Pėstiesiems taisyklių ir draudimų nėra labai daug ir visa tai atsiminti yra gana paprasta. Kadangi dabar yra žiemos sezonas, o lapkričio bei gruodžio mėnesiai pasižymi anksti prasidedančiu tamsiuoju paros metu, todėl itin aktualūs yra atšvaitai arba ryškiaspalvės liemenės, kurias privalo dėvėti pėstieji tamsiu paros metu neapšviestose kelio vietose. Taip pat galima naudoti ir žibintuvėlį. Pagal LR saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, tai yra pėsčiųjų pareiga.
Kitas labai svarbus šio įstatymo punktas skelbia, kad pėstieji į kitą važiuojamosios dalies pusę privalo eiti tik pėsčiųjų perėjomis, o kur jų nėra, – per sankryžas pagal šaligatvių arba kelkraščių liniją. Taip pat kelią galima kirsti ir stačiu kampu, bet tik įsitikus, kad tai daryti yra saugu.
Ypatingai svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad prieš einant per pėsčiųjų perėją reikia šimtu procentų įsitikinti, jog gatve važiuojantys automobiliai pilnai sustojo, ir tik tuomet žengti pirmą žingsnį. Ypač tuo būti tikru reikėtų tamsiu paros metu, kuomet vairuotojas tamsoje, ar esant prastoms eismo sąlygoms, gali ir nepastebėti žengiančio į gatvę pėsčiojo, kuris nepasirūpinęs atšvaitu.
Pėstieji privalo suprasti, kad automobiliai juda greitai, o staigus įžengimas į gatvę, kad ir pėsčiųjų perėjoje, gali kelti grėsmę gyvybei – staiga išnirus prieš automobilį, vairuotojas paprasčiausiai nespės laiku sureaguoti ir pilnai sustoti, net ir pamatęs į gatvę žengiantį žmogų. Be to, pėsčiųjų perėja nėra ta vieta, kur pėstieji gali jaustis visiškai saugūs, žengti į ją bet kada ar jaustis turintys beišimtinę pirmumo teisę.
Pareigų lyg ir ne daug, bet jų laikosi tikrai ne visi. Dar pagal šį įstatymą pėstieji turi ir keletą draudimų. Jiems draudžiama:
- eiti per važiuojamąją dalį tose vietose, kur yra transporto ar pėsčiųjų atitvarai, o gyvenvietėse – ir ten, kur yra skiriamoji juosta (išskyrus pėsčiųjų perėjas ir sankryžas);
- eiti automagistrale ar greitkeliu;
- eiti skiriamąja juosta arba greta jos važiuojamosios dalies pakraščiu;
- išeiti iš už stovinčios transporto priemonės ar kitos kliūties, trukdančios apžvelgti vietą, neįsitikinus, kad nėra artėjančių transporto priemonių;
- eiti dviračių takais;
- pasišalinti iš eismo įvykio vietos, jeigu pėstieji yra susiję su juo.
Kitos pėsčiųjų pareigos yra nustatytos Kelių eismo taisyklėse (KET), kurias reiktų žinoti ir tuo vadovautis kiekvieną kartą dalyvaujant eisme pėsčiomis. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kelkraščiu arba važiuojamosios dalies pakraščiu einantys arba kelkraščiu riedučiais, riedlentėmis, paspirtukais važiuojantys pėstieji turi judėti prieš transporto priemonių važiavimo kryptį.
Važiuoti riedučiais, riedlentėmis, paspirtukais važiuojamąja kelio dalimi yra draudžiama.
2018 metų lapkričio 1 dieną įsigaliojo Kelių eismo taisyklių pakeitimas, numatantis, kad pėstieji, prieš įžengdami į važiuojamąją kelio dalį ar eidami ja, privalo vengti bet kokių dėmesį nuo eismo atitraukiančių veiksmų, įskaitant ir naudojimąsi mobiliaisiais telefonais bei muzikos klausimą ausinėmis.
Kad pėstieji nesilaiko savo pareigų parodo ir Lietuvos kelių policijos tarnybos atlikta statistika, kuri skelbia, kad 2019 metų sausio – spalio mėnesiais Lietuvoje žuvo 43 pėstieji, kurių amžiaus vidurkis – 58 metai. 21 pėstysis žuvo tamsiu, o 22 – šviesiu paros metu. Devyni iš jų žuvo pėsčiųjų perėjose. 23 įvykiai, kuomet žuvo pėstysis, įvyko dėl pėsčiųjų KET pažeidimų.
Sunerimti verčia dar ir 2019 metų sausio – liepos mėnesių Kelių eismo taisyklių pažeidimų statistika, kurioje minimi būtent pėstieji.
1134 jų perėjo važiuojamąją kelio dalį arba ėjo ja, ten kur draudžiama. 507 pėstieji nepaisė jiems nustatytų elgesio tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui reikalavimų. Net 425 pėstieji nepakluso eismo reguliavimo signalams, o 19-os pėsčiųjų padarytas KET pažeidimas sukėlė pavojingą situaciją, t.y. privertė kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo kryptį ar imtis kitų veiksmų saugumui užtikrinti.
Dar tūkstančiai įvairiausių pažeidimų nėra užfiksuojama, nes policininko kiekviename žingsnyje nepastatysi, o pėstieji be jokios atsakomybės pažeidinėja KET kasdien.
Kiekvienas pėstysis privalo sau būti itin griežtu policininku ir prieš žengdamas į važiuojamąją dalį gerai įvertinti eismo situaciją.
Kad pėstieji yra nedėmesingi ir eisme besijaučiantys visagaliais parodo ir daugybė policijos vykdomų eksperimentų, kurie atskleidžia tokius jų daromus nusižengimus, kaip važiuojamosios dalies kirtimas draudžiamoje vietoje, ėjimas per perėją neapsidairius, muzikos klausimas per ausines ar naršymas bei kalbėjimas mobiliuoju telefonu.
Labai blogai, kad pėstysis neįvertina automobilių greičio ir galvoja, kad spės perbėgti gatvę bet kurioje sugalvotoje vietoje, kurioje gali būti net ir labai intensyvus eismas. Vietoj to, kad paeitų 50 ar 100 metrų iki reguliuojamos pėsčiųjų perėjos, jis į važiuojamą kelio dalį žengia neatsakingai ir tam neskirtoje vietoje. Dažnai noras sutrumpinti ėjimo atstumą gali virsti sutrumpėjusia gyvenimo trukme.
Informacija parengta bendradarbiaujant su Lietuvos automobilių kelių direkcija.
