Lrytas.lt kalbinti pirmakursiai sako, kad blogai vairuojantis studentas – prastas stereotipas. Vilniečiams jie siūlo atkreipti dėmesį į savo pačių vairavimo įpročius.
Apgadino studento mašiną
Transporto inžinerijos studijas Vilniaus Gedimino technikos universitete (VGTU) pradėję studentai – tikri automobilių entuziastai. Apsilankymo Plytinės g. įsikūrusiame fakultete tikėjausi sutikti keletą į sostinę atvykusių jaunų vairuotojų, tačiau paaiškėjo, kad ratuotas į Vilnių atvažiavo kone kas trečias iš jų.
Anot būsimų inžinierių, prastai vairuojantis studentas – stereotipas. Jis patogus vilniečiams norintiems ant kažko suversti kaltę, todėl pirmakursiai tampa atpirkimo ožiais.
Iš Širvintų į sostinę atvykęs Tomas Meškauskas pastebėjo, kad ir pačių vilniečių gretose yra visokių vairuotojų. Vaikino „Honda Civic“ Vilniuje yra apdaužę apdaužę „klevo lapais“ pažymėtų automobilių savininkai.
„Kol ryte išėjęs į lauką 10 minučių rūkydavau, visko prisižiūrėjau. Žmonės darydavo gerus dešimt manevrų norėdami pajudėti iš vietos, iš kurios šiai galima išvažiuoti kartą pasukus vairą“, – stebėjosi jis.
T.Meškaukas pasakojo, kad mieste saugaus atstumo laikosi ne tik nuo nepatyrusių vairuotojų, bet ir nuo taksi automobilių.
Į centrą nevažiuoja
Transporto inžinerinę vadybą ir ekonomiką VGTU studijuojantis Deividas Jucys kasdien vairuoja dyzelinį 3 serijos BMW (E46) universalą. Toks automobilis leidžia vaikinui nebrangiai pasiekti gimtąją Klaipėdą.
Tačiau važiuoti į miesto centrą savo automobiliu vaikinas kol kas vengia. Gyvena užmiestyje, o paskaitos vyksta Saulėtekyje, todėl į miestą vykti jam apskritai nėra poreikio.
Anot D.Juciaus, didžiausias skirtumas lyginant Vilnių su Klaipėda yra žiedinės sankryžos. Uostamiestyje jos turi tik po dvi eismo juostas, o sostinėje – net tris. Todėl sudėtingiau suprasti, kaip jas įveikti.
Į senamiestį vaikinas nevažiuoja ir dėl mokamų stovėjimo vietų. Anot D.Juciaus, studentui tai tiesiog per brangu.
Padeda „nelegalus“ stažas
T.Meškauskas pasakojo jau pridėjęs rankas prie savo 1998 m. „Civic“. Dyzelinio 2,0 l „Rover“ variklio galia, anot vaikino, siekia maždaug 150 AG. Išmetimo sistema liko standartinė – kitų eismo dalyvių gąsdinti ji nenori.
Garsinio signalo nepatyrusių vairuotojų „auklėjimui“ vaikinas nenaudoja. Bijo, kad taip juos tik dar labiau išgąsdins.
„Reaguoju į kitus eismo dalyvius taip, kaip noriu, kad jie reaguotų į mane. Jei nekeliu problemų ir pačiam gyventi yra lengviau“, – konstatavo T.Meškauskas.
Įsilieti į sostinė transporto sistemą vaikinams padeda vairavimo patirtis. Patys studentai juokaudami skiria vairavimo stažą į legalų ir „nelegalų“. Dauguma būsimųjų inžinierių pripažįsta prie automobilio vairo sėdę pora metų anksčiau nei įsigijo pažymėjimą.
D.Jucys pasakojo per pirmąją savaitę nė karto neišgirdęs nekantraus sostinės vairuotojo garsinio signalo. Vaikinas mano, kad taip yra dėl turimos patirties – vairuoti jis taip pat pradėjo dar prieš tai kai gavo vairuotojo pažymėjimą.
„Man tai taip pat natūralu, kaip ir valgyti“, – tikino studentas.
Įkliuvo už greitį
Keletas būsimų inžinierių guodėsi, kad per pirmąją rugsėjo savaitę greičio matuokliai du kartus užfiksavo juos viršijant greitį.
Rugsėjį policijos vykdoma griežta greičio kontrolė jaunuoliams neatrodo efektyvi saugumo užtikrinimo priemonė. Jie pasakojo pastebėję, kaip prieš matuoklius per stabdžius kertantys vilniečiai sukelia avarines situacijas, o už jo – vėl greitėja.
„Pirmosiomis rugsėjo dienomis tai sukėlė tik nepatogumų, nes reikėjo planuoti ilgesnę kelionę“, – sakė T.Meškaukas.
Vaikinas tikino nelinkęs viršyti greičio, tačiau tai tenka daryti taikantis prie eismo srauto. Kitu atveju pats tampa kliūtimi, o prie kiekvieno šviesoforo stovi kolonos gale.
Klaipėdietis pirmakursis Eidintas Laučys pasakojo kol kas yra patekęs tik į vieną eismo įvykį. Per trečią užsiėmimą vairavimo mokykloje į jo automobilio galą atsitrenkė kitas automobilis. Kaltas tuomet buvo ne jis.
Nereikia būti išsišokėliu
„Peugeot 206“ vairuojantis E.Laučys pasakojo, kad prieš atvykdamas studijuoti ne kartą lankėsi Vilniuje, todėl prisitaikyti prie vietinio eismo nebuvo sudėtinga. Anot jo, lyginant su uostamiesčiu eismo srautas sostinėje juda greičiau, o vairuotojai yra kiek įžūlesni.
T.Meškaukas pastebėjo, kad Vilniuje visas transporto srautas juda greitai, tačiau lėčiau nei Kaune.
„Ten būna, kad atkarpa, kurioje leidžiamas 70 km/val. greitis važiuoti 90 km/val., o tau iš galo vis tiek kažkas signalizuoja“, – vairavimo laikinojoje sostinėje patirtimi dalijosi jis.
Anot E.Laučiaus, viskas, ką reikia daryti jaunam vairuotojui Vilniuje – tai judėti kartu su srautu ir nebūti išsišokėliu.
„Volkswagen Passat“ vairuojantis molėtiškis Simonas Vidžiūnas prašė neskirstyti vairuotojų pagal amžių ir gyvenamąją vietą. Vaikino mano, kad yra pirmakursių, kurie į Vilnių atvyko savo gimtajame krašte už pinigus įsigiję vairuotojo pažymėjimą. Tačiau daugiau tokių, kurie puikiai vairuoja.
Užteko vienos savaitės
Lietuvių filologiją Vilniaus universitete studijuoti pradėjusios Ivetos Navašinskaitės pirmieji įspūdžiai prie vairo – slogūs. Ji džiaugėsi, kad lietingą antrąją rugsėjo savaitę į sostinę iš Alytaus atvyko be automobilio.
Pirmosios dienos praleistos mieste prie „Peugeot 206“ vairo merginą kaip reikiant išgąsdino. Ji tikino daugiau Vilniuje nevairuosianti.
„Esu iš mažo miesto, o eismas ten visai kitoks. Čia didžiulis eismo srautas – visi skuba, lekia, nori būti pirmi. Jei tu nespėji pajudėti su visu srautu, visi signalizuoja, pyksta. Tai labai nesmagu“, – guodėsi mergina.
Į piktų vairuotojų replika pirmakursė stengėsi nekreipti dėmesio.
Būsimai lituanistei keblumų sukėlė žiedinės sankryžos. Anot merginos, sunkiausia būdavo į jas įvažiuoti. Taip pat jai nejauku buvo prasilenkti su mieste kursuojančiais autobusais ir troleibusais.
Tokią jaunos vairuotojos baimę galima suprasti, mat merginos maršrutas iš Saulėtekio į senamiestį, ėjo per Antakalnį, kurį kertantis viešasis transportas ne visuomet išsitenka siaurose eismo juostose.
Prieš atvykdama studijuoti I.Navašinskaitė vasarą praleido uždarbiaudama Vilniuje. Ji pripažįsta nuo namų iki darbo eidavusi pėsčiomis – važiuoti automobiliu tuomet buvo per daug streso.
„Alytuje vairuodavau kiekvieną dieną. Ten savas miestas, pažįstamo gatvės, daug mažesnis automobilių srautas. Nėra jokių sudėtingų sankryžų“, – sakė mergina.
Gimtojo miesto pikas, anot pirmakursės, eismo intensyvumu daugmaž atitinka ramiausią paros metą Vilniuje.
Visgi sostinės eismas gąsdina toli gražu ne visas filologes. Pirmakursė Roberta Gustaitytė sako, kad viskas mieste aišku ir paprasta. Į gatves mergina išvažiuos kai tik įsigis automobilį.
Trūksta stovėjimo vietų
Kaip didžiausią problemą vairuojantys VGTU studentai įvardino vietos stovėjimo aikštelėse prie universiteto ir greta bendrabučių trūkumą. Šatrijos Raganos g. esančioje aikštelėje automobiliai statomi net keturiomis eilėmis. Tačiau pirmakursiai guodėsi, kad po 9 val. visa ji vis tiek jau būna užimta.
T.Meškauskas į paskaitas važiuoja iš užmiesčio ir atvykęs į universitetą Saulėtekio al. dažniausiai jau neranda, kur palikti automobilio. Savo „Civic“ vaikinas priglaudžia pas netoliese gyvenančius pažįstamus.
Kalbinti vaikinai linkę manyti, kad automobilius vairuojančių pirmakursių po pirmųjų dviejų savaičių sumažės. Studentai juokavo, kad pamatę, kaip tai nepatogu, dalis jų persės į troleibusus.
Į centrą važiuoti transporto inžinerijos pirmakursiai nevengia. Jau žino kiemus, kuriuose automobilį galima pasistatyti nemokamai. Lankyti klubų ir barų jie vyksta viešuoju transportu.
