Antrasis tiltas pastatytas 1981 metais, jo ilgis – 348,7, plotis – 12,78 metro. Nors abu tiltai atrodo vienodi, jų konstrukcija skirtinga – skiriasi lankstų ir deformacinių siūlių skaičius.
Statinys ilgą laiką buvo vadinamas Kleboniškio tiltu ir tik 2012-aisiais jam oficialiai suteiktas jo statybos darbams vadovavusio inžinieriaus Alfonso Meškinio vardas.
Nors nuo 1981-ųjų transporto srautas per šį tiltą išaugo maždaug dešimt kartų, statiniui kapitalinio remonto neprireikė.
2009 metų sausio 5-osios rytą dėl didelio eismo intensyvumo ir prastų orų sąlygų Vilniaus link vedantis tiltas įsmuko apie 20 centimetrų.
Lūžus amortizatoriams pasislinko tilto konstrukcijos, įsmuko kelio dalis, jungianti tiltą su prietilčiu.
Dėl šio incidento ne tik sutriko eismas pagrindiniu šalies keliu, bet ir buvo nutrauktas šilumos tiekimas po tiltu įrengta trasa.
Abiejuose tiltuose per keturis mėnesius buvo sumontuotos naujos deformacinės siūlės, o nauji lankstai pagaminti Vokietijoje pagal naujausias technologijas.
Vos prasidėjus magistralinio kelio A1 ties prekybos centru „Mega“ atnaujinimui susidarė įspūdingos automobilių spūstys. Sunku įsivaizduoti, kiek laiko jose reikės praleisti įvykus net nedideliam susidūrimui ar poilsiautojams masiškai traukiant į pajūrį.
Darbai nuo savaitės pradžios vyksta kiek daugiau kaip kilometro ilgio ruože. Jų vietoje važiuojamoji dalis susiaurinta, tačiau eismas tiek Vilniaus, tiek Klaipėdos kryptimis vyks dviem juostomis.
Kiek anksčiau iškilo kelio ženklai, ribojantys didžiausią leidžiamą greitį iki 50 kilometrų per valandą. Įprastai šioje kelio atkarpoje buvo leidžiama važiuoti 80 kilometrų per valandą greičiu. Skaičiuojama, kad didžiausio apkrovimo metu kelionė pro Kauną pailgės maždaug pusvalandžiu.
Šis darbų etapas – vienas iš penkių numatytų ir turbūt pats paprasčiausias rekonstruojant kelią A1 ties Kaunu. Šią pakaunės vietovę kelininkai visai paliks tik po penkerių metų. Bendra darbų sąmata sieks 100 mln. eurų.
Visą šį laiką vairuotojams teks susitaikyti su sunkumais, tačiau vėliau bus galima judėti nepalyginamai greičiau.
Pirmieji pasirodė medkirčiai
Pirmieji darbus rekonstruojamame kelio ruože pradėjo medkirčiai, jie pjovė medžius ir krūmus. Visas šlaitas bus nukastas, pastatyta 11 metrų aukščio atraminė sienelė, o pats kelias paplatintas.
„Šaliname visą nereikalingą augaliją. Traktoriumi ištempsime šakas ir išrausime kelmus“, – apie būsimus darbus kalbėjo bendrovės „Arbora“ darbų vadovas Karolis Jurašūnas. Jo skaičiavimais, teks nupjauti apie 1500 augalų.
Tuo pačiu metu ardoma ir kelio apšvietimo sistema – stulpai bei žibintai. Kurį laiką šis ruožas bus neapšviestas.
Kalbinti vairuotojai pasakojo, kad jau pirmosiomis dienomis dėl kliūčių kelyje kelionė užtruko gerokai ilgiau.
„Pradėti darbai tik trumpoje atkarpoje. Sargėnuose bus platinamas viadukas, kad atvažiuojantieji nuo Marijampolės galėtų įsilieti į bendrą eismo srautą tiek Vilniaus, tiek Klaipėdos kryptimis ir nereikėtų praleisti kitų transporto priemonių“, – kalbėjo Lietuvos automobilių kelių direkcijos vadovas Vitalijus Andrejevas.
Ties prekybos centru „Mega“ bus platinami įvažiavimai ir išvažiavimai, keliose vietose numatyta įrengti net 8 eismo juostas.
Skaičiai – sunkiai suvokiami
Kelių ir transporto tyrimo instituto specialistai prieš porą metų atliko išsamų Islandijos plento bei Alfonso Meškinio tilto būklės tyrimą, kurio rezultatai bei išvados labiausiai lėmė sprendimą kuo greičiau imtis projekto.
Ši kelio atkarpa dėl transporto priemonių gausos yra išskirtinė ne tik Lietuvoje, bet visose Baltijos šalyse. Panašūs srautai fiksuojami tik Varšuvoje (Lenkija) ir Rygos aplinkkelyje (Latvija).
Ištirtoje aštuonių kilometrų ilgio atkarpoje vidutiniškai pravažiuoja 37–57 tūkstančiai transporto priemonių per parą.
Specialistų užfiksuotas rekordas – 64 tūkst. transporto priemonių. Tikėtina, kad pastaruoju metu srautas dar padidėjo, todėl gali būti pasiektas naujas rekordas.
Labiausiai apkrauta Islandijos plento atkarpa nuo sankirtos su Jonavos gatve iki Sargėnų sankryžos greta prekybos centro „Mega“. Šioje vietoje Islandijos plentas dar susikerta su itin svarbiu ir taip pat nuo milžiniško srauto kenčiančiu keliu „Via Baltica“.
Skaičius lemia daugybė aplinkybių ir jie kinta, tačiau bendrą vaizdą galima nesunkiai susidaryti kiekvieną rytą stebint automobilių judėjimą šiuo keliu. Sunkumai prasidėjo prieš 7–8 metus ir situacija tik blogėja.
Tyrimas atskleidė, kad tranzitinis transportas sudaro apie 40 procentų. Visi kiti eismo dalyviai – pakaunėje įsikūrę kauniečiai, kurie kartais net kelis kartus per dieną naudojasi šiuo keliu: vyksta į darbą, grįžta namo, vežioja vaikus.
Scenarijus labai panašus
Tuo metu Kauno kelių policijos viršininkas Vigintas Lukošius perspėjo, kad net dėl menko automobilių susidūrimo galimi labai rimti eismo sutrikimai. Taip nutikdavo dar nepradėjus kelio rekonstrukcijos.
Nors eismo įvykiai Islandijos plente yra itin dažnas reiškinys, policijos pareigūnai tirti jų aplinkybių vyksta retai, nukentėję žmonės – taip pat retenybė. Dažniausiai tarp vairuotojų ginčų nekyla ir jie tik užpildo eismo įvykio deklaracijas.
Nelaimių scenarijus labai panašus – dėl saugaus atstumo nesilaikymo susiduria ta pačia kryptimi judančios transporto priemonės. Tokie nutikimai dažni persirikiuojant, ties išvažiavimais į Islandijos plentą.
Pasak kelių policijos pareigūnų, tiek „Megos“ prieigose, tiek Islandijos plente visos priemonės, galinčios palengvinti eismą, jau pritaikytos.
Sustatyti kintamos informacijos kelio ženklai, vilkikai nukreipti į pirmąją juostą, paplatinti įvažiavimai. Automobilių greitį nuolat fiksuoja stacionarus greičio matuoklis.
Eismą sunkina ir milžiniško prekybos centro kaimynystė. Sankryža ties šiuo traukos tašku taip pat neatitinka transporto priemonių srauto, o patys centro šeimininkai nenori skirti investicijų papildomiems išvažiavimams finansuoti, nors tai galėtų sumažinti spūstis.
Pralėks net nestabtelėję
Islandijos plento ruožą nuo Biruliškių sankryžos iki prekybos ir laisvalaikio centro „Mega“ sankryžos numatoma rekonstruoti į 8 eismo juostų kelią.
Atitvarais atskirtos 4 vidurinės juostos būtų skirtos tranzitiniam eismui, kur didžiausias leidžiamas greitis būtų 110 kilometrų per valandą, o šoninės 4 eismo juostos (po dvi iš kiekvienos pusės) atliktų jungiamųjų kelių vietiniam eismui paskirtį.
Viena sudedamųjų šios rekonstrukcijos dalių bus naujas 2 eismo juostų tiltas iš šiaurinės Alfonso Meškinio (Kleboniškio) tilto pusės – vietoj dviejų tiltų ateityje Neries krantus čia jungs trys: 2 tiltai po dvi juostas ir vienas keturių juostų.
Eismas iš Vilniaus į Klaipėdą tuo metu būtų nukreiptas naujuoju tiltu. Numatomas ir 1981 metais statyto pietinio 2 eismo juostų tilto, kuriuo dabar vyksta eismas iš Klaipėdos į Vilnių, remontas.
„Atlikta papildoma Kleboniškio tilto studija, kad tas projektas nepabrangtų, nes dviem tiltams pirminėje studijoje buvo numatyta 160 mln. eurų. Tiek lėšų direkcija negali skirti vienam objektui“, – anksčiau vykusiame susitikime su Kauno rajono vadovais kalbėjo Lietuvos automobilių kelių direkcijos vadovas V.Andrejevas.
Ekspertai nustatė, kad vienas tiltas (kairėje pusėje važiuojant nuo Vilniaus) jį atnaujinus gali būti naudojamas dar 30–40 metų.
Jį griauti ir investuoti 60 mln. eurų vietoj dabar numatytų 5 mln. būtų didelis praradimas.
Dėl to buvo priimtas sprendimas pastatyti naują gerokai didesnį dviejų juostų tiltą.
