Jis lenktyniauja jau 34-ą sezoną. Lietuvos ir Latvijos sporto meistras prie vairo jaučiasi taip patogiai, kad daugelį manevrų galėtų atlikti užsimerkęs. Bet niekada neužsimerkia ir niekada prie vairo neatsipalaiduoja.
„Manyje jau tarsi užkoduota, kad sėdęs prie vairo, pradedu dirbti ir stengiuosi užbėgti galimiems eismo įvykiams už akių – stebiu ne tik tai, kas vyksta aplink mane, bet ir toliau.
Jei už pusšimčio metrų užsidega raudonas šviesoforo signalas, vadinasi, priekyje du automobiliai stabdys, vienas šone gali bandyti persirikiuoti, dar vienas – įlįsti vietoj jo.
Tas galimų variantų numatymas leidžia ramiai susidėlioti veiksmų planą. Nepatyrę vairuotojai dėl to ir patenka, kad ir į nedideles avarijas, nes mato ne toliau savo nosies ir prie vairo pernelyg atsipalaiduoja“, – įsitikinęs R. Čapkauskas.
Leistinas greitis – ne visada saugus
Didelis greitis – visada rizikingas, neabejoja R.Čapkauskas. Lenktynininko nuomone, net ir leistinas greitis ne visada yra saugus pasirinkimas. Tarkime, vasarą automagistralėje leidžiama važiuoti 130 km per valandą greičiu.
„Šiuolaikiniams automobiliams toks greitis lyg ir neatrodo išskirtinis, nes jie yra sukonstruoti važiuoti greitai. Bet apskritai toks greitis yra išties didelis ir, pavyzdžiui, sprogus priekinei padangai, būtų sudėtinga išlikti ant kelio“, – sakė R.Čapkauskas.
Nemažai vairuotojų pernelyg pasikliauna leistinu greičiu, todėl, nepaisydami aplinkybių, tokiu greičiu ir važiuoja, tačiau per lietų ar plikledį patartina važiuoti lėčiau.
„Neseniai automobilis nulėkė nuo kelio, nes įvažiavo į balą. Lietuvoje yra daug netobulų kelių – duobėtų, deformuotų. Šiaip šlapias kelias gal ir nėra itin didelė bėda, bet bala jau kelia automobilį ir tai yra pavojinga“, – aiškino lenktynininkas.
Didžiausia bėda, anot R.Čapkausko, kad net vairuotojai, vairuotojo pažymėjimą įgiję prieš kelis dešimtmečius, realiai neturi patirties kaip elgtis įtemptose situacijose.
Gebėjimas sukti vairą, perjungti pavaras, paspausti greičio pedalą ar stabdyti, nereiškia, kad esi puikus vairuotojas.
Juolab kad šiuolaikiniai automobiliai apgauna – juose jautiesi patogiai, jie turi daug įrangos, tad atrodo, kad esi saugus ir tai užliūliuoja.
Bet saugumo sistema gali stabilizuoti tik maždaug iki 110 km per valandą greičiu važiuojantį automobilį. Pavyzdžiui, jam slystelėjus, mažina greitį.
Važiuojant greičiau ir staigiai pasukus vairą, gali dingti sukibimas, o tada jau tik vairuotojas dar pajėgus stabilizuoti automobilį. Bėda ta, kad daugelis neturi supratimo, kaip tokiais atvejais elgtis ir nedaro nieko.
Slidžiame kelyje dauguma – per drąsūs
Anot lenktynininko, neužtenka išmokti kelių eismo taisykles ir tiesiog vairuoti. Būtina ir mokytis vairuoti įtemptose situacijose.
„Beveik visuose regionuose yra saugaus vairavimo aikštelės, kur galima imituoti tas situacijas, kai paslysta galinė ar priekinė automobilio dalis, kai dingsta sukibimas su keliu.
Jei nėra sukibimo tarp kelio ir padangos, mašina plaukia kaip laivelis. Jei yra erdvės, sukibimas gal dar atsiras. Jei ne, atsimuši į bortą, sulenki šakę“, – aiškino R.Čapkauskas.
Kadangi vairuotojai vairavimo mokyklose nesusiduria su netikėtomis situacijomis, jie neišmoksta į jas reaguoti.
Jei žinotų, kad automobilis gali paslysti per akimirksnį, kelyje jie elgtųsi visai kitaip.
R.Čapkauskas atkreipė dėmesį, kad slidžiame kelyje atsargesni tie vairuotojai, kurie jau turėjo eismo įvykį – jie nesąmoningai važiuoja lėčiau.
Kodėl blizga kelias?
Anot lenktynininko, labai svarbu pastebėti ir atpažinti pasikeitusią kelio dangą. Jei prieš tai ji neblizgėjo, būtina klausti savęs, kodėl dabar blizga? Blizganti kelio danga dažniausiai reiškia, kad ji yra slidi, nes šlapia arba pasidengusi ledu. Važiuojant blizgančiu keliu privalu mažinti greitį.
Pajutus, kad dingo padangos sukibimas su keliu, būtina stabdyti, nes važiuojant dideliu greičiu ir dingus sukibimui, situacija dažniausiai tampa nevaldoma.
„Yra ir juokingų teorijų, kad slystant automobiliui reikia staigiai užtraukti rankinį stabdį ir paspausti greičio pedalą. Tai – sportinio vairavimo veiksmai.
Per lenktynes važiuoji labai greitai, bet vis tiek turi sukibimą, tik geresnį ar blogesnį ir gali nukreipti automobilį, kur nori – sukti vairą, pridėti greičio, traukti rankinį stabdį, kad išsuktų automobilio korpusą. Bet sportinis vairavimas skiriasi nuo saugaus vairavimo“, – pabrėžė R.Čapkauskas.
Lenktynininkas atkreipė dėmesį, kad nelaimė kelyje gali nutikti ne tik važiuojant itin dideliu greičiu. Kartais ir vos 50 km per valandą greitis gali būti pavojingas, jei tokiu greičiu įlėksi į posūkį, kurį dengia plikledis.
„Ant ledo saugiausios yra spygliuotos padangos. Neblogai veikia ir itin minkštos padangos. Bet tokios padangos netinkamos važiuoti asfaltu – jų stabdymo kelias yra ilgesnis“, – aiškino automobilių sporto meistras.
Veiksmingiausias būdas – praktika
Paklaustas, kaip elgtis matant į tave tiesiai lekiantį kitą automobilį, R.Čapkauskas teigė, kad, staigiai įvertinus situaciją, sukti vairą į kurią nors pusę.
Važiuoti į kelkraštį – ne visada geriausias pasirinkimas, nes šis gali būti itin siauras, apsodintas medžiais. Kartais teisingesnis pasirinkimas – įvažiuoti į priešinio eismo juostą.
„Tai – labai sudėtingas momentas. Streso būsenoje, kai mato tiesiai atlekiantį automobilį, žmogus paprastai sustingsta. Vairuotojas turėtų būti itin šaltakraujis ir daug kartų kartojęs tam tikrus veiksmus, kad įstengtų ką nors padaryti, nes per tas porą sekundžių galima padaryti itin daug“, – tvirtino R.Čapkauskas.
Jam teko matyti, kaip atlikdamas paprasčiausią pratimą, kai reikia apvažiuoti netikėtai atsiradusių kliūtį, vairuotojas tiesiog susirakino. O reikėjo tik spausti stabdį ir sukti vairą.
Lenktynininko nuomone, tikrai įmanoma išmokti, kaip išvengti kaktomušos, bet tam būtina praktikuotis.
„Saugaus vairavimo aikštelėse galima imituoti įvairias situacijas – kaip iššoko gyvūnas, žmogus ar atsirado kita kliūtis.
Tada būtina staigiai stabdyti ir sukti vairą. Bet 90 procentų vairuotojų nesugeba to daryti vienu metu.
Jie arba stabdo, arba suka vairą. Jį sukdami, koją atitraukia nuo stabdžio pedalo. Bet ABS sistema tam ir sukurta, kad stabdydamas galėtum valdyti automobilį“, – pastebėjo R.Čapkauskas.
Svarbu neprarasti budrumo
Daug skaudžių nelaimių kelyje įvyksta šiltuoju metu laiku, kai oro sąlygos geresnės, o danga nėra slidi.
R.Čapkausko nuomone, taip nutinka dėl to, kad vairuotojas pernelyg atsipalaiduoja.
„Šiltu oru mašinoje dažniausiai gera atmosfera, ypač jei važiuojama atostogauti. Vairuotojas kalbasi su draugais, juokiasi, keičia muziką ir tampa nedėmesingas“, – pastebėjo lenktynininkas.
Pasak jo, vairuojant būtina viską matyti – stebėti aplinką, vertinti kitų vairuotojų veiksmus.
„Jei tik ką praleidai pro akis, įvyksta nelaimė“, – įsitikinęs R.Čapkauskas.
Dar viena bėda, anot lenktynininko, kad vairuotojai nepakankamai rūpinasi, jog automobiliai būtų techniškai tvarkingi. Daug nelaimių, sporto meistro nuomone, kelyje įvyksta dėl techninių automobilio problemų.
Informacija parengta bendradarbiaujant su Lietuvos automobilių kelių direkcija.
