„Ištyrinėjome, ką Europos šalys naudoja ir nutarėme turėti programinę įrangą, platformą, kurioje naujai įrengti kintamosios informacijos ženklai būtų be problemų prijungti“, – BNS sakė V. Andrejevas.
Direkcija buvo paskelbusi tokių ženklų konkursą, tačiau tiekėjams pasiūlius skelbti atskirus jų įrengimo ir valdymo programinės įrangos konkursus, šie skelbiami iš naujo.
„Buvo numatyta kintamųjų ženklų įrengimui ir jų valdymui skirtai programinei įrangai skelbti vieną konkursą. Iš tiekėjų gavome paklausimą jį skaidyti į du pirkimus ir šiai idėjai pritarėme. Tai yra papildomas projektas, kuris, nors ir truputį pristabdytas, netrukdo įgyvendinti kelio Vilnius–Kaunas modernizavimo ir pertvarkymo į automagistralę“, – teigė V. Andrejevas.
Vadinamieji kintamieji kelio ženklai informuos vairuotojus apie eismo spūstis, oro sąlygas bei saugų greitį. Iki 2030 metų jie taip pat bus įrengti keliuose Vilnius–Panevėžys, Vilnius–Klaipėda bei nuo Kauno iki Lenkijos sienos.
4 iš 6-ių konkurso dalių jau laimėjo bendrovė „Kauno tiltai“ – rugpjūtį su ja pasirašytų sutarčių vertė siekia beveik 21 mln. eurų.
V. Andrejevas anksčiau BNS yra sakęs, kad modernizuojant kelią Vilnius–Kaunas, per dvejus metus bus įrengtos dviejų lygių sankryžos, keliai žemės ūkio technikai, tvoros gyvūnams, greitėjimo ir lėtėjimo juostos bei pėsčiųjų ir dviračių takai. Tuomet didžiausias leistinas greitis jame padidės nuo 110 iki 130 kilometrų per valandą.
Maksimali projekto vertė siekia apie 66 mln. eurų.
