prancūzai pasirenka Ūkanotąjį Albioną kaip starto vietą.
Bet joks atsitiktinumas, kad 198 geriausi pasaulio dviratininkai riedės Lidso, Jorko, Šefildo, Kembridžo ir Londono gatvėmis.
Tiek elitinis, tiek masinis dviračių sportas čia išgyvena tikrą renesansą. Superžvaigždės Bradley Wigginsas, Chrisas Froome’as, Markas Cavendishas pavertė Jungtinę Karalystę „dviratininkų valstybe Nr.1“ visoje planetoje.
Taip aiškina tuziną olimpinių čempionų paruošęs britų treneris seras Davidas Brailsfordas. O paprasti britai jam pritaria.
Investuoja į saugumą
Oficialiais Transporto departamento duomenimis, dabar reguliariai – mažiausiai du kartus per savaitę – pedalus mina daugiau nei 2,1 mln. britų. Antra tiek ant dviračio sėdasi kartą per mėnesį. Šalyje yra 22 tūkst. kilometrų nužymėtų dviračių takų, kuriais kasmet keliaujama net 480 mln. kartų.
4 milijonai dviratininkų – tikrai daug. Bet 60 milijonų gyventojų turinčioje valstybėje pedalus mintų kur kas daugiau suaugusiųjų ir vaikų, jei šalies miestų keliai būtų dar tinkamesni šiai transporto priemonei.
Šią savaitę visuomeninis transliuotojas BBC ir dviračių sporto organizacija „British Cycling“ atliko nacionalinę apklausą. Ji optimizmo nesuteikė – paaiškėjo, kad apie 50 procentų britų įsitikinę, jog šalies keliai juos verčia jaustis nesaugiais, todėl jie ir nesėda ant dviračio.
Kelius pavojingais vadina 61 proc. pensininkų ir 45 proc. 18–24 metų jaunimo.
„Išvada aiški – žmonės nesijaučia saugūs mūsų keliuose, kai važiuoja dviračiu. Jei norime pakeisti situaciją, turime iš vyriausybės ir savivaldybių gauti aiškų pažadą, kad dviratininkų saugumas ir reikmės taps prioritetu.
Ypač kai bus plėtojami ateities transporto projektai“, – pareiškė britų olimpinis vicečempionas ir organizacijos „British Cycling“ atstovas Chrisas Boardmanas.
Centrinė valdžia tvirtina, kad vos per pastaruosius ketverius metus Transporto departamentas dukart – iki 374 milijonų svarų – padidino biudžetą, skirtą būtent dviratininkų saugumui.
Taip pat nemaži pinigai skiriami nuolatinėms edukacinėms saugaus eismo kampanijoms „Think!“ („Pagalvok!“) ir „Let’s look out for each other“ („Saugokime vienas kitą“). Šios kampanijos siūlo po šešis paprastus patarimus tiek dviratininkams, tiek automobilių vairuotojams.
Vairuotojams primenama itin atsargiai lenkti dvirates priemones, kuo anksčiau jungti signalus posūkių metu, atsargiau atidarinėti dureles sustojus, ieškoti akių kontakto su dviratininku, ypač kai jis ruošiasi atlikti kokį nors manevrą.
Dviratininkams siūloma nevažiuoti pernelyg arti šaligatvio, paisyti šviesoforų signalų, neartėti prie pat sunkvežimių ar autobusų, aiškiai parodyti vairuotojams savo ketinimus kelyje.
Abi kampanijos siūlo dviratininkams dieną vilkėti šviesius ar šviesą atspindinčius drabužius, o tamsiuoju paros metu dar ir užsidėti atšvaitus bei įjungti dviračio šviesas. Paskutinė, šeštoji, edukacinės kampanijos rekomendacija – dėvėti dviratininko šalmą, atitinkantį oficialius reikalavimus.
Šalmus tik rekomenduoja
Verta pabrėžti, kad Jungtinėje Karalystėje galiojantis saugaus eismo įstatymas – Kelių kodeksas – reikalauja, kad dviratininkai tamsiuoju paros metu būtinai vilkėtų reflektuojančias liemenes ar turėtų juostą ir įsijungtų žibintą dviračio priekyje.
Bet teisės aktas tik rekomenduoja užsidėti šalmą. Kampanijų autoriai – šalies Transporto departamentas ir labdaringos dviratininkų teises ginančios organizacijos – pripažįsta karčią tiesą.
Per kelerius pastaruosius metus žuvusių ir sužeistų dviratininkų skaičius augo sparčiau nei bet kokių kitų eismo dalyvių.
2011 metais Jungtinės Karalystės keliuose žuvo 107 dviratininkai, dar 3085 buvo sunkiai sužeisti. 2012-aisiais tragiška statistika drastiškai pakilo – iki 118 žuvusiųjų ir 3222 sužeistųjų.
Net 92 procentai visų nukentėjusių dviratininkų buvo partrenkti automobilių.
Atrodytų, esant tokiai situacijai Londono valdžia turėtų spausti dviračių entuziastus būtinai užsidėti šalmus. Apie privalomus šalmus šalyje diskutuojama jau penkerius metus.
Tačiau tiek patys Transporto departamento atstovai, tiek nepriklausomi ekspertai pripažįsta, kad toks teisinis žingsnis būtų neefektyvus. Remiamasi ne emocijomis, o pasauline ir vietos statistika bei faktais.
Žiūri į skandinavus ir olandus
Tose šalyse, kuriose šalmai yra privalomi, naudojimasis dviračiais mažėja bent 30 procentų, ypač tarp jaunimo. Tai – Australijos ir Naujosios Zelandijos patirtis. Melburne vaikų dviratininkų sumažėjo 36 procentais, o Sidnėjuje – 42 proc.
Be to, dviratininkai su šalmais dažniau patenka į avarijas negu važiuojantieji be jų.
Priežastys paprastos: šalmuoti dviratininkai važiuoja drąsiau, į juos atsainiau žiūri ir patys vairuotojai. Pavyzdžiui, apklausos parodo, kad vairuotojai, lenkdami dviratininką be šalmo, jam palieka daugiau erdvės.
Trečia, britai linkę remtis tokių dviratininkų valstybių kaip Nyderlandai, Danija, Švedija patirtimi. Pavyzdžiui, Danijoje vos 3 proc. dviratininkų užsideda šalmus, bet mirtinų sužalojimų proporcija ten yra keliskart mažesnė nei Jungtinėje Karalystėje.
Nyderlanduose šalmus dėvi vos 1 proc., Vokietijoje – vos 2 proc. dviratininkų, bet ir šiose šalyse sužeistųjų gerokai mažiau nei Jungtinėje Karalystėje.
Patys britų Transporto departamento saugumo specialistai pripažįsta – dviratininkų šalmai nėra sukurti tam, kad apsaugotų važiuojantį nuo susidūrimo su automobiliu.
Lengvi šalmai tegali apsaugoti nuo nesunkių sutrenkimų ir tuo kaip diena nuo nakties skiriasi nuo sudėtingų motociklininkų šalmų.
Net dviratininkų šalmų aprašuose aiškiai teigiama: „Dviračių šalmai turi apsaugoti asmenį per tokius incidentus, kai važiuojantysis krinta ant kelio nesusidūręs su kitomis transporto priemonėmis.“
Žino, kaip saugotis
Vokietijoje dviratininkai privalo važinėti su žibintais: priekyje baltu, gale – raudonu. Taip nurodo Kelių eismo taisyklės.
Jos taip pat draudžia važiuojant dviračiu kalbėti telefonu, važiuoti nelaikant vairo rankomis ir išgėrus bei pėsčiųjų taku. Tačiau tuo draudimai ir baigiasi.
Šalyje pripažįstama, kad dviratininkai su šalmais ir liemenėmis su atšvaitais važinėja kur kas saugiau nei be jų. Taip juos lengviau pastebi kiti eismo dalyviai, pirmiausia vairuotojai.
Liemenės dviratininkams privalomos dalyje Europos šalių, bet Vokietija šios taisyklės įvesti nesiruošia, tik rekomenduoja – kaip ir šalmus.
„Įpareigojanti taisyklė dėvėti šalmą ir liemenę apribotų dviratininkų apsisprendimo laisvę“, – taip dar prieš dvejus metus oficialiai paaiškino Vokietijos transporto ministerija.
„Dviratininkų jau nebereikia prievarta mokyti, jie ir taip žino, kad dviratis neturi storų durelių ir oro pagalvės“, – teigia ir dviratininkų klubo ADFC vadovai.
Vokietijoje gyvena 82 milijonai gyventojų, o jos keliais važinėja 52,3 milijono motorizuotų transporto priemonių, įskaitant autobusus, sunkvežimius ir motociklus. Ir 70 milijonų dviračių.
„Mūsų manymu, liemenės pagrindinių eismo problemų neišsprendžia: daugelis dviratininkų nukenčia piko metu, kai žmonės skuba į darbą, o tuo metu matomumas būna geras“, – teigia berlynietis Benno Kochas, kuris Berlyno Senate ilgus metus buvo atsakingas už dviračių eismą.
