Pavyzdžiui, Minsko plente negalima viršyti 90 km/val., tačiau kamerų kontroliuojamoje atkarpoje yra papildomas 70 km/val. ribojimas.
Vairuotojams iškilo svarbus klausimas: kokia leidžiama vidutinio greičio reikšmė tokiais atvejais bus įrašyta sistemoje?
Planuoja skaičiuoti
Lietuvos automobilių kelių direkcijos intelektinių transporto sistemų skyriaus vedėjas Laurynas Ivinskis portalui lrytas.lt sakė, kad ruožuose, kuriuose galios ne vienas greičio ribojimas, vidutinis greitis bus apskaičiuotas laikantis griežtos metodikos.
„Įteisinant metrologiškai įrangą buvo tiksliai pamatuoti atstumai, kuriuose galioja skirtingi greičio ribojimai.
Planuojama, kad bus išskaičiuotas leistinas vidutinis greitis visame ruože atsižvelgiant į realią greičio ribojimo situaciją“, – aiškino pašnekovas.
L. Ivinskis pripažino, kad skaičiavimo metodika dar nėra parengta.
Pašnekovas taip pat pažymėjo, kad rengiant metrologinės patikros dokumentus buvo siekiama užtikrinti, kad sistema su tiksliai ir teisingai apskaičiuos transporto priemonių greitį.
Gali pritrūkti laiko
Tuo metu leistino vidutinio greičio nustatymas – visai kita sritis.
L. Ivinskis sakė, kad vidutinio greičio skaičiavimas – vienas iš suplanuotų darbų. Anot jo, kol kas neaišku, ar tam užteks turimos įrangos, ar dėl tikslumo reikės papildomų prietaisų.
„Gali būti, kad iš pradžių dar nespėsime apskaičiuoti vidutinio greičio visuose tokiuose ruožuose. Visgi galiu užtikrinti, kad visi greičio ribojimai bus įvertinti“, – komentavo pašnekovas.
Kitas įdomus klausimas – ar turėtų būti leistiną vidutinį greitį nurodantys kelio ženklai?
Tokių šiuo metu galiojančiose lietuviškose Kelių eismo taisyklėse nėra, o naujų įteisinti – neplanuojama.
„Buvo nutarta, kad greičio ir kitai eismo kontrolei galima puikiai pritaikyti galiojantį kelio ženklą 636 – „Automatinė eismo kontrolė“, – trumpai pakomentavo L. Ivinskis.
