Pažymėjimus praradusių vairuotojų pasiteisininai neįtikino

Girdėdami palankias orų prognozes prieš ilgąjį Joninių savaitgalį lietuviai nejučia ima svajoti, kaip smagiai leis laiką su draugų kompanija.

Vairuodami žmonės kartais pamiršta galvoti apie tai, ko vertėtų pasisaugoti.<br>Domanto Umbraso asociatyvi nuotr.
Vairuodami žmonės kartais pamiršta galvoti apie tai, ko vertėtų pasisaugoti.<br>Domanto Umbraso asociatyvi nuotr.
Projekto „Saugokime vieni kitus kelyje“ bendradarbis Tomas Malakas pastebi, kad vairavimo ekstremaliomis aplinkybėmis pamokų reikėtų visiems.<br>Asmeninio archyvo nuotr.
Projekto „Saugokime vieni kitus kelyje“ bendradarbis Tomas Malakas pastebi, kad vairavimo ekstremaliomis aplinkybėmis pamokų reikėtų visiems.<br>Asmeninio archyvo nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Saulius Rinkevičius („Lietuvos rytas“)

Jun 28, 2016, 1:57 PM, atnaujinta May 20, 2017, 10:46 AM

Skaičiuoti paskutines akimirkas prieš artėjančias laisvas dienas yra žmogiška, tačiau planuojant išvyką reikia galvoti ne tik apie tai, kaip pasieksite kelionės tikslą, bet ir kaip vėliau saugiai grįšite į namus.

Verta prisiminti, kad, nepaisant gerų orų ir sausos kelio dangos, visuomet naudinga turėti laiko atsargą. Tuomet kelionės tikslą galėsite pasiekti be streso ir neviršydami greičio.

Pakili nuotaika trunka neilgai

Ne mažiau svarbus dalykas, į kurį kalbėdamas apie tautiečių poilsiavimo įpročius atkreipė dėmesį policijos kapeliono bendražygis ir projekto „Saugokime vieni kitus kelyje“ bendradarbis Tomas Malakas – reikia nepamiršti, kad praėjus šventėms gyvenimas tęsis toliau.

„Šventinė ar atostogų pradžios euforija yra laikinas pojūtis. O šią akimirką priimtas sprendimas mano ar kito žmogaus gyvenimą gali pakeisti labai ilgam“, – kalbėjo jis.

Vyras yra pastebėjęs, kad lietuviai prie vairo linkę pernelyg atsipalaiduoti, pamiršta, kad kiekvieną sekundę greta jų vyksta judėjimas, o viena trumpa akimirka gali viską pakeisti.

Jis prisiminė vienos moters apgailestavimą. Ją liūdino faktas, kad vairavimas yra varginantis dalykas, o viena valanda automobilyje jai prilygsta visos darbo dienos krūviui.

Savo pranašumu įsitikinę vyrai gali pamanyti, kad taip yra dėl įgūdžių trūkumo, tačiau nuolatinės pastangos išlaikyti koncentraciją ir vyti šalin pašalines mintis vargintų kiekvieną vairuotoją. Kitas klausimas – ar visuomet jie stengiasi tai daryti?

„Aš manau, kad vairuodami žmonės kartais tiesiog pamiršta galvoti apie tai, ko vertėtų pasisaugoti. Nesusimąsto, kad galbūt verta sumažinti greitį.

Kai kelias geras, o matomumas puikus, kai kam kyla noras kuo greičiau įveikti atstumą, tačiau vėliau matome, kad niekur tie žmonės nenuskuba“, – liūdnai konstatavo pašnekovas.

Atsakomybė tenka ir keleiviams

T. Malakas priminė, kad dalį atsakomybės turi prisiimti ir keleiviai. Kad ir kaip smagu važiuoti, jie negali blaškyti vairuotojo, mat jis atsakingas ne tik už save ar juos, bet ir už kitus žmones, kurie tuo metu yra kelyje.

„Važiuodami atostogauti jie džiaugiasi, kaip tai smagu, prašo vairuotojo pagarsinti muziką ar netgi spustelėti akceleratorių. Bet ir jie turi galvoti apie saugumą, juk taip pat turi tam nemažai įtakos“, – įžvalgomis dalijosi jis.

Vyro nuomone, keleiviai dažnai gali būti nepatenkinti vairuotojo elgesiu, tačiau lietuviai galbūt nedrįsta garsiai reikšti savo pastabų.

Anot pašnekovo, tai irgi susiję su charakterio bruožais: vienas įžvelgdamas pavojų neliks pasyvus stebėtojas ir apie tai praneš, tuo metu kitas įpratęs plaukti pasroviui ir niekam neprieštarauti.

„Žmonės turėtų nebijoti drąsiai išsakyti savo nuomonės, net ir tada, jei kitam tai gali nepatikti. Tačiau reikia suprasti, kad nuo to draugystė tikrai nenukentės.

Visai kas kita, jei kelyje kas nors nutiktų – kaip reikėtų pažiūrėti į akis neįgaliojo vežimėlyje sėdinčiam draugui?“ – retoriškai klausė T. Malakas.

Jis stebisi nepamatuotu lietuvių troškimu viską gauti tuojau pat. Tautiečiai nelinkę laukti ar kaip nors keisti savo planų, kad to skubėjimo išvengtų. Dingsta ir gebėjimas mėgautis tuo, ką darai, būti čia ir dabar.

„Tarkime, išgyvenu automobilio vairavimo akimirką – važiuoju lėčiau, stebiu aplinką, kitus eismo dalyvius, turiu galimybę pamatyti ir gamtą. Tuo metu esu budresnis, todėl atkreipiu dėmesį ir į smulkmenas“, – apie kitokią vairavimo patirtį pasakojo pašnekovas.

Vairuotojui siūlyti nereikia

Vyras yra pastebėjęs, kad lietuviai linkę manyti, jog skaudžios nelaimės kelyje gali nutikti bet kam kitam, tik ne jiems.

Viena taurelė ar bokalas gali labai brangiai kainuoti. T. Malakui ne kartą teko klausytis istorijų, kaip vairuotojo pažymėjimo netekę žmonės teismuose bando apeliuoti į tai, kad jiems reikia vežioti auginamus vaikus.

„Bet juk apie tai reikėjo pagalvoti prieš nusižengiant. Apskritai reikia prisiminti, kad vartodamas alkoholį prarandi dalį laisvės – netenki teisės vairuoti“, – kalbėjo jis.

Daug su jaunimu bendraujantis vyras stengiasi jiems būti pavyzdys. Anot T. Malako, vaikai viską puikiai supranta, todėl galbūt kitą kartą gali ir patys paprašyti tėčio ar mamos, kad jie nesėstų prie vairo būdami neblaivūs.

Geras sumanymas prieš vakarėlį kiekvienoje grupelėje turėti vairuotoją, kurio užduotis – saugiai parvežti bičiulius namo. Tačiau tai turėtų būti tvirtą charakterį turintis žmogus, kuris nereaguotų į siūlymus „šiek tiek išgerti“.

„Šiuo klausimu neturėtų būti jokių kompromisų. Tas žmogus turi pasakyti, kad šiandien negeria, ir viskas. Reikia turėti drąsos pasakyti: „Aš šiandien nevartosiu alkoholio, nes noriu jus saugiai parvežti“, – griežtai nukirto T. Malakas.

Jis pabrėžė, kad būna atvejų, kai ir paskyrę atsakingą vairuotoją žmonės vis tiek siūlo jam išgerti, sakydami, kad dėl nedidelio alkoholio kiekio nieko nenutiks.

Lietuviams apskritai vertėtų galutinai atsisakyti įpročio primygtinai siūlyti kitam alkoholį.

Reikia visai nedaug pastangų

Jaunimas, anot jo, šiais laikais ganėtinai anksti gauna vairuotojo pažymėjimą. Galbūt todėl kai kurie jauni žmonės nebijo jo prarasti ir kelyje elgiasi neatsakingai.

Taip pat vyrai mėgsta pervertinti savo vairavimo įgūdžius. Dažnai klaidingą įsivaizdavimą, kad jie visiškai valdo automobilį, galima pakeisti savo kailiu patyrus, kaip veikia fizikos dėsniai. O tai padaryti galima saugioje aplinkoje.

„Po pasivažinėjimo su kartu vėliau vairuoji gerokai lėčiau, nes puikiai supranti, kad mašinos gali nesuvaldyti. Todėl vairavimo ekstremaliomis aplinkybėmis pamokų reikėtų visiems“, – įsitikinęs T. Malakas.

Jis pažymėjo, kad ruošdamiesi linksmybėms kelionę namo turėtų planuoti ne tik tie, kurie atvyksta automobiliais.

Pėsčiajam taip pat visiškai netinka planas „kaip išeis, taip grįšiu“. Nevertėtų apsiriboti vien mintimis apie tai, kaip bus smagu, nes grįžti namo galiausiai vis tiek reikės.

„Labai svarbu, kad tai, kaip buvo smagu per Jonines, atsimintume ir kitą dieną ar po penkerių metų. Kad prisiminimuose būtų geri įspūdžiai, o ne liūdesys ir sąžinės graužatis“, – vylėsi pašnekovas.

O tam, anot T. Malako, kartais reikia visai nedaug – nepamiršti galimų pavojų, nevartoti alkoholio vairuojant ir smarkiai nespausti akceleratoriaus pedalo. Jo manymu, būti dėmesingas kelyje ir neskubėti gali išmokti kiekvienas žmogus.

Kartais reikia visai nedaug – nepamiršti galimų pavojų, nevartoti alkoholio vairuojant ir smarkiai nespausti akceleratoriaus pedalo.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.