Kaunas lenkia Vilnių – turi planą miestus ir gyventojus slegiančiai problemai

Kaunietis architektas mano, kad tik įsiklausius į miestiečių balsą, po išsamių diskusijų bus galima rasti geriausius būdus sumažinti triukšmą ir taršą itin judriose Kauno vietose ir paskatinti viešojo transporto paklausą.

Viešuoju transportu dar nėra greičiau ir patogiau atvykti iš miegamųjų rajonų į darbovietes miesto centre.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Viešuoju transportu dar nėra greičiau ir patogiau atvykti iš miegamųjų rajonų į darbovietes miesto centre.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
L.Tuleikis sakė, kad planuojant geresnę eismo sistemą visas dėmesys neturėtų būti sutelktas tik į centrą.<br>M.Patašiaus nuotr.
L.Tuleikis sakė, kad planuojant geresnę eismo sistemą visas dėmesys neturėtų būti sutelktas tik į centrą.<br>M.Patašiaus nuotr.
L.Tuleikis.<br>M.Patašiaus nuotr.
L.Tuleikis.<br>M.Patašiaus nuotr.
L.Tuleikis.<br>M.Patašiaus nuotr.
L.Tuleikis.<br>M.Patašiaus nuotr.
Viešuoju transportu dar nėra greičiau ir patogiau atvykti iš miegamųjų rajonų į darbovietes miesto centre.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Viešuoju transportu dar nėra greičiau ir patogiau atvykti iš miegamųjų rajonų į darbovietes miesto centre.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Viešuoju transportu dar nėra greičiau ir patogiau atvykti iš miegamųjų rajonų į darbovietes miesto centre.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Viešuoju transportu dar nėra greičiau ir patogiau atvykti iš miegamųjų rajonų į darbovietes miesto centre.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (6)

Lrytas.lt

2019-10-14 07:14, atnaujinta 2019-10-14 07:22

Neseniai visuomenei buvo pristatytas naujausias Kauno miesto darnaus judumo planas. Jį kūrė ir kauniečiams pristatė net kelios bendrovės, tarp jų – ir specialistai iš sostinės, Vilniaus Gedimino technikos universiteto, Teritorijų planavimo instituto, MB „Pupa-strateginė urbanistika“ atstovai.

Darnaus judumo planas įvertintas 240 tūkst. eurų, tačiau teigiamai atsiliepę apie pastangas sumažinti taršą, triukšmą ir automobilių eismą naujamiestyje ir senamiestyje, kauniečiai projekto kūrėjų darbui negailėjo ir kritinių pastabų.

Buvo pastebėta, kad viešuoju transportu dar nėra greičiau ir patogiau atvykti iš miegamųjų rajonų į darbovietes miesto centre, į raginimus daugiau vaikščioti atsakyta, kad atokesnėse miesto vietose dar nėra šaligatvių (pavyzdžiui, Romainiuose), o dviračių eismo sistema pernelyg sudėtinga.

Žinomas Kauno architektas Linas Tuleikis pritarė minčiai, kad reikia esminės eismo pertvarkos, kad būtų sumažinta tarša ir triukšmas. Tačiau, architekto nuomone, to turėtų būti siekiama ne tik senamiestyje ir naujamiestyje.

Interviu „Laikinajai sostinei“ architektas sakė, kad miesto pakraščiai neturėtų tapti transporto getu, apie gamtą tausojantį eismą turėtų būti pagalvota ir čia.

– Ar Kaunui reikia kokios nors ypatingos eismo struktūros, darnaus judumo plano turint omenyje, kad dėl emigracijos gyventojų nedaugėja. Gal užtektų brangiai nekainuojančių esamos eismo sistemos pataisų?

– Ketinimai parengti tokį strateginį dokumentą, darnaus judumo planą, yra geri. Miestui reikalingos įvairios strategijos, kurios padeda gyventi, leidžia racionaliau naudotis miesto infrastruktūra. Tačiau tai turi būti atliekama išsikėlus aiškius prioritetus.

Dabar rengiamame Kauno dokumente vienas prioritetas yra labai aiškus – siekis mažinti taršą.

Tačiau tai negali būti vykdoma kitų, taip pat labai svarbių prioritetų sąskaita.

XXI amžiuje, bent jau Europoje, yra ir kitų labai svarbių prioritetų – tai socialinės nelygybės ir atskirties mažinimas, gyvenimo ir darbo aplinkos kokybės didinimas. Jie nusako, kad negali būti miesto kvartalai rūšiuojami į patogius gyventi ir nepatogius, tai reiškia, kad mažiausiai išplėtotiems kvartalams turi būti skiriama didžiausia globa, o ne sutelkiami geriausi sprendimai į centrą.

Tai, kad mieste mažėja žmonių, nereiškia, kad nebereikia miesto planuoti, nereiškia, kad sustoja miesto plėtra.

Ji tik iš kiekybinės virsta į kokybinę. Kad miestas plėtotųsi kokybiškai, privalome jį planuoti, planavimo procedūras atlikti iš anksto, kad būtų laiko diskutuoti, pasitarti su visuomene.

– Ar, jūsų nuomone, realu susodinti kuo daugiau žmonių į viešąjį transportą, nes kauniečiai susitikime su darnaus plano judėjimo grupe apie viešąjį transportą atsiliepė gana kritiškai. O atrodo, kad viešojo transporto sistema Kaune sutvarkyta neblogai.

– Kuo daugiau žmonių persodinti į viešąjį transportą yra šiuolaikiško ir atsakingo miesto siekiamybė, tačiau tai turi būti vykdoma ne prastinant sąlygas kitoms transporto rūšims, bet gerinant viešojo transporto paslaugas.

Pavyzdžiui, didinant jo praeinamumo greitį, paprastinant bilietų sistemą, dotuojant važiavimo mokestį mažas pajamas gaunantiems žmonėms, vaikams ir senjorams, keliant važiavimo komfortą, autobusuose teikiant nemokamas ryšių tinklo paslaugas ir diegiant kitas viešojo transporto populiarumą didinančias priemones.

– Taline Estijos sostinės gyventojams viešasis transportas nemokamas. Gal ir Kaune reikėtų tokios sistemos?

– Būtų galima bandyti, bet reikėtų padaryti namų darbus geriau už estus, įsigyti pakankamai viešojo transporto priemonių. Taline sumažėjo transporto kamščių, bet miesto autobusai yra perpildyti, žmonės nepajėgia įsėsti į atvažiavusį autobusą, nes netelpa, ir priversti laukti kito.

– Apskritai kokiais būdais reikėtų mažinti triukšmą ir taršą Kauno centre? Kiek supratau, darnaus judumo plano svarstymo metu jūs nepritarėte idėjai didinti mokestį taršiems automobiliams taip sukuriant transporto getą. Tad kokie būtų jūsų pasiūlymai dėl taršos ir triukšmo sumažinimo?

– Aš neišreiškiau savo nuomonės apie taršaus transporto apmokestinimą, aš kalbėjau apie eismo sistemos atskirtį mieste, kai sukuriami mieste getai, kuriuose galioja kitos taisyklės.

Tai daroma kitų kvartalų sąskaita, neįvertinant, kokia milžiniška žala bus daroma tos „teritorijos be automobilio“ prieigoms ir buferinei zonai, kaip ten bus kaišiojami automobiliai po kiemus. Be kruopščių skaičiavimų negalima imtis tokių projektų, nebent tie projektai daromi tik dėl nekilnojamojo turto spekuliantų.

Transporto ribojimai centre neabejotinai veikia nekilnojamojo turto kainas, centre esamos biurų patalpos atpigs, jas spekuliantams bus galima pigiau supirkti, o nepasisekus eksperimentui ir grąžinus transportą į centrą, brangiai parduoti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.